- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- e2-978-558/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16682-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- Z. C.
- Atsakovas
- S. P.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė, Edvardas Zaluba
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2017 m. birželio 5 d.
išvadą duodančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. C. ieškinį atsakovei S. P., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Z. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko I. C., gim. 2010 m. vasario 19 d., gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove susipažino daugiau nei prieš 10 metų. Nors kartu negyveno ir santuokos nesudarė, 2010 m. vasario 19 d. susilaukė sūnaus I. C.. Atsakovė su vaiku iki 2013 pabaigos gyveno Mažeikų raj. Veiksniuose. Nuo 2014 metų atsakovė persikėlė į Vilnių. Pradžioje gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje, o nuo 2015 m. gegužės mėnesio atsakovė su vaiku persikėlė gyventi į nuomojamą butą. Nors iš esmės atsakovė iki 2015 metų vaiku rūpinosi tinkamai, tačiau nuo 2015 metų pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko buvo gydyta Respublikinėje Vilniaus Psichiatrinėje ligoninėje, kitose gydymo įstaigose. 2016 m. balandžio mėnesį ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė, jog gautas skundas dėl atsakovės netinkamos vaiko priežiūros, nes vaikas buvo paliktas vienas visą dieną lauke, o atsakovė vaiku pasirūpinti negalėjo, nes buvo neblaivi. Po to vaikas gyveno pas ieškovą daugiau nei savaitę. Bandant tartis su atsakove dėl vaiko gyvenimo ateities, nes nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. vaikas turės pradėti lankyti mokymo įstaigą atsakovė į kalbas nesileido, nurodė, kad vaiko niekam neatiduos, pasirūpins juo pati. Atsakovė dėl priklausomybės nuo alkoholio kelia grėsmę tinkamam vaiko vystymuisi ir auklėjimui. Ieškovas gerai sutaria su sūnumi, vaikas ieškiniu prašomoje nustatyti gyvenamojoje vietoje gyventi yra įpratęs, noriai bendrauja ir su savo seneliu, sutinka nuolat gyventi su ieškovu. Atsakovė nuosavo gyvenamojo ploto neturi, šiuo metu jos išsinuomoto buto nuomos sutarties terminas baigiasi. Ieškovo tėvas, I. C. senelis, sutinka, kad anūkas gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Butas yra dviejų kambarių, jame yra pakankamos sąlygos vaikui gyventi ir tinkamai vystytis. Ieškovas nuo pat vaiko gimimo teikė vaikui išlaikymą, nes atsakovės pajamos buvo minimalios.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas gyvena dviejų kambarių bute, kartu su savo tėvu V. C.. Buities ir gyvenimo sąlygos yra normalios. Atsakovė gyvena pas sugyventinį I. G., namuose niekas nebuvo rastas. Nepilnametis sūnus buvo pas kaimynus. Iš kaimynų sužinota, kad S. P. neblaivi vaikšto po kaimą, berniukas paliktas be priežiūros. Buvo susisiekta su Z. C., kuris atvyko pasiimti sūnaus. Inspektorė grįždama į seniūniją pamatė S. P., kuri su savo sugyventiniu buvo visiškai girti. Skyriaus specialistė bendravo su I. C., kuris nurodė, kad motina palikdavo jį vieną, jis nori gyventi su tėvu, su mama nori bendrauti. Skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos atmesti, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, taip pat kaip ir atsakovė, nuosavo gyvenamojo ploto neturi, todėl sūnus gyventų kartu su seneliu. Atsakovės manymu, tai neatitinka sūnaus interesų. Tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Be to, atsakovės gyvenimo aplinkybės yra pasikeitusios, ji nebevartoja alkoholio, dirba gerai apmokamą darbą, gyvena gerai įrengtame name, kur vaikui būtų sudarytos geros gyvenimo sąlygos (elektroninės bylos priedo, b. l. 83).
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovės gyvenimo sąlygos nė kiek nepasikeitė. Atsakovė, nepaisydama teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutraukė sūnaus sutartį Buivydiškių pradinėje mokykloje ir sudarė sutartį su Lavoriškių gimnazija. Ieškovo dėka situacija buvo ištaisyta ir nepilnametis vaikas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sėkmingai lanko mokymo įstaigą. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė bendrautų su sūnumi, tačiau savaitgalį nuvežus vaiką pas atsakovę, vaiką atsiėmė netvarkingą, suplėšytomis kelnėmis. Nors atsakovės blaivumas buvo patikrintas, ieškovui kilo įtarimas, kad ji vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Ieškovas pabrėžė, kad jo tėvas neprieštarauja, jog anūkas gyvens jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš motinos nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą po 120 Eur periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Teismo posėdžio metu ieškovas Z. C. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad pas motiną vaikas pagyveno 2 mėnesius. Vaikui gerai pas mamą, ten nėra disciplinos. Jam nepatinka keltis anksti ir eiti į mokyklą. Vaikas sakė, kad pas mamą to daryti nereikia. Prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 120 Eur.
Teismo posėdžio metu S. P. palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad vaikui niekas nėra įdomu, išskyrus kompiuterius. Jis nenori eiti į mišką pasivaikščioti. Teigia, kad domisi sūnaus ugdymu. Atsakovė patvirtino, kad paskirtame teismo posėdyje (2017 m. kovo 20 d.) nedalyvavo, nes buvo neblaivi. Atsakovė, sūnui išėjus į mokyklą, nuėjo su drauge į piceriją ir užgėrė. Gyvena kartu su sugyventiniu, jo motinai priklausančiame name. Sūnaus santykiai su sugyventiniu yra labai geri. Atsakovės teigimu, ji apie pusę metų buvo užkoduota, sūnui rūbus perka kartu su ieškovu, jie kartu važiuoja į PC Akropolis arba PC Panorama. Padeda sūnui ruošti pamokas, domisi jo lavinimu. Nurodo, kad nepilnametis vaikas turi viršsvorio, todėl jam sunku yra šokių pamokų metu. Atsakovė ilgą laiką viena augino sūnų, todėl mano, kad yra pajėgi jį prižiūrėti ir toliau. Jos šeimos pajamos sudaro apie 600 Eur, kadangi sugyventinis gauna minimalią algą ir pjauną mišką, už ką jam moka dar 30 Eur per dieną. Atsakovė pažadėjo, kad alkoholio daugiau nebevartos, nes užsikodavo. Reikalauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovė nurodė, kad su sugyventinių vieną kartą apsipyko, dėl to, kad ji buvo neblaivi, davė į akį, dėl ko atsirado paakyje mėlynė.
Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas I. G., kuris yra atsakovės sugyventinis. Teigė, kad su atsakove pažįstamas 1,5 metų. Atsakovė gyvena jo motinai priklausančiuose namuose. Kiekvieną savaitgalį atsakovės sūnus praleidžia pas juos bei vasaros atostogas. Santykiai su vaiku geri. Paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš mėnesį, nori gyventi blaiviai, todėl koduojasi. Nori auginti atsakovės sūnų. Teigia, kad vaikui gyventi su liudytoju ir atsakove yra saugu. Šeimos pajamos sudaro apie 600 Eur. Liudytojas teigia prisidėsiantis prie atsakovės vaiko išlaikymo. Liudytojo motina kartu su sugyventiniais negyvena. Jis neprieštarauja, kad atsakovės sūnus gyventų kartu. Teigė, kad sūnaus ir motinos santykiai yra labai geri. Patvirtino, kad buvo kartą supykęs ant atsakovės ir sudavė jai į akį. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius. Pats liudytojas teigia, kad nebegeria jau šešerius metus.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Edvardas Zaluba palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Pateikė į bylą baigiamąją kalbą, prašė ją prijungti prie bylos.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Daiva Vaškelienė palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovė kontroliuoja alkoholio vartojimą, koduojasi. Atsakovė ne kartą yra lankiusis ieškovo gyvenamojo vietoje, kur buities sąlygos yra prastos. Ieškovo tėvas turi invalidumą, nesikelia iš neįgaliojo vežimėlio, vaikas būna neskalbtais rūbais, miega su drabužiais. Vaiko maitinimu rūpinamasi netinkamai, vaikas nutukęs. Motina su vaiku nepertraukiamai bendrauja, ieškovas jų bendravimui kliūčių nedaro.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas I. C., gim. 2010 m. vasario 19 d., yra ieškovo Z. C. ir atsakovės S. P. sūnus. Ieškovo Z. C. ir atsakovės S. P. santuoka nesudaryta.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o atsakovė priešieškiniu prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nepilnametis vaikas I. C., gim. 2010 m. vasario 19 d., šiuo metu gyvena su tėvu, seneliui priklausančiame bute. Į bylą yra pateiktas V. C. sutikimas, kad nepilnametis anūkas gyventų seneliui priklausančiame bute. Ieškovas nurodė, kad nepilnametis vaikas negali gyventi su motina, kadangi tai kenkia jo interesams į saugią aplinką, motina piktnaudžiauja alkoholiu ir negali pasirūpinti pati sūnumi.
Į bylą yra pateikti keli išvadą teikiančių institucijų buities tyrimo aktai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. balandžio 21 d. buities tyrimo akte nustatė, kad 2016 m. balandžio 18 d. Skyriaus specialistai lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje, kurioje ji gyveno su pilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi I. C.. Nuo atsakovės sklido stiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Moteris neslėpė, kad geria dvi savaites ir negali sustoti (elektroninės bylos priedo, b. l. 11). Remiantis Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis atsakovė yra 2013 metais bausta už būvimą girta viešose vietose, 2015 metais bausta už tai, kad iš parduotuvės pasisavino 3 butelius degtinės, 2016 metais bausta už važiavimą viešuoju transportu be bilieto bei alkoholinių gėrimo vartojimą viešose vietose (elektroninės bylos priedo, b. l. 12-14). Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis atsakovė yra gydyta centre 2015 m. rugpjūčio 18 d., jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (elektroninės bylos priedo, b. l. 16). VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės duomenimis S. P. yra gydyta 5 kartus, t.y. 2015 m. liepos 9 d. – 2015 m. liepos 13 d., 2015 m. rugpjūčio 13 d. – 2015 m. rugpjūčio 17 d., 2015 m. rugsėjo 18 d. – 2015 m. rugsėjo 22 d., 2015 m. spalio 5 d. – 2015 m. spalio 8 d., 2016 m. birželio 13 d. – 2016 m. birželio 17 d. (elektroninės bylos priedo, b. l. 61). Šiuo metu atsakovė teigė, kad alkoholio nevartoja, dirba ir jos gyvenimo aplinkybės pasikeitė, tačiau teismas sprendžia, kad ji to neįrodė. Atsakovė be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį, turėjusį vykti 2017 m. kovo 20 d. Vėliau, nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovė neslėpė, kad ji nuvyko su drauge į piceriją ir pradėjo vėl gerti alkoholį. Atsakovė neišsprendė savo problemos, todėl sutiktina su ieškovo pozicija, kad ji negali pati pasirūpinti nepilnamečių sūnumi tol, kol visiškai neišspręs alkoholio vartojimo problemos. Be to, į bylą pateiktas VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės raštas, kad atsakovė ligoninėje buvo gydyta 2017 m. kovo 26 d. – 2017 m. kovo 29 d. (elektroninės bylos priedas, b. l. 106). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. buities tyrimo akte nurodyta, kad atsakovė kartu su sugyventiniu I. G. gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso vyro motinai. Namas be patogumu, vonios kambarys name nėra įrengtas. Nepilnamečiam vaikui yra skirtas atskiras kambarys su lova. Teritorija aplinka namą nėra aptverta. Atsakovė parodė sūnaus drabužius spintoje, šaldytuvas buvo pilnas misto produktų. Visgi liudytojo parodymai teismo posėdžio metu yra prieštaringi. Jis nurodė, kad 6 metu negeria, tačiau pati atsakovė nurodė, kad tarp jų kartu su sugyventiniu buvo konfliktas, kurio metu jis buvo galimai neblaivas. Skyriaus specialistė užfiksavo, kad abu sugyventiniai buvo visiškai girti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė visiškai pakeitė gyvenimo būdą.
Į bylą yra pateikta 2017 m. gegužės 4 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės (elektroninės bylos priedas, b. l. 114-115). Atsakovė neignoravo teisminio proceso, davė paaiškinimus teismo posėdžio metu, todėl negalima teigti, kad motinai nerūpi jos sūnaus likimas. Jos pasiekimai yra sveikintini, tačiau teismas sprendžia, kad vien šių aplinkybių nepakanka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Pats ieškovas neprieštaravo, kad motinai iš esmės pakeitus gyvenimo būdą, išsprendus problemą dėl alkoholio vartojimo ir susiradus nuolatinį darbą bei gaunant pastovias pajamas, jis neprieštaraus, kad sūnus grįžtų gyventi pas motiną. Atsakovės sugyventinis paliudijo teismo posėdžio metu, kad atsakovės sūnus savaitgalius ir vasaros atostogas leidžia jų namuose. Vadinasi ieškovas nedaro jokių kliūčių motinai bendrauti su vaiku.
Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė lankėsi ieškovo namuose, kuriuose yra sudarytos prastos sąlygos nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis, šias aplinkybes paneigia išvadą teikiančių institucijų buities tyrimo aktai, kuriuose nurodyta, kad buities ir gyvenimo sąlygos yra normalios. Skyriaus specialistei berniukas sakė, kad nori gyventi su tėvu, o su mama nori bendrauti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko I. C., gim. 2010 m. vasario 19 d., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo tėvu Z. C. (CK 3.169 straipsnis).
Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 120 Eur per mėnesį.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Remiantis šalių pateiktas bei teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas Z. C. nekilnojamojo turto neturi (elektroninės bylos priedas, b. l. 52). VĮ Regitra“ duomenimis ieškovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės ir priekaba (elektroninės bylos priedas, b. l. 56-57).
VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu yra įregistruotas juridinis faktas, kurio pagrindu ji nuomokasi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos priedas, b. l. 53-55). Atsakovė transporto priemonių neturi (elektroninės bylos priedas, b. l. 58). Atsakovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (elektroninės bylos priedas, b. l. 114-115).
Išanalizavus šalių turtinę padėti nustatyta, kad atsakovė turi galimybę teikti ieškovo prašomą išlaikymą, kuris iš esmės užtikrins tik būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra darbinga, realiai galinti gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovė dirba, vertintina, kad atsakovė turi finansines galimybes. Atsakovei darbingumas nėra apribotas, todėl ji turėtų dėti didesnes pastangas geresnio darbo paieškoms ir problemų dėl alkoholio vartojimo išsprendimui.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametis šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių iš atsakovės nepilnamečio sūnaus I. C., gim. 2010 m. vasario 19 d., naudai priteistinas 120 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Teismas išaiškina, kad remiantis įstatymo norma, teismas išlaikymą priteisia nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau nagrinėjamu atveju teismas tenkina ieškovo prašymą ir išlaikymą priteisia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas Z. C. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 31 Eur žyminio mokesčio už ieškinį 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4199-19154 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (elektroninės bylos priedo, b. l. 76-77). Jai suteikta teisinių paslaugų 193,97 Eur sumai (elektroninės bylos priedo, b. l. 100, 109-110).
Kadangi ieškovo ieškinys dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra patenkintas pilnai iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 31 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista, žyminis mokestis iš jos už išlaikymo priteisimą, neišieškomas.
Kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Viso 181 Eur.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, naikintinos (CPK 150 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2010 m. vasario 19 d., gyvenamąją vietą su tėvu Z. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki I. C., gim. 2010 m. vasario 19 d., pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – tėvui Z. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 181 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną urą) bylinėjimosi išlaidų Z. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.