Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. R., Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarei V. T., suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. R., Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T., valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime. Papildomai paaiškino, kad su sutuoktine turi sūnų G. R., daugiau vaikų neturi. Po sutuoktinės mirties jis į notarą nesikreipė, sūnus notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra pateikęs. Į notarą nesikreipė, nes laikė, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, be to buvo šalyje sudėtinga situacija dėl pandemijos. Po sutuoktinės mirties jis moka mokesčius už turtą, jį prižiūri ir kitaip disponuoja šiuo turtu, gyvena jam su sutuoktine priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Juridinį faktą prašo nustatyti, kad galėtų susitvarkyti paveldimo turto dokumentus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Julius Petrulionis pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismui pateiktame pranešime nurodė, kad su prašomu nustatyti juridiniu faktu sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. R. sutuoktinė ir suinteresuoto asmens G. R. motina, D. R.. Pareiškėjas A. R. su sutuoktine D. R. iki jos mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė 55/3401 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/74 dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės D. R. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė, nes palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjas A. R. buvo D. R. sutuoktinis paveldintis pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo A. R., parodymai patvirtina, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės D. R. mirties 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po sutuoktinės D. R. mirties pareiškėjas gyvena jam ir sutuoktinei priklausiusiame bute esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, moka mokesčius UAB „Litesko“ už šilumos energiją, UAB „Druskininkų butų ūkis“ už komunalinius patarnavimus, UAB „Enefit“ ir AB Energijos skirstymo operatorius už elektros energiją, mokesčius UAB „Druskininkų vandenys“ bei kitus su paveldimu turtu susijusius mokesčius – (duomenys neskelbtini), Druskininkų savivaldybės administracijai. Pareiškėjo teigimu jis rūpinasi visu po sutuoktinės mirties likusiu paveldimu turtu, šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo. Pareiškėjo sūnus – suinteresuotas asmuo G. R., kuris yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą po motinos D. R. mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), priėmęs palikimą po motinos mirties paduodamas pareiškimą palikimo vietos atsiradimo notarui, su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas A. R. po sutuoktinės mirties naudojosi ir naudojasi paveldimu turtu, jį valdo ir juo disponuoja kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po D. R. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys išskyrus pareiškėją ir suinteresuotą asmenį G. R. – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas A. R. po savo sutuoktinės D. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo priteistinos 21,44 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. R. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 21,44 Eur (dvidešimt vieno euro 44 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.