Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, Indrei Vitkutei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba V. S. gėlininkystės ūkyje, šiltnamio darbuotoja, vidurinio išsilavinimo, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d., 23.00 val. iki 2017 m. birželio 2 d., 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė savo šeimos nariui – sugyventiniui S. A. į dešinės kirkšnies sritį, šiuo veiksmu padarė S. A. durtinę pjautinę kairės šlaunies viršutinio trečdalio žaizdą su šlaunies arterijos ir venos pažeidimais nuo ko, išsivysčius ūmiam nukraujavimui, S. A. įvykio vietoje mirė, po to 2017 m. birželio 3 d., apie 23.30 val., ji S. A. kūną įvyniojo į pledą ir nutempė iš paminėto savo buto į prie paminėto namo dešinėje pusėje esančius krūmus ir ten paslėpė, uždengdama nulaužytomis krūmų šakomis, tai yra, ji nužudė savo šeimos narį S. A..

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 603/2017(02) nurodyta, kad S. A. mirė nuo durtinės pjautinės kairės šlaunies viršutinio trečdalio žaizdos su šlaunies arterijos ir venos pažeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui. S. A. mirė apie dvi savaites iki jo palaikų radimo bei autopsijos. Tai patvirtina palaikų puvimo ir musių lervų išsivystymo stadijos. S. A. kūne yra vienas priešmirtinis sužalojimas – tai durtinė pjautinė žaizda kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, žaizdos kanalas tęsiasi iš išorės į vidinę pusę ir iš apačios į viršų, ir baigiasi užpilvaplėviniame mažojo dubens tarpe. Kanalo eigoje, pagal kirkšnies kanalo žiotis perpjautos šlaunies arterija ir vena. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu aštriu, pjaunančiu peilio tipo daiktu ar įrankiu, kurio į kūną panirusios geležtės ilgis iki 15-17 cm., ašmenų plotis apie 2-2,5 cm. Toks sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir labai greitai – per kelias-keliolika minučių baigėsi mirtimi nuo nukraujavimo. Mirtis ištiko nuo durtinės pjautinės žaizdos. Po patirto sužalojimo žmogus galėjo gyventi apie keliolika minučių. Pirmąsias kelias minutes žmogus buvo sąmoningas ir galėjo atlikti aktyvius veiksmus, vėliau dėl nukraujavimo prarado sąmonę ir greitai mirė. Sužalojimas padarytas vienu įrankiu. Po mirties lavono poza greičiausiai buvo keičiama. Tai patvirtina palaikų radimo ir įvykio vietos apžiūros duomenys. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje užfiksuota, kad lavono dešinio žasto kaule yra senas skeveldrinis lūžimas, kuris yra sutvirtintas metaline ortopedine plokštele. Ties ta vieta rankos odoje matyti pooperacinis randas (t. 1, b. l. 64–68).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1651/2017(02) nurodyta, jog V. P. nustatyta nubrozdinimas kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas kairės pėdos priekinėje artimesnėje dalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviem (ar daugiau) trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Kairio dilbio nubrozdinimo vaizdas rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Kairės pėdos nubrozdinimo vaizdas rodo, kad jis galėjo būti padarytas ne seniau, nei prieš savaitę iki teismo medicinos apžiūros. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 170).

2017-06-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus sanitaras E. T. P. pateikė S. A. priklausančius drabužius – sportines kelnes, kojines bei antklodę (pledą) ( t. 1 , b. l. 103 - 105). Minėti daiktai saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 135).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji V. P. parodė aplinkybes, visiškai atitinkančias jos duotus parodymus apie S. A. nužudymo ir lavono paslėpimo aplinkybes (t. 1, b. l. 165–166).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: plaukų kuokštas; raudonos spalvos marškinėliai (grindų skuduras); medžiaga su sudžiūvusiu krauju iš grindų plyšio; peilis; šviesios spalvos čiužinio užvalkalo fragmentas; raktų ryšulys su trimis raktais ir pakabuku; juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės; juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su "Tele2 Pildyk" SIM kortele; Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 1(duomenys neskelbtini) išduota S. A. vardu; Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota V. P. vardu (b. l. 16-20). LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. A. vardu, 2017-06-22 raštu Nr. 20-IL-32157 perduota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui ( t. 1, b. l . 128). LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. P. vardu, 2017-06-22 raštu Nr. 20-S-69410 perduota Kauno tardymo izoliatoriui prie asmens bylos ( t. 1, b. l. 129). Plaukų kuokštas; raudonos spalvos marškinėliai (grindų skuduras); medžiaga su sudžiūvusiu krauju iš grindų plyšio; peilis; šviesios spalvos čiužinio užvalkalo fragmentas; raktų ryšulys su trimis raktais ir pakabuku; juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės; juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su "Tele2 Pildyk" SIM kortele saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 135).

2017-06-23 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas virtuvinis peilis. Dalyvaujant kriminalistinių tyrimų valdybos specialistei M. T., panaudojant kriminalistinės pėdsakų paieškos priemones, buvo nustatyta, kad ant peilio yra žmogaus kraujo pėdsakai (t. 1, b. l. 122–127).

2017-06-21 daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti visi kiti prie ikiteisminio tyrimo paimti daiktai - plaukų kuokštas, marškinėliai (grindų skuduras), čiužinio užvalkalo fragmentas (iškarpa), raktų ryšulys, dvi asmens tapatybės kortelės, du mobiliojo ryšio telefonai, pledas, S. A. drabužiai, V. P. asmeniniai daiktai (paimti asmens kratos metu) (t. 1, b. l. 107–121).

Vietovės bei lavono apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrima teritorija aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini). Maždaug 8 metrų atstumu nuo bendrabučio tipo namo kampo, krūmynuose aptinkamas vyriškos lyties lavonas, kuris paslėptas po žalsvos spalvos pledu bei nulaužtomis medžių šakomis. Apžiūros metu rastos ir paimtos 4 medžių šakos nuo lavono (t. 1, b. l. 31–34). Šakos saugomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 135).

Motyvai

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad V. P. tyčia nužudė savo šeimos narį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. P. tyčia vieną kartą peiliu smogė savo sugyventiniui S. A. į dešinės kirkšnies sritį. Jiems būnant namuose, per išgertuves, kilo buitinis konfliktas, kurio metu S. A. ranka sudavė V. P. du kartus per veidą. Ji susijaudino ir jam vieną kartą dūrė peiliu. Kaltinamoji savo kaltės neginčija. V. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė visas įvykio aplinkybes, nusikaltimo įrankį, sužalojimo mechanizmą, lavono paslėpimo būdą ir vietą bei įvykio detales, tai yra kaip ji lavoną uždengė lovatiese, apdengė šakomis. Tokius parodymus ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje, kuomet nurodė kokiu būdu sužalojo nukentėjusįjį ir kur nutempė jo lavoną ir paslėpė. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina faktą, kad S. A. mirė nuo durtinės pjautinės kairės šlaunies viršutinio trečdalio žaizdos su šlaunies arterijos ir venos pažeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui. S. A. mirė apie dvi savaites iki jo palaikų radimo bei autopsijos. Ši išvada nepaneigia kaltinamosios nurodytų aplinkybių.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamajai buvo suduoti du smūgiai ranka per veidą. Tačiau smūgiai nebuvo tokie stiprūs, kad V. P. reikėtų imtis peilio ir durti S. A.. Daugiau pavojaus V. P. sveikatai ar gyvybei iškilę nebuvo. Sudavęs smūgius, S. A. daugiau jokių aktyvių veiksmų neatliko, grasinimų neišsakė. Nustatyta, kad ir anksčiau S. A. naudojo fizinį smurtą kaltinamosios atžvilgiu, tačiau ji į policiją nesikreipė, S. A. nežalojo. Nukentėjusysis konflikto metu su kaltinamąja neatliko tokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pati kaltinamoji pripažino, kad dūrė sugyventiniui spontaniškai, staigiai, norėjo, kad ir jam skaudėtų. Dėl šios priežasties kaltinamajai nebuvo būtinybės nuo tokio kėsinimosi gintis, panaudojant peilį, nes V. P. gyvybei ir sveikatai nebuvo realaus ir akivaizdaus pavojaus.

Taigi, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, kad V. P. veikė suvokdama pavojingą savo kėsinimosi pobūdį, numatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už nužudymą savo artimojo giminaičio ar šeimos nario. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikomas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. P. nužudė savo šeimos narį. S. A. buvo kaltinamosios sugyventinis, jie gyveno kaip tikra šeima, to neginčija ir pati kaltinamoji bei teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai. V. P. su S. A. gyveno daugiau kaip 9 metus, tai yra pakankamai ilgą laiką, kartu vedė bendrą ūkį. Juos siejo bendri buitiniai rūpesčiai, abipusiai jausmai. Jie vienas kitu rūpinosi, todėl laikoma, kad S. A. buvo V. P. šeimos narys.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamosios V. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Už turtinę žalą ji prašo priteisti 426 Eur, už neturtinę žalą – 20000 Eur. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai. Tai išlaidos, kurios susidarė laidojant S. A.. Jas patvirtina byloje esantys dokumentai.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl brolio nužudymo nukentėjusioji R. A. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. A. kartu su broliu negyveno. Nužudytasis girtavo, nedirbo, buvo išlaikomas kaltinamosios. Tarpusavio ryšius jie palaikė komunikacijų priemonėmis, tiesiogiai bendravo tik tada, kai S. A. atvykdavo aplankyti tėvo. R. A. pati retai lankydavosi pas brolį. Teismas nenustatė tarp R. A. ir S. A. stiprių emocinių ryšių, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos dydį.

Taigi atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į aukščiau paminėtas aplinkybes, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose ir įvertinus giminystės ryšį, emocinį ryšį, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. A. mažinamas iki 7000 Eur.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. P. padarė tyčinį, labai sunkų, smurtinį nusikaltimą, Pasekmės labai sunkios ir neatstatomos. Nusikalto pirmą kartą. Dirbo. Bausta administracine tvarka, įvykio metu turėjo tik vieną galiojančią nuobaudą. Psichiatrinis gydymas, įskaita VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nesilankė. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruota. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamoji išlaikė sugyventinį, nes dirbo. S. A. nedirbo. S. A., gyvendamas pas V. P. bute, jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Nors V. P. kartais neįsileisdavo neblaivaus S. A., tačiau jie vėliau susitaikydavo ir gyvendavo kartu. Teismas sprendžia, kad S. A. buvo naudingas toks gyvenimo būdas, kai nereikėjo rūpintis bendru šeimos gyvenimu. Pažymima, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji buvo nuoširdi, pergyvena dėl padaryto nusikaltimo.

Lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo S. A. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 punktas ). Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs kaltinamosios atžvilgiu nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, jos asmenybę, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnis). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, daugiau teigiamą kaltinamosios asmenybę, skiriama minimali sankcijoje numatyta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

nusprendė:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems ) metams.

Bausmę paskirti atklikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2017 m. gruodžio 22 d.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.

Nukentėjusiajai R. A. iš nuteistosios V. P. priteisti 7000 Eur už neturtinę žalą ir 426 Eur už turtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ir nagrinėti:

1. Plaukų kuokštą, raudonos spalvos marškinėlius (grindų skudurą), medžiagą su sudžiūvusiu krauju iš grindų plyšio, peilį, šviesios spalvos čiužinio užvalkalo fragmentą – sunaikinti kaip menkaverčius daiktus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 straipsnio 4 punktas);

2. raktų ryšulį su trimis raktais ir pakabuku, juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su „Tele2 Pildyk" SIM kortele, pilkos spalvos metalo žiedą grąžinti V. P. nurodytam asmeniui – A. C., gyvenančiai (duomenys neskelbtini);

3. juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės grąžinti nukentėjusiajai R. A., šie daiktai paimti 2017-06-14 atliekant įvykio vietos apžiūrą ir saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

4. šakas, paimtas 2017-06-14, atliekant vietovės bei lavono apžiūrą, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

5. sportines kelnes, kojines, antklodę (pledą), paimtus 2017-06-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje sunaikinti kaip menkaverčius daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

6. V. P. asmens kratos metu rastus ir paimtus 2,50 eurų (du eurai penkiasdešimt euro centų) perduoti civilinio ieškinio atlyginimui.

5. Dvi CD kompaktines plokšteles su skaitmeninėmis nuotraukų duomenimis prie įvykio vietos, lavono ir vietovės apžiūros protokolų, vieną DVD kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašu prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo, įpakuotas į vokus palikti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.