- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- 2YT-5448-359/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00077-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- N. K., N. Z., Valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto- palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. K., N. Z. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo J. A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. A. Z., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvo palikimą priėmė jo antroji žmona Z. Z., su kuria jis pirko pastatus ir žemės sklypą. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai išduotas nebuvo. Z. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsiradusį palikimą priėmė Z. Z. dukra N. K.. Pareiškėjas nurodė, kad dar turėjo brolį G. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Jo sūnus- N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jis išvyko ir gyvena (duomenys neskelbtini), su juo ryšius nepalaiko. Palikimo atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini). Dėl tėvo palikimo pas notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo. Pareiškėjo tėvas J. A. Z. gyvendamas santuokoje su Z. Z. kartu nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties pradėjęs naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi, ūkinius pastatus, naudojasi žemės sklypu, užsiima daržininkyste, moka mokesčius. Be to priėmė po tėvo mirties jo asmeninius daiktus, tai yra faktiškai priėmė tėvo palikimą, pradėdamas jį valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. Z. atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas J. Z. faktiškai priėmė palikimą po savo tėvo mirties, nors į notarą nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto- palikimo priėmimo fakto nustatymo, su pareiškimu sutinka ir palaiko. Ji nurodė, kad pareiškėjo tėvas J. Z. buvo vedęs jo motiną Z. Z., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties palikimą ji priėmė. J. Z. su jos mama Z. Z. buvo nusipirkę nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu esančius (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyveno ir pareiškėjas J. Z., kuris ten gyvena ir iki šiol. Jis po tėvo mirties pradėjo valdyti didesne gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalį, faktiškai priėmė tėvo palikimą.
Suinteresuotas asmuo N. K. teismo posėdžio metu patvirtino šias atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo N. Z. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė bet teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su J. Z. pareiškimu, pats į senelio palikimą nepretenduoja, jam žinoma, kad po senelio mirties palikimą prižiūri jo dėdė J. Z.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. Z. priėmė palikimą faktiškai paveldimą turtą pradėjusi valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo J. Z. pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus J. A. Z. be pareiškėjo turėjo dar sūnų G. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini), kurio sūnus N. Z. (palikėjo anūkas) yra įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. J. A. Z. buvo antrą kartą susituokęs su Z. Z., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų jie neturėjo. Z. Z. turėjo dukrą- N. K.
J. A. Z. gyvendamas santuokoje su Z. Z. nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą- (duomenys neskelbtini) ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure po J. A. Z., mirties buvo pradėta, palikimą priėmė jo įstatyminė įpėdinė sutuoktinė Z. Z., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 13).
Iš byloje esančio Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-jo notarų biuro liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), matyti, kad po Z. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė dukra- N. K. (b. l.12)
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Z. po tėvo J. A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai: suinteresuoto asmens N. K. – atsiliepime nurodytos aplinkybės, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, teismo posėdžio metu N. K. ir N. Z. duoti paaiškinimai bei byloje esantys aukščiau nurodyti dokumentai patvirtina, kad J. Z. iš karto po tėvo mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes tvarkė mirusiojo turtą, liko gyventi bendrame turte, valdė ūkį, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Mirusiojo J. A. Z. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais J. Z. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo N. K. bei VĮ Turto bankas, taip pat neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po J. A. Z. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad J. Z. po tėvo J. A. Z. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą (gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, žemės sklypą (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo J. Z. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.