Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Pranešėjas Algimantas Pivoriūnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-563/2008

1.1.10.1.,1.2.28.4., 2.1.7.4.1.,2.1.7.4.3.

2008 m. lapkričio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., 259 str. 1 d. 307 str. 2 d., ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikoms BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. pagrindu paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. C. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteista S. R., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. (nusikalstamų veikų padarymo metu turėjęs V. R. pavardę), veikdamas bendrininkų grupėje su S. R., laikotarpyje nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2006 m. liepos 18 d., pelnydamasis iš E. K., G. K., A. P. ir V. M. prostitucijos, sąvadavo, organizavo ir vadovavo pastarųjų prostitucijai Vilniuje – iš anksto nurodė joms klientams teikiamų lytinių paslaugų įkainius – 100 Lt už pusvalandį ir 150 Lt už valandą, bei už tokias paslaugas gautų pinigų paskirstymo proporcijas, pagal kurias jam atitektų 60 Lt nuo pusvalandinio uždarbio ir 90 Lt nuo valandinio uždarbio, po to kartu su S. R., sudarydamas sąlygas E. K., G. K., A. P. ir V. M. užsiimti prostitucija, bei apgyvendinęs pastarąsias parūpintuose (išnuomotuose) butuose Vilniuje, Algirdo g. 41A-60, Ševčenkos g. 15-6, Ševčenkos g. 27-15 ir Vytenio g. 47-38, E. K., G. K., A. P. ir V. M. suvesdavo su vyrais lytinėms paslaugoms už piniginį atlygį teikti, ieškodavo klientų, duodami skelbimus į laikraštį „Alio reklama“, sumokėdavo mokesčius už nurodytus nuomojamus butus, o S. R. vykdė centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą E. K., G. K., A. P. ir V. M., nukreipdama klientus į minėtus butus arba nurodydama joms pačioms (E. K., G. K., A. P. ir V. M.) vykti pas klientus. E. K., G. K., A. P. ir V. M. gaunant piniginį atlygį iš klientų už suteiktas lytines paslaugas – 100 Lt už pusę valandos ir 150 Lt už valandą jis kartu su S. R. laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2006 m. liepos 18 d. pelnėsi iš E. K. ir G. K. prostitucijos, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėn. tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2006 m. liepos 18 d. pelnėsi iš V. M. prostitucijos, o laikotarpiu nuo 2006 m. liepos mėn. pradžios tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2006 m. liepos 18 d. pelnėsi iš A. P. prostitucijos, pasiimdami iš E. K., G. K., A. P. bei V. M. 60 Lt už pusę valandos ir 90 Lt už valandą iš prostitucijos gaunamų pinigų, vidutiniškai 1000-1200 Lt per mėnesį, iš kurių apie 40 proc. atitekdavo S. R..

V. C. taip pat nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio mėn. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,321 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 0,252 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame Vilniuje, Dzūkų g. 30-14, iki 2006 m. liepos 18 d., kol minėtas medžiagas – 0,321 g kokaino ir 0,252 g MDMA kratos nurodytame bute metu surado ir išėmė policijos pareigūnai.

V. C. taip pat nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2006 m. birželio mėn. tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2006 m. liepos 18 d. bute, esančiame Vilniuje, Vytenio g. 47-38, neturėdamas teisėto pagrindo, E. K. atsisakant toliau verstis prostitucija, grasindamas panaudoti pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą, atvirai vertė E. K. perduoti jam turtą – 2 000 Lt už galimybę nustoti verstis prostitucija.

Apeliantas prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 307 str. 2 d., tačiau neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., nes, jo manymu, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu teismas šioje dalyje galėjo jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis pažymi, kad teismas, tik nukentėjusiosios E. K. parodymų pagrindu pripažinęs jį kaltu dėl turto prievartavimo, visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad E. K. buvo jam skolinga 2000 Lt pagal jos pasirašytą vekselį, nevertino šio įrodymo, bet tiesiog patikėjo E. K. parodymais, nors ji pati patvirtino, kad jis ją mušė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, o ne dėl to, kad ji jam perduotų pinigus.

Apelianto manymu, visos išvardintos aplinkybės bei tai, kad jis yra darbingas žmogus, akivaizdžiai parodo, kad realios bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. C. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji E. K. ir jos atstovas prašo nuteistojo V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. C. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis V. C. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 307 str. 2 d. neginčija, tačiau pateikia du alternatyvius prašymus dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.: išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. nepadarius šios nusikalstamos veikos arba jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 294 str. kaip savavaldžiavimą, kadangi, nuteistojo tvirtinimu, iš nukentėjusiosios E. K. jis reikalavo jai paskolintų 2000 Lt, kaip teisėtą pagrindą reikalauti skolos grąžinimo nurodydamas E. K. pasirašytą vekselį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis pirmojoje apklausoje, vykusioje 2006 m. liepos 19 d., V. C. nurodė 2006 m. kovo ar balandžio mėnesį paskolinęs E. K. 2000 Lt butui išnuomoti. Tvirtino, kad jis niekada negrasino E. K. panaudoti prieš ją fizinį smurtą ir niekada nereikalavo iš jos 2000 Lt už tai, kad leistų jai verstis prostitucija kitoje „firmoje“ (3 t., b. l. 79-80). Tačiau 2006 m. birželio 26 d. papildomos kaip įtariamojo apklausos metu V. C. savo parodymus pakeitė bei paaiškino, kad gal prieš dvi savaites E. K. pradėjo kalbėti apie išėjimą, sakė, kad važiuos pas motiną arba pradės dirbti atskirai, todėl jai pasakęs sumokėti 2000 Lt už tai, kad ją priėmė ir rūpinosi, nes, jo nuomone, jis turi teisę už tai gauti atlyginimą (3 t., b. l. 82-85). 2006 m. liepos 27 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. C. patvirtino, kad liepė E. K. sumokėti 2000 Lt už tai, kad ja rūpinosi ir prižiūrėjo, kai pastaroji pasakė, kad ruošiasi išeiti, nes, jo manymu, šie pinigai jam priklauso (3 t., b. l. 88-89). Bylos teisminio nagrinėjimo metu V. C. savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad E. K. skolinosi iš jo pinigus, todėl jai panorus išeiti pasiūlė surašyti vekselį, kad vėliau būtų lengviau išieškoti skolą. Tvirtino, kad tai nebuvo pinigai, skirti susimokėti už išėjimą iš šio darbo (4 t., b. l. 32).

Iš nagrinėjamoje byloje užfiksuotų nuteistojo V. C. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo 2006 m. liepos 19 d. vykusiosios pirmosios apklausos metu, matyti, kad jis neneigė to fakto, jog su nukentėjusiąja aiškinosi dėl 2000 Lt skolos grąžinimo, reikalavo ją atiduoti, tačiau neigė savo kaltę dėl turto prievartavimo, nepripažino fizinės ir psichinės prievartos. Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo nutartimi įtariamajam V. C. 1 (vienam) mėnesiui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2006 m. birželio 26 d. papildomos kaip įtariamojo apklausos metu V. C. savo parodymus pakeitė nurodydamas, kad liepė E. K. sumokėti 2000 Lt už tai, jog ja rūpinosi ir prižiūrėjo, kai pastaroji pasakė, kad ruošiasi išeiti, nes, jo manymu, šie pinigai jam priklauso. Šiuos parodymus V. C. patvirtino 2006 m. liepos 27 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir tą pačią dieną Vilniaus apygardos prokuratūros ONTT prokuroro Žydrūno Radišausko nutarimu kardomoji priemonė suėmimas jam buvo pakeista į dvi švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, motyvuojant tuo, kad V. C. (R) prisipažįsta padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir duoda parodymus (3 t. b. l. 104-105, 106-107).

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo priverstas prisipažinti padaręs Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to buvo paleistas iš suėmimo. Tačiau iš 2006 m. liepos 19 d., 2006 m. birželio 26 d. įtariamojo apklausos protokolų bei 2006 m. liepos 27 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad V. C. buvo apklausiamas dalyvaujant jo gynėjai, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 17 str. 1 d., viso proceso metu teikė jam teisinę pagalbą, gynė jo teises ir teisėtus interesus. Minėtuose apklausos protokoluose pastabų dėl įtariamojo apklausos ar jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų daromo neteisėto poveikio nei pats įtariamasis, nei jo gynėja nepareiškė. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viso proceso metu tiek įtariamojo, tiek jo gynėjos gynybos pozicijos buvo suderintos, t. y. prieštaravimų tarp įtariamojo gynybos pozicijos ir gynėjos pasirinktų teisinės gynybos priemonių, būdų ir taktikos ar pareiškimu apie tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais įtariamajam daromas neteisėtas poveikis, nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, apelianto paaiškinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo verčiamas prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., atmetamas kaip nepagrįstas. Kita vertus, byloje esantys įrodymai duoda pagrindo tikėti nuteistojo paaiškinimu, kad ikiteisminio tyrimo metu jo prisipažinimą padarius inkriminuojamą turto prievartavimą įtakojo galimybė tokiu atveju būti paleistam iš suėmimo. Tai patvirtina minėtas 2006 m. liepos 27 d. prokuroro nutarimas, kuriuo, įvertinus tai, kad jis prisipažįsta padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir duoda parodymus, kardomoji priemonė suėmimas V. C. buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Tačiau kolegija pažymi, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu V. C. patvirtino savo pirmoje kaip įtariamojo apklausoje duotus parodymus, kad iš E. K. jis reikalavo grąžinti skolą bei nurodė, jog pasiūlė jai surašyti vekselį, kad vėliaus būtų lengviau išieškoti skolą. Teisiamojo posėdžio metu V. C. taip pat paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apie vekselį nekalbėjo, nes jo neprisiminė, tačiau sulaikytas sakė, kad E. K. jam yra skolinga pinigų, o vėliau sakė, kaip reikėjo tyrėjams (4 t., b. l. 32). Paprastasis vekselis, kuriuo 2006 m. birželio 1 d. E. K. besąlygiškai įsipareigojo iki 2006 m. liepos 1 d. V. R. sumokėti 2000 Lt (du tūkstančius) litų, yra prijungtas prie bylos (4 t. b. l. 18), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pasirėmė tik nukentėjusios E. K. paaiškinimais apie vekselio pasirašymo aplinkybes, ir šio dokumento nepagrįstai kaip įrodymo nevertino.

Nukentėjusioji E. K. nuo 2006 m. liepos 17 d. vykusios pirmosios apklausos (1 t. b. l 7-9, 15) viso proceso metu tvirtino, kad V. C., grasindamas panaudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą, atvirai vertė perduoti jam 2 000 Lt už galimybę nustoti verstis prostitucija. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo 2006 m. liepos 19 d. atliktos papildomos apklausos metu E. K. parodė, kad 2006 m. liepos 18 d. apie 20.00 val. prie picerijos „Submarinas“, esančios Vilniuje, Vytenio g. 47, ji V. C. perdavė dalį reikalaujamos pinigų sumos – 500 Lt (t. 1 b. l. 10-12), tuo patvirtindama savo pirminius parodymus. Tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusioji šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigė, nurodydama, kad tuo metu perdavė V. C. dalį jos uždirbtų iš prostitucijos pinigų. Pažymėtina, kad tuo metu policijos pareigūnų iniciatyva, nukentėjusiajai sutikus, picerijoje „Submarinas“ buvo daromas garso įrašas, kurio protokolas patvirtina, kad V. C. nukentėjusiosios nevertė perduoti jam 2000 Lt ar dalį šios sumos už galimybę nustoti verstis prostitucija (1 t., b. l. 110-122).

Be to, apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji patvirtino tik teisiamojo posėdžio metu nuteistojo V. C. nurodytą aplinkybę, kad ji pasirašė prie bylos prijungtą paprastąjį vekselį, tačiau tvirtino, kad jį pasirašė atbuline data – žiemą, t. y, jau tada, kai pradėjo dirbti sau, nes V. žadėjo jai padėti dirbti. V. pasiūlė suteikti paslaugą, nufotografuoti, o nuotraukas atiduoti kažkokiam žmogui, kuris parūpins klientų (t. 4. b. l. 74).

Kolegijos vertinimu, šis nukentėjusiosios paaiškinimas yra nelogiškas, aiškiai patvirtinantis nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą. Kolegija netiki nukentėjusiosios E. K. tvirtinimu, kad minėtą vekselį ji pasirašė atbuline data. Dėjusi visas pastangas išeiti iš V. C. vadovaujamos „firmos“ ir dirbti savarankiškai, po to, kai jos pastangomis V. C. buvo sulaikytas, vykusio ikiteisminio tyrimo metu, kuriame ji buvo nukentėjusioji ir kaltino jį grasinimais panaudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą prievartavus iš jos turtą už galimybę nustoti verstis prostitucija, nukentėjusioji ir toliau su juo bendradarbiavo ir sudarė „sandorį“, kuriuo atbuline data įsipareigojo sumokėti V. C. būtent 2000 Lt už pagalbą parūpinant jai klientūrą. Tuo tarpu nuteistasis teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad po sulaikymo su E. K. jis nebendravo (4 t., b. l. 33).

Kolegija pažymi, kad duodama parodymus dėl vekselio pasirašymo aplinkybių, nukentėjusioji nenurodė, kad ji buvo verčiama ar kažkokiu kitu būdu lenkiama pasirašyti vekselį. Tokių aplinkybių, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nenustatė ir kolegija. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. K. vekselį pasirašė ne laisva valia.

Nukentėjusiosios paaiškinimas dėl vekselio pasirašymo aplinkybių duoda pagrindo abejoti ir jos viso proceso metu tvirtintomis aplinkybėmis, jog ji norėjo pabėgti iš „firmos“ ir dirbti savarankiškai, bijojo V. C., kuris ir anksčiau prieš ją naudojo fizinį smurtą. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 7-9) ir pirmosios instancijos teisme E. K. kategoriškai neigė nuteistojo nurodomą aplinkybę, kad ji ir anksčiau buvo išėjusi iš firmos ir vėl į ją sugrįžo, tačiau apeliacinės instancijos teisme, pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad iš „firmos“ anksčiau buvo išėjusi ir tuo metu pinigų mokėti nereikėjo, o šį kartą už išėjimą V. C. pinigų reikalavo tik iš jos.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. liepos 17 d. vykusios pirminės apklausos metu E. K. paaiškino, kad 2005 m. metų žiemą ją ir Grąžiną bute Algirdo gatvėje pagavo policijos pareigūnai, kurie jai už vertimąsi prostitucija surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą. Pokalbio su pareigūnais metu ji buvo labai išsigandusi, todėl jiems papasakojo apie firmą, kas kuo užsiima, kas ją skriaudžia ir panašiai. Būtent šios apklausos metu E. K. nurodė, kad V. C. už tai, kad ji nori išeiti iš „firmos“, pareikalavo iš jos 2000 Lt, o 2006 m. liepos 19 d. vykusios papildomos apklausos metu nurodė, kad 2006 m. liepos 18 d. picerijoje „Submarinas“ V. C. jai grasino susidoroti, o ji jam perdavė dalį prievartaujamų pinigų – 500 Lt, sakydama, kad sumoka pinigus, gautus už klientus. Šiuos parodymus nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu paneigė.

Visos nurodytos aplinkybės bei E. K. bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų analizė patvirtina, kad nukentėjusioji savo pirminius parodymus keitė verčiama objektyvių aplinkybių – objektyvių įrodymų, kiekvieną kartą pateikdama niekuo nepagrįstus, prieštaringus ir nelogiškus paaiškinimus.

Kaip matyti, nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, kad iš V. C. ji pinigų nesiskolino. Tačiau jos parodymus akivaizdžiai paneigia byloje esantis nukentėjusiosios E. K. pasirašytas paprastasis vekselis, nuteistojo V. C. ikiteisminio tyrimo (pirmoje apklausoje) ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojų V. M., A. P. (J) ir G. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai bei pačios nukentėjusiosios E. K. parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad L. ir pati E. jai sakiusi, jog skolinosi pinigus iš V. ir prašė kažkokius popierius bei paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė neteisybę, nes bijojo (t. 4, b. l. 82). Liudytoja A. P. (J) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir E skaičiavo, jog dviese dirbti būtų geriau bei nutarė, kad pinigus dalintis neapsimoka. Nurodė, kad E jai pati sakė, jog iš jos reikalavo 2000 Lt bei tvirtino, kad ji ir Evelina dažnai skolindavosi pinigus iš V ir nėra mačiusi, jog V reikalautų iš jos (E) pinigų. Be to, liudytoja A. P. (J) teisme nurodė, kad tuo metu, kai jos buvo PK, tarp jų buvo susitarimas, kad reikia V. R. (C) pasodinti. Tai sugalvojo ji ir E. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai iš dalies yra neteisingi (t. 4, b. l. 111-112). Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė nežinanti, ar V. C. iš E. K. reikalavo pinigų. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja G. K. paaiškino, kad ji girdėjusi, jog E. K. buvo skolinga V. C., sakė, kad iš jos reikalauja pinigų, nes ji skolinga, bet apie tai, kad ji nori išeiti iš „firmos“ ir dėl to iš jos reikalauja pinigų, nesakė.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, V. C. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., neįvertinęs visų bylos tyrimo metu surinktų įrodymų, todėl padarė neapgrįstas išvadas.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme nuteistojo V. C. nurodytą aplinkybę, jog E. K. 2006 m. birželio 1 d. yra pasirašiusi paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2006 m. liepos 1 d. V. R. (C) sumokėti 2000 Lt (du tūkstančius) litų, patvirtino ir pati nukentėjusioji. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai prijungto prie bylos paprastojo vekselio nevertino kaip įrodymo, o pasitelkė tik nelogiškais, prieštaringais nukentėjusiosios paaiškinimais dėl vekselio pasirašymo aplinkybių, kurie, kolegijos vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistąjį V. C. ir nukentėjusiąją E. K. siejo sutartiniai santykiai. Apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nevertino ir liudytojų V. M., A. P. (J) ir G. K. parodymų, kuriais liudytojos iš esmės patvirtino nuteistojo ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad E. K. buvo skolinga V. C.. Pažymėtina, kad nukentėjusioji taip pat neneigė, jog iš V. C. skolindavosi pinigų, tačiau tvirtino, kad įvykių metu, t. y. nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2006 m. liepos 18 d. jam skolinga nebuvo. Tuo tarpu nuteistasis vienareikšmiškai nurodė, kad nukentėjusioji buvo jam skolinga, tačiau skolos negrąžino, nes neturėjo pinigų, be to, ruošėsi išeiti iš „firmos“ ir tai patvirtino pirmosios instancijos teismui pateiktu nukentėjusiosios pasirašytu paprastuoju vekseliu.

Kolegijos vertinimu, visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. C. turėjo teisinį pagrindą iš E. K. reikalauti skolos grąžinimo, tačiau savo teisę jis įgyvendino nesilaikydamas įstatymais nustatytos tvarkos: primygtinai reikalavo iš E. K. skolos gražinimo ir šį reikalavimą nukentėjusioji pagrįstai suprato kaip grasinimą panaudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą, nes E. K. nurodytos aplinkybės, kad iš jos prostitucijos pelnęsis V. C. jos atžvilgiu nė vieną karta naudojęs fizinę ir psichinę prievartą, byloje surinktais įrodymais nėra paneigtos. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat kategoriškai neneigė, kad dėl skolos grąžinimo galėjo grasinti nukentėjusiajai. Kita vertus, apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta, kad skolos išieškojimui jis buvo pasirinkęs netinkamus būdus, bei atkreipia kolegijos dėmesį į tai, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog fizinį smurtą jos atžvilgiu jis vartojo dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiosios baimė, jog prieš ja gali būti panaudotas fizinis smurtas, yra visiškai pagrįsta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. atsako asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdęs savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama dėl to, kad nukentėjusysis ją ginčija arba, pripažindamas tą teisę, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus.

Kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyti savavaldžiavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. C. nusikalstami veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tai, kad V. C. padarė apysunkį baigtą nusikaltimą valdymo tvarkai, anksčiau yra du kartus teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, įvertina tai, kad jis pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų, todėl daro išvadą, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., ir nuoširdžiai gailisi, ir pripažįsta šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia, taip pat įvertina tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą ir kūdikį. Įvertinusi visas šias aplinkybes ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos BK 61 str. straipsnio nuostatas, kolegija skiria V. C. taikomos normos sankcijos vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., dalinio sudėjimo būdu paskirtąją bausmę subendrinusi su pirmosios instancijos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 307 str. 2 d. paskirtomis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę V. C. skiria laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, jei yra įvykdytos baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos. Viena šių sąlygų yra ta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bylos duomenimis, nuteistasis V. C. dirba UAB „J“ direktorės pavaduotoju, taip pat vykdo individualią veiklą, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, be to, jis išlaiko šeimą, augina mažametį vaiką. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybė pozityviai apibūdina nuteistąjį ir duoda pagrindo daryti išvadą, kad šie socialiai vertingi veiksniai įtakoja jo gyvenimą ir apsisprendimą pakeisti savo gyvenimo būdą siekiant tapti visaverčiu visuomenės nariu. Išdėstytos aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. C. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegija konstatuoja, kad taikyti V. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą yra Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatytų sąlygų visuma. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam V. C. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendis Lietuvos Respublikos BK 328 str. 1 p. pagrindu keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

V. C. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, ir pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę V. C. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti V. C. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., ir paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bei įpareigoti V. C. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. C. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. lapkričio 13 d.