Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui,

išnagrinėjusi V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), Viktariškių k., Vilniaus r. sav., nedirbančio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016-09-25, apie 14.10 val. Vilniuje, Linksmoji g. 3, vairavo automobilį MAZDA (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,86 prom. girtumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

V. P. 2016-10-19, apie 17.41 val. Vilniuje, Viršupio g. ir Šilo g. nereguliuojamoje sankryžoje vairavo automobilį MAZDA (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,02 prom. girtumas. V. P. važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam per sankryžą pagrindiniu keliu, susidūrė ir apgadino abu automobilius, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 14 punktų reikalavimus,

t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 3 d.

Administracinio teisės pažeidimo bylos vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. teismo 2016-11-15 nutartimi buvo sujungtos( b.l.102).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas institucijos prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant ( b.l.105).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai ( b.l.104). Prašymo atidėti 2016-11-18 teismo posėdį negauta. Duomenų pateisinančių neatvykimo priežastis nepateikta. 2016-10-14 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas V. P. prašymas, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ( b.l.27). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylos išnagrinėtos jam nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK KP valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio patrulių surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog Linksmoji g. 3, Vilniuje stovi automobilis Mazda 626 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus ir ruošiasi važiuoti. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas E. L. jiems perdavė minėto automobilio raktelius ir nurodė pilietį, kuris ruošėsi važiuoti, E. L. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad prie jo privažiavo automobilis Mazda 626 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pradėjo ginčytis, kad jis per greitai užsuko. Nors nuo minėto vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis ketino sėsti į automobilį ir vėl važiuoti. Paaiškino, kad jis atidarė minėto automobilio keleivio pusės dureles, paėmė raktelius ir pranešė policijai ( b.l.7), alkotesterio parodymu kvitu iš kurio matyti, kad V. P. nustatytas 1,86 prom., girtumas ( b.l.9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens duomenimis, V. P. 2016-10-14 prašymu, kuriame nurodyta, kad jis sutinka su pažeidimu ir nuoširdžiai apgailestauja dėl jo, suvokdamas visas pasekmes. Paaiškino, kad svečiavosi pas draugus ir vartojo alkoholį, kadangi buvo susitaręs su žmona, kad jį parveš namo. Žmonai paskambinus ir pasakius, kad ją skubiai kviečia į darbą, o jauniausiai dukrai pakilo temperatūra, jis buvo paprašytas skubiai grįžti namo. Nepavykus išsikviesti taksi, kuris važiuotų į Vilniaus r. jis nusprendė važiuoti pats, pasirinkęs kelią mišku ( b.l.27). Nustatyta, jog buvo sulaikytas V. P., kuris vairavo automobilį būdamas neblaivus, patikrinus jam nustatytas 1,86 promilės neblaivumas.

Pažeidimas numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. įrodytas: V. P. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, kad važiavo Viršupio gatve link Šilo gatvės. Sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido VW Touran automobilio, dėl to automobiliai susidūrė, žmonės nenukentėjo. Iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, dėl eismo įvykio apgailestauja ( b.l. 57), administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK KP valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio patrulių surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, dėl įvykusio eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobiliai Mazda 626(valts. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Touran (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo pranešta, kad automobilio Mazda vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, Mazdos vairuotojui V. P. buvo nustatytas 1,04 prom. girtumas. V. P. paaiškino, kad važiavo Viršupio gatve ir sankryžoje suko į Šilo gatvę. Sukdamas matė pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, tačiau pagalvojo, kad jis suks į dešinę, todėl važiuodamas toliau suko į kairę, tačiau automobilis VW Touran važiavo tiesiai ir automobiliai susidūrė. V. P. savo kaltę pripažino ir gailėjosi. VW Touran vairuotojas M. K. paaiškino, kad važiavo Šilo g. link Viršupio g. ir sankryžoje ruošėsi sukti į kairę, tačiau artėdamas prieš sankryžą pamatė, kaip automobilis Mazda važiuodamas iš šalutinio kelio jo nepraleidžia, todėl dar bandė išvengti susidūrimo pasukdamas vairą į kairę pusę, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Kadangi nuo automobilio Mazda vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis iškvietė policiją (b.l.47), eismo įvykio schema, M. K. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jis važiavo Šilo g. link Viršupio g. ir sankryžoje ruošėsi sukti į kairę, tačiau artėdamas prieš sankryžą pamatė, kaip automobilis Mazda važiuodamas iš šalutinio kelio jo nepraleidžia, todėl dar bandė išvengti susidūrimo pasukdamas vairą į kairę pusę, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Kadangi nuo automobilio Mazda vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis iškvietė policiją ( b.l.56), alkotesterio parodymu kvitu iš kurio matyti, kad V. P. nustatytas 1,04 prom., girtumas ( b.l.59), informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija, fotonuotraukomis. Nustatyta, jog V. P. vairavo automobilį MAZDA (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,02 prom. girtumas, važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam per sankryžą pagrindiniu keliu, susidūrė ir apgadino abu automobilius.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir 127 str. 3 d.

V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir dėl jų gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų pobūdžius, jų padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę, kuris galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl laikomas nebaustu administracine tvarka, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

V. P. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui.

Pažymėtina, jog Lietuvos A. T., administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014).Teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė komplekso faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nors V. P. galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturi, tačiau praeityje per 14 metų vairavimo stažą, visgi yra kelis kartus buvęs baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ( greičio viršijimą ir kt.), kas leidžia manyti, kad jis nėra linkęs preciziškai laikytis Kelių eismo taisyklių. Teismas pažymi, kad V. P. nurodomos aplinkybės, kad neteko darbo, su žmona augina 2 mažametes dukras, turi finansinių įsipareigojimų bei tai, kad važinėjimas viešuoju transportu apsunkins kai kurių šeimos pareigų vykdymą nesuteikia esminio prioriteto svarstant LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo klausimą. V. P. padaryti pažeidimai yra priskiriami prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Pažeidimai padaryti gyvenamojoje vietovėje, dienos metu, kada didelis eismo intensyvumas, todėl teismo vertinimu, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, V. P. sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam. Teismas sprendžia, kad V. P. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta sankcijose yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad V. P. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Visos jo nurodytos aplinkybės, dėl ko jam turėtų būti taikytas (duomenys neskelbtini) str. egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau šios aplinkybė nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuomet jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Teismas konstatuoja, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo dabinei veiklai, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teismų praktikoje panašiose bylose pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Taigi administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti. Taigi apibendrinant konstatuotina, jog išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti išimtinį atvejį ir taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Tačiau atsižvelgus į aplinkybes, jog V. P. pripažino padaręs pažeidimus, gailisi, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teismas sprendžia, kad straipsnių sankcijose numatytos minimalios nuobaudos pasieks LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Aukščiau paminėtu 2016-10-14 prašymu V. P. taip pat prašė išdėstyti jam paskirtą baudą 12 mėnesių.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašymą, kuriuo prašė išdėstyti paskirtą baudą 12 mėnesių laikotarpiui, nurodė, kad netenka darbo, šeimoje kartu su žmona augina 2 mažametes dukras, turi finansinių įsipareigojimų bankui, kuriam kas mėnesį privalo mokėti vidutiniškai 700 eurų įmokas, pateikė šias nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (b.l. 28-35). Teismas, priimdamas sprendimą, turi įsitikinti visų pateiktų duomenų tikrumu, tačiau V. P. nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai ir tai, jog jis nuo 2016-11-16 registruotas darbo biržoje ( b.l.106) nesudaro pagrindo teismui manyti, kad jis per nurodytą 40 dienų terminą neišgalės sumokėti jam paskirtos minimalios baudos, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė duomenų apie turimas lėšas bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, pajamų ir turto deklaracijos, galinčių suteikti informacijos apie administracinėn atsakomybėn traukiamo sunkią turtinę padėtį, todėl laikytina, kad V. P. nepateikė išsamių duomenų, iš ko būtų galima spęsti apie jo turtinę padėtį, kadangi vien įsipareigojimas bankui ir darbo netekimas, neparodo realios turtinės padėties. Taigi konstatuotina, kad byloje nėra pateikta išsamių duomenų, leidžiančių teismui konstatuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens realią sunkią turtinę padėtį, todėl teismas neturi pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatos, dėl to prašymas dėl baudos išdėstymo netenkintinas, o išaiškintina, jog po nutarimo priėmimo dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo V. P. turi teisę kreiptis mokesčių administravimo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir skirti:

- pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. - 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

- pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą V. P. paskirti 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimus identifikuojančius numerius ROIK 16061843526, ROIK 16062592668.

Išaiškinti V. P., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.