Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-787-112/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-07-04Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-01-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2A-787-112/2013
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00660-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Alona Romanovienė
Ieškovas
K. V. A.
Atsakovas
Šilalės rajono savivaldybės administracijai, VŠĮ „Šilalės rajono ligoninė“
Civilinė byla Nr. 2A-787-112/2013(Proceso Nr. 2-42-3-00660-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.21; 11.9.10.7; 11.10; 14.4; 15.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. V. A. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. A. ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, VŠĮ „Šilalės rajono ligoninė“ dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų skirti drausmines nuobaudas panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniais ir prašė panaikinti 2011-10-27 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; panaikinti 2012-03-30 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pareigų bei grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pareigų yra atleistas neteisėtai, patikrinimai buvo daromi vienas po kito, nesulaukus trūkumams ištaisyti duotų terminų pabaigos. Teigė, kad nustatyti pažeidimai tėra formalūs ir esminės įtakos ligoninės veiklai neturėjo. Ieškovo nuomone, už tą patį pažeidimą yra nubaustas du kartus, nes nespėjus ištaisyti darbo trūkumų, buvo atliekamas naujas patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-01-08 sprendimu ieškovo ieškinius atmetė. Teismas konstatavo, kad 2011-10-27 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymu ieškovui pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nurodė, kad skiriant nuobaudą, buvo laikytasi jos skyrimo tvarkos, ieškovui buvo nustatytas pakankamas terminas pateikti paaiškinimus. Atlikus auditą, buvo nustatyta, kad VšĮ „Šilalės rajono ligoninė“, vadovaujama ieškovo K. V. A., 2010-2011 m. neužtikrino LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimo įstaigos veikloje. Teismas atsižvelgė į didelį nustatytų pažeidimų skaičių, jų svarbą, į tai, kad ieškovas, būdamas įstaigos vadovu, ilgą laiką neužtikrino, kad vykdomi viešieji pirkimai būtų skaidrūs ir naudingi įstaigai. Teismas nustatė, kad ieškovui 2012-01-30 už Šilalės rajono savivaldybės kontrolierės nustatytus pažeidimus, susijusius su netinkamu turto valdymu, naudojimu bei disponavimu, netinkamu darbo laiko organizavimu, buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – pastaba, kurios ieškovas neginčijo. Ieškovas nustatytu laiku trūkumų dėl darbo laiko ir darbo organizavimo nepašalino, todėl, atlikus patikrinimą, Valstybinė darbo inspekcija nustatė reikalavimą juos pašalinti. Dėl to, teismo nuomone, 2012-03-30 ieškovui pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, nes po paskirtos pastabos jis ir toliau pažeidinėjo darbo drausmę, darbo trūkumus pašalino tik po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas nerūpestingai vykdė savo pareigas, nes ligoninei, nors ir po jo atleidimo, nebuvo išduotas higienos pasas, nebuvo patvirtinta ligoninės veiklos ataskaita. Teismas tokius ieškovo veiksmus įvertino kaip nerūpestingą pareigų atlikimą, todėl ligoninės steigėjas galėjo prarasti pasitikėjimą ligoninės vadovu ir parinkta drausminė nuobauda atitinka padarytų pažeidimų sunkumą.

Šalies argumentai

Ieškovas K. V. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo ieškinius. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, nes netenkino ieškovo prašymo apklausti liudytojus, nevertino šio prašymo reikšmingumo. Be to, teismas nevertino Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos kompetencijos, informuojant Valstybinę darbo inspekciją apie galimus pažeidimus, nes patikrinimą atliko ne ji, o savivaldybės kontrolierė. Teigia, kad drausminės nuobaudos buvo paskirtos skubotai, nesulaukus trūkumams ištaisyti skirtų terminų pasibaigimo, neįvertinus pažeidimų sunkumo, ieškovo kaltės, kilusių padarinių. Ieškovui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Be to, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – skirta už tą patį pažeidimą, dėl kurio jau buvo skirta pastaba. Nepraėjus nustatytam terminui ištaisyti trūkumus ir įgyvendinti savivaldybės kontrolierės rekomendacijas, buvo pranešta Valstybinei darbo inspekcijai, kuri nustatė tuos pačius trūkumus. Skiriant pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad darbo trūkumai buvo taisomi, o jų ištaisymas nepriklausė vien tik nuo ieškovo valios.

Atsiliepimas

Atsakovė VšĮ „Šilalės rajono ligoninė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su juo, prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nekvietė į teismo posėdį ieškovo prašomų liudytojų, nes A. E. drausminės atsakomybės taikymo metu jau nebuvo Šilalės meru, o Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. M. negalėjo paliudyti kitų aplinkybių, nei tas, kurios užfiksuotos rašytiniuose dokumentuose. Taip pat nurodo, kad teismas teisingai įvertino ligoninės direktoriui skirtų drausminių nuobaudų pagrįstumą. Ieškovui, kaip įstaigos direktoriui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jo požiūris, kad pažeidimų visada buvo ir bus, nevertinant savo veiklos kritiškai, nesiderina su užimtomis pareigomis. Dėl prarasto darbdavio pasitikėjimo ieškovas negali daugiau eiti ligoninės direktoriaus pareigų.

Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas savo teiginių apie bylą išnagrinėjusio teismo šališkumą nepagrindė jokiais duomenimis, prašomi iškviesti liudytojai negalėjo paliudyti jokių kitų aplinkybių, nei tos, kurios buvo oficialiuose dokumentuose. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai nustatė drausminės atsakomybės pagrindus, o atleidimas iš darbo yra adekvati nuobauda ieškovo padarytiems pažeidimams. Atsakovė nurodo, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ligoninės direktoriui buvo skirta ne už tą patį pažeidimą. Ieškovui nereaguojant į jau paskirtą drausminę nuobaudą ir toliau pažeidžiant darbo drausmę, jam skirta nuobauda už naują drausmės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl papildomų įrodymų ir teismo šališkumo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, nes netenkino ieškovo prašymo apklausti liudytojus bei išreikalauti papildomus įrodymus. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas pagrįstai nekvietė į teismo posėdį ieškovo prašomų liudytojų, nes A. E. drausminės atsakomybės taikymo metu jau nebuvo Šilalės meru, todėl neaišku, kokias turinčias reikšmės bylai aplinkybes jis galėjo patvirtinti ar paneigti. Visi duomenys, dėl kurių ieškovas norėjo kviesti į teismą Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją V. M. yra užfiksuoti rašytiniuose dokumentuose. Be to, ieškovas prašė išreikalauti duomenis apie VšĮ Šilalės rajono ligoninei skirtą finansavimą, tačiau tai nesusiję su ginčo dalyku. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumo, vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei nustačius darbo teisių pažeidimus. Ieškovas nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, galėtų patvirtini minėti duomenys. Nesusijusių su byla duomenų pateikimas ir priėmimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą ir nesiderintų su proceso koncentracija bei operatyvumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių įrodymų nepriėmimas neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo išvadoms, nes, netgi ir priėmus ieškovo nurodomus įrodymus, tai nenulemtų kitokio šios bylos ginčo teisinio įvertinimo.

Pažymėtina, kad teismo veikla yra susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai, klauso tik įstatymų ir yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 str. 2 ir 3 d.). Vien ta aplinkybė, jog ieškovo netenkina teismo atlikti procesiniai veiksmai ar priimti sprendimai, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu.

Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. spalio 27 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. M. įsakymu Nr. T21-68 ieškovui VšĮ „Šilalės rajono ligoninė“ direktoriui K. V. A. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už Šilalės rajono savivaldybės administracijos centralizuotos vidaus audito tarnybos 2011 m. spalio 5 d. VšĮ „Šilalės rajono ligoninė“ viešųjų pirkimų vykdymo vertinimo vidaus audito ataskaitoje Nr. A3-6 nustatytus pažeidimus. Audito išvadoje konstatuota, jog VšĮ Šilalės rajono ligoninė, vadovaujama ieškovo, neužtikrino 2010-2011 metais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) nuostatų įgyvendinimo įstaigos veikloje. Ieškovas 2011-10-11 buvo įpareigotas iki 2011-10-14 pateikti paaiškinimą dėl audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų. Šis terminas, ieškovo prašymu, buvo pratęstas iki 2011-10-21. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovui nebuvo suvaržyta teisė teikti paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų, be to, jam suteikta pakankamai laiko (10 dienų) jiems pateikti. Už įstaigos veiklą yra atsakingas direktorius, buvo sprendžiamas drausminės atsakomybės jam klausimas, todėl paaiškinimas buvo reikalaujamas asmeniškai iš ieškovo, o ne iš kitų darbuotojų. Taigi paaiškinimą dėl išvadų ligoninės direktorius turėjo pateikti savo kompetencijos ribose, nepriklausomai nuo to, kad galbūt kiti įstaigos darbuotojai pateiktų išsamesnę informaciją. Iš bylos medžiagos bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas pripažino kai kuriuos audito metu nustatytus pažeidimus, tačiau laikė juos mažareikšmiais. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinus audito išvadas, jose nustatyta, kad ieškovas, būdamas ligoninės direktoriumi, o taip pat ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, neužtikrino, kad viešieji pirkimai VšĮ Šilalės rajono ligoninėje būtų skaidrūs ir naudingi įstaigai, kad būtų racionaliai naudojamos įstaigos lėšos, nevykdė viešųjų pirkimų kontrolės, nesilaikė viešųjų pirkimų procedūrų, nepriėmė įstaigos aktų, reikalingų tinkamai įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo pažeidimų didelis skaičius, pažeidimų svarba, nes valstybės ar savivaldybės lėšų efektyvus panaudojimas yra viešasis interesas, buvo pakankamas pagrindas ieškovui taikyti drausminę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas drausminės atsakomybės sąlygas (DK 238 str.). VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatyta, kad direktorius vadovauja sveikatos priežiūros, gydymo, slaugos ir ūkinei įstaigos veiklai, užtikrina įstatymų įgyvendinimą ir norminių aktų vykdymą, organizuoja įstaigos veiklą ir yra lojalus įstaigai; direktorius atsako už teisingą norminių teisės aktų įgyvendinimą įstaigos veikloje. Ieškovas, eidamas įstaigos vadovo pareigas bei būdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, turėjo būti tiek rūpestingas ir atidus, kad užtikrintų visų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų tinkamą įgyvendinimą, užtikrinti viešųjų pirkimų tinkamą organizavimą. Dėl neskaidraus viešųjų pirkimų organizavimo ir įstaigos lėšų naudojimo, įstaigai galėjo kilti ne tik turtinė, bet ir neturtinio pobūdžio žala profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. sausio 30 d. VšĮ Šilalės rajono ligoninės vadovui K. V. A. paskirta drausminė nuobauda – pastaba už 2011 m. gruodžio 30 d. Šilalės rajono savivaldybės kontrolierės vertinimo ataskaitoje nustatytus pažeidimus, susijusius su netinkamu valstybės ir savivaldybės turto valdymu ir disponavimu, taip pat su netinkamu darbo laiko organizavimu. Ligoninės vadovas – ieškovas K. V. A. šios nuobaudos neginčijo. Ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2012 m. kovo 1 d. įvykdyti vertinimo ataskaitoje nurodytas rekomendacijas ir apie tai informuoti savivaldybės kontrolierių. Direktoriui buvo nurodyta nepažeisti Darbo kodekso nuostatų dėl darbo laiko režimo ir trukmės bei budėjimo, išsiaiškinti visų darbuotojų, dirbančių ligoninėje pagal kelias darbo sutartis ir antraeilininkų darbo laiko dubliavimosi priežastis bei perskaičiuoti darbo užmokestį, užtikrinti, kad nesikartotų nustatyti Darbo kodekso ir su juo susijusių teisės aktų reikalavimų neatitikimai.

2012 m. kovo 2 d. Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo VšĮ Šilalės rajono ligoninėje metu buvo nustatyta, kad ligoninės vadovas nesudarė darbų sąrašo, kuriems darbams gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, neužtikrino Darbo kodekse nustatyto darbo laiko režimo bei darbo dienos trukmės ligoninės darbuotojams, dirbantiems antraeilėse pareigose bei darbuotojams, dirbantiems pagal dvi ir daugiau darbo sutarčių, be to, priimdamas į darbą antraeilėse pareigose gydytojus, prieš sudarydamas su šiais darbuotojais darbo sutartis antraeilėms pareigoms atlikti, nepareikalavo pažymų apie šių darbuotojų darbo laiką jų pagrindinėse darbovietėse. Šie pažeidimai buvo nustatyti ir 2011 m. gruodžio 30 d. savivaldybės kontrolierės ataskaitoje. 2012 m. kovo 6 d. ligoninės vadovui buvo surašytas darbo inspektoriaus reikalavimas iki 2012 m. balandžio 9 d. pašalinti nustatytus pažeidimus.

Apeliantas abejoja Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos kompetencija, informuojant Valstybinę darbo inspekciją apie galimus pažeidimus ligoninėje, nes patikrinimą atliko ne ji, o savivaldybės kontrolierė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbo teisių pažeidimo gali kreiptis bet kuris asmuo, kuris turi duomenų apie daromus pažeidimus. Kreiptis į šią instituciją galima bet kokia forma, net ir pasitikėjimo telefonu. Taigi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, turėdama duomenų apie darbo pažeidimus, turėjo teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, nepriklausomai nuo to, kad prieš tai patikrinimą atliko savivaldybės kontrolierė.

Atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos nustatytus pažeidimus bei reikalavimą direktoriui, 2012 m. kovo 30 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. M. įsakymu Nr. T21-10 ieškovui VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriui K. V. A. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas K. V. A., būdamas savivaldybės viešosios įstaigos vadovu, nerūpestingai atliko savo pareigas, kai prieš tai jam du kartus per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos dvi drausminės nuobaudos (papeikimas ir pastaba), todėl ieškovui parinkta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo atitinka padarytų pažeidimų sunkumą. Teismas ieškovo nerūpestingą pareigų atlikimą taip pat grindė tuo, kad 2012-05-09 VšĮ Šilalės rajono ligoninės veiklai neišduotas higienos pasas, o 2012 m. birželio mėn. Šilalės rajono savivaldybės taryba nepatvirtino ligoninės veiklos ataskaitos. Su tokias pirmosios instancijos teismo argumentais sutikti nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis DK 238 straipsnio nuostatomis, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aplinkybės dėl higienos paso neišdavimo bei veiklos ataskaitos nepatvirtinimo paaiškėjo jau praėjus keletui mėnesių po ieškovo atleidimo, šių aplinkybių nebuvo drausminės atsakomybės taikymo metu, be to, jos nebuvo minimos kaip drausminės atsakomybės pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas šiomis aplinkybėmis remtis neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Be to, pirmosios instancijos teismas analizuodamas visas drausminės atsakomybės sąlygas netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad savivaldybės kontrolierei atlikus patikrinimą ir nustačius terminą iki 2012 m. kovo 1 d. pašalinti trūkumus, ieškovas, nors nustatytu terminu visų trūkumų ir nepašalino, tačiau ėmėsi priemonių konstatuotiems trūkumams šalinti ir juos šalino. Dar nesuėjus trūkumų pašalinimo terminui, t. y. 2012-02-23, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. M. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl galimų pažeidimo VšĮ Šilalės rajono ligoninėje (3 t. b. l. 60). 2012 m. kovo 6 d. ligoninės vadovui buvo surašytas Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriaus reikalavimas iki 2012 m. balandžio 9 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Kaip matyti iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės laikinai ėjusios direktoriaus pareigas B. K. 2012-04-05 rašto Nr. 4-191 Valstybinei darbo inspekcijai, savivaldybės kontrolierės ir vėliau Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriaus nustatyti pažeidimai buvo pašalinti 2012-03-05 ligoninės direktoriui priėmus įsakymą Nr. V-27 „Dėl darbo laiko ir darbo organizavimo“ bei 2012-02-22 įsakymą Nr. V-17 „Dėl darbo laiko apskaitos kontrolės ir darbo grafikų numerių suteikimo“ (3 t. b. l. 64). Kartu su minėtu raštu darbo inspekcijai pateikti ir dokumentai apie gydytojų darbą pirmaeilėse pareigose. Pažymėta, kad gydytojai nebuvo laiku pristatę reikalaujamų dokumentų. Tai patvirtina ieškovo viso bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją, jog gydytojai į Šilalės rajono ligoninę atvykdavo iš kitų miestų, sunku juos būdavo įtikinti atvykti dirbti, todėl, nors ir primygtinai prašomi, tačiau ne visada laiku pristatydavo laiku reikiamus dokumentus apie darbą pirmaeilėse pareigose. Taigi 2012 m. kovo 6 d. Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriaus ligoninės vadovui surašytame reikalavime, kurio pagrindu ieškovui taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda, įvardinti trūkumai jau buvo pašalinti dar iki šio reikalavimo surašymo. Tuo labiau, šie trūkumai buvo visiškai pašalinti drausminės atsakomybės taikymo metu, t. y. 2012 m. kovo 30 d. priimant įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo.

Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokius direktoriaus veiksmus įvertino kaip nerūpestingą pareigų atlikimą, nes priešingai, ieškovas ėmėsi visų priemonių darbo trūkumams pašalinti, atkreipė dėmesį į visas rekomendacijas ir nors ne visiškai laiku, tačiau visus konstatuotus trūkumus pašalino. Aplinkybes, kad ieškovas vykdė visas rekomendacijas bei nurodymus šalinti trūkumus, patvirtino ir savivaldybės kontrolierė L. K.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad 2012-01-30 paskirta drausminė nuobauda – pastaba – nepasiekė savo tikslų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nėra adekvati nustatytiems pažeidimams, kurie nėra esminiai ir buvo šalinami. Taigi įvertinus padaryto pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, ieškovo pastangas pašalinti darbo trūkumus, manytina, jog atleidimas iš darbo buvo pergriežta drausminė nuobauda ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių (DK 238 str.), todėl atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

Be kita ko, apeliantas bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme metu prašė grąžinti į darbą. Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nesaistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko – nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Iš byloje esančių duomenų bei VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pareiginių nuostatų nustatyta, kad ligoninės direktoriaus pareigos yra renkamos, t. y. asmuo viešosios įstaigos direktoriumi yra priimamas dirbti viešo konkurso būdu, be to, turi atitikti jam keliamus reikalavimus, tarp kurių – būti ne vyresnis kaip 65 metų amžiaus (1 t. b. l. 53-56). Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-03-27 įsakymu Nr. B38-7P ieškovas K. V. A. į VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pareigas priimtas iki 2007 m. liepos 16 d., t. y. iki jam sueis 65 metai (4 t. b. l. 42).

Konstatavus neteisėtą ieškovo atleidimą iš darbo, tačiau remiantis nurodytomis aplinkybės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovas jau yra 71 metų amžiaus, darbuotojo (ieškovo) grąžinimas į pirmesnį darbą nėra galimas. Teismas negali ignoruoti specialių reikalavimų, taip pat ir amžiaus cenzo, keliamų asmenims, siekiantiems užimti viešosios įstaigos direktoriaus pareigas.

Sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios viešosios įstaigos statusą, veikia pagal specialaus sveikatos priežiūros įstaigų teisinę padėtį nustatančio įstatymo ir šių įstaigų steigėjų priimtų įstatų nuostatas. Viešosios įstaigos steigėjas organizuoja viešą konkursą tokios įmonės administracijos vadovo pareigoms eiti ir tik jo metu patikrina pretendentų atitiktį specialiems reikalavimams, jų žinias ir įgūdžius, asmenines bei dalykines savybes, kad į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas būtų išrinktas geriausias.

Kadangi nėra galimybės ieškovo grąžinti į ankstesnį darbą, taikytinas alternatyvus darbuotojo darbo teisių gynimo būdas (CPK 418 str., DK 300 str. 4 d.) – ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu ir ieškovui iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės priteistina 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2013-07-04) (DK 300 str. 4 d., 140 str. 1 d. 4 p.). Nustatyta, kad ieškovo nepertraukiamas darbo stažas VšĮ Šilalės rajono ligoninėje – 9 metai (108 mėn.) ir 23 dienos, todėl išeitinė išmoka apskaičiuotina vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Byloje pateikta pažyma apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (4 t. b. l. 50). Remiantis šia pažyma bei vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Žin., 2003, Nr. 52-2326; 2006, Nr. 105-4011), Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-535 ir 2012-12-21 įsakymu Nr. A1-581 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 ir 2013 metais patvirtinimo“, skaičiuotinas ieškovo vidutinis darbo užmokestis.

Iš pateiktos pažymos matyti, kad 2012 m. sausio – kovo mėn. ieškovo vidutinis darbo užmokestis už tris mėnesius buvo 16200 Lt, per vieną darbo dieną – 253,13 Lt (16200 Lt/64 d. d.). 2013 metais metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-21 įsakymo Nr. A1-581 2.1.1. p.). Taigi ieškovui iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės priteistina 21161,68 Lt (253,13 Lt X 20,9 X 4 mėn.) dydžio išeitinė išmoka.

Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2012-03-30, už visą 2012 m. kovo mėn. su juo atsiskaityta atleidžiant iš darbo (4 t. b. l. 50), todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteistinas už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-07-04, t. y. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2012 metais metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A1-535 2.1.1. p.). Ieškovui iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės priteistina 47841,57 Lt (253,13 Lt X 21 X 9 mėn.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už 2012 metus.

2013 metais metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-21 įsakymo Nr. A1-581 2.1.1. p.). Ieškovui iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės priteistina 32755,04 Lt (253,13 Lt X 20,9 X 6 mėn. + 253,13 Lt X 4 d.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už 2013 metus.

Iš viso ieškovui iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės priteistina 80596,61 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Pažymėtina, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Taigi kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmestinas, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti dalį apeliacinio skundo (pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją – patenkinta 1/2 dalis apeliacinio skundo) bei tuo pagrindu pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teisme atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai priteista 3055,08 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, o apeliacinėje instancijoje atsakovė prašė priteisti 4232,58 Lt už advokato paslaugas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl byloje atmetus 1/2 dalį ieškovo reikalavimų, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 3643,83 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 83straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2420 Lt už advokato paslaugas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl byloje patenkinus 1/2 dalį ieškovo reikalavimų, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1210 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 83straipsnio 2 dalis).

Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2433,83 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą pakeisti.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. M. 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. T21-10 ieškovui K. V. A. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – panaikinti ir atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013 m. liepos 4 d.

Ieškovui K. V. A. iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės priteisti 80596,61 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Ieškovui K. V. A. iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės priteisti 21161,68 Lt dydžio išeitinę išmoką.

Ieškovo K. V. A. prašymą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo atmesti.

Iš ieškovo K. V. A. atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai priteisti 2433,83 Lt atstovavimo išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Almantas PadvelskisAlona Romanovienė