Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3053-1220/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-01
Bylos Nr.
1-3053-1220/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10560-2025-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Kaltinamasis
I. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3053-1220/2025Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10560-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Viduolienei,

kaltinamajai I. B., jos gynėjui advokatui G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. B. 2025 m. kovo 25 d. apie 16 val. 20 min (duomenys neskelbtini) sankryža vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į šviesoforo laikomąją konstrukciją, ją bei šviesoforą apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau buvo surasta ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. 21, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir tik 18 val. 17 min, sutikus tikrintis blaivumą, 18 val. 35 min, nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0358.

Šiais veiksmais I. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamoji I. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad viskas įvyko dėl didelio streso, tai buvo baisiausia diena gyvenime. Viskas įvyko 2025 m. kovo 25 d. apie 16 val. Prieš įvykį mirė jos buvęs vyras, kitos asmeninės bėdos ir neatlaikė. Parduotuvėje beperkant maisto produktus nusipirko alkoholio ir išgėrė, tai buvo trauktinė, stiprumo negali pasakyti. Išgėrė ne visą butelį, bet koks tai buvo kiekis nepamena. Alkoholį vartojo automobilyje Škoda. Nurodė, kad automobilis priklauso jai. Parodė, kad nusipirko alkoholį, jo nevartojo, nes dar grįžo į darbą. Po darbo išėjo, nuėjo į mašiną, sėdėjo ir taip gavosi, kad išvažiavo. Automobilis buvo pastatytas už darbo, (duomenys neskelbtini). Ten, kur stovėjo automobilis, ten ir vartojo alkoholį. Kai pavartojo alkoholio, po to vairavo. Alkoholį gėrė iš vienkartinio puodelio, ne iš butelio. Kai pavartojo alkoholio, jautėsi ir suprato, kad buvo apsvaigusi. Prisipažįsta, kad vairavo neblaivi. Važiavo (duomenys neskelbtini) pravažiavo žiedą, po to suko į kairę ir neišėmė posūkio, užkabino šviesoforą, tada dar pavažiavo tiesiai gatve ir tada pasirodė pareigūnai. Sėdėjo automobilyje, nes mašina buvo pažeista. Atvažiavus pareigūnams – jie liepė pūsti, bet jai tiesiog nepavyko, atvežė kitą matuoklį ir nustatė neblaivumą. Parodė, kad neblaivumą matavo su keliais matuokliais, bet tikrai nebuvo taip, kad ji priešinosi. Kadangi jai nepavyko įpūsti, tai traktavo kaip vengimą. Sutinka su nustatytu neblaivumo rodmenimis. Tai, kad atsisakė pasirašyti, matyt iš streso tiesiog atsisakė. Nurodė, kad su alkoholio vartojimu problemų neturi. Ir po šio atvejo susigadino viską, ką susikūrė per gyvenimą, tai buvo vienetinis atvejis. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo universiteto baigimo, dirbo ten nuo (duomenys neskelbtini) ir šiais metais (duomenys neskelbtini) išėjo iš darbo. Labai gailisi dėl to, ką padarė, po visko sutriko sveikata. Nurodė, kad automobilio vertė gal 1 000-1 200 Eur. Šiuo metu yra bedarbė, išmoką gauna iš „Sodra“, jos gaunamos pajamos šiuo metu yra apie 900 Eur. Skolų, kreditorinių įspriegimų neturi, tik mamai finansiškai padeda. Parodė, kad jai sutriko sveikata, labai viską išgyveno ir pergyveno, kad prarado darbą, automobilį, sumažėjo pajamos, dar už aikštelę reikės mokėti. Padaryta žala, „Lietuvos draudimas“ atsiuntė nuotraukas, atsiuntė sąmatą, ji sumokėjo birželio mėnesį, apie 1 300 Eur. Parodė, kad galima laiduotoja jos mama, jų santykiai labai artimi, gyvena tame pačiame mieste, skirtinguose rajonuose, bendrauja dažnai, susiskambina kiekvieną dieną, eina kartu į renginius, kartu atostogauja. Jeigu mamai blogai, sėda į mašią ir nuvažiuoja iš karto. Daug bendrauja. Mama gali daryti įtaką, keisti elgesį. Apie įvykį mamai papasakojo kitą rytą, nes tą pačią dieną nenorėjo jos trikdyti, jos mama (duomenys neskelbtini) gimimo. Pasakius mamai apie šį įvykį, ją labai barė. Yra neteista, administracine tvarka nebausta. Įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų, nes kai atsitrenkė į stulpą, bandė važiuoti, vyras jai rodė į ratą, bet ji iš mašinos nelipo, o jis tą ratą paklibino ir viskas. Ir kai ji sustojo akligatvyje, įlipo į mašiną vyriškis, klausė, kas atsitiko, jam nieko nesakė, nes prašė jo išlipti iš mašinos. Šiuo metu nedirba, nes turėjo nedarbingumą, nes sportuodama pasitempė nugarą, nedarbingumą turėjo nuo rugpjūčio 20 d. Ji buvo susiradusi darbą, bet turėjo nedarbingumą. Su buvusiu sutuoktiniu sieja tai, jog turi sūnų, nors ir išsituokę buvo, jų santykiai buvo geri, jis labai gerai sutarė su sūnumi, visi pergyveno dėl jo mirties. Iš darbo išėjo, kad nepadarytų gėdos institucijai. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes jai kitas gynėjas patarė neduoti parodymų, o kadangi neturėjo praktikos – jo paklausė. Parodė, kad šiuo metu santaupų neturi nusipirkti kitą automobilį. Darbo neturi, dar visas baudas reikės susimokėti, už butą mokėti.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta M. K. parodė, kad palaiko pateiktą prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad labai myli, didžiuojasi ir pasitiki savo dukra. Ji visą gyvenimą neturėjo jokio nusižengimo. Tik šis įvykis buvo jos emocinė būsena, kurią iššaukė stresinis išgyvenimas, mirė jos vyras per jos gimtadienį, tai buvo stresinė ir neapgalvota situacija. Mano, jog gali dukrai daryti įtaką, su ja bendrauti, stebėti situaciją, nes jos visą laiką praleidžia kartu, atostogauja, be to, dukra ją visur vežiojo. Apie įvykį sužinojo kitą dieną iš ryto, apie tai jai pranešė kita dukra, kuriai jau I. buvo pasakiusi. Matyt ji norėjo apsaugoti ją ir pati nepasakė. Kai sužinojo apie šį įvykį, stebėjosi ir labai išsigando, buvo šoke, važiavo kartu pabūti šalia. Jos tokį poelgį vertina blogai, bet tiki, kad tai vienkartinis dalykas. Ji labai baisiai išgyveno visą šį įvykį. Ji šiuo metu turi invalidumą, turi širdies nepalankumą, turi stimuliatorių. Šiai dienai jos gaunamos pajamos 748 Eur pensija. Skolų, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Jeigu teismas nuspręstų taikyti užstatą, vis tiek sutiktų laiduoti už dukrą.

Liudytoja D. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 16.20 val., Kaune, vairavo automobilį „Volkswagen ID bus“. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Pravažiavo tiltą per upę ir suko į dešinę link (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros laikas, nelijo, kelio važiuojamoji dalis buvo sausa. Pristabdė prieš įvažiuodama į (duomenys neskelbtini). Tuo momentu, iš kairės, iš (duomenys neskelbtini) atlikinėjo posūkio manevrą į kairę lengvasis automobilis šviesios spalvos. Pastarasis automobilis užvažiavo ant salelės ir atsitrenkė į šviesoforo laikomąją konstrukciją - stulpą. Matė, kad nukrito šviesoforo žibintai. Ji stovėjo, toliau nevažiavo. Aiškiai matė, kad automobilį, kuris atsitrenkė į stulpą, vairavo moteris šviesių, iki pečių ilgio, plaukų. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Tai buvo nedidelis automobilis „Skoda“. Keletą sekundžių į stulpą atsitrenkęs automobilis „Skoda“ pastovėjo, o tada pradėjo važiuoti atbulas. Atsitraukęs nuo apgadinto stulpo jį apvažiavo ir pradėjo važiuoti kryptimi link (duomenys neskelbtini). Manydama, kad pastarasis automobilis šalinasi iš įvykio vietos, kelis kartus įjungė garsinį automobilio signalą, norėdama atkreipti nuvažiuojančio automobilio „Skoda“ vairuotojos dėmesį, kad ji nepasišalintų iš įvykio vietos. Automobilį „Skoda“ nufotografavo iš galo. Automobilis „Skoda“ pavažiavęs nedaug į priekį sustojo ties šalimais esančiu viešojo transporto sustojimu prie parduotuvės. Liudytoja pravažiuodama šį automobilį dar kartą pažvelgė į vairuotoją. Aiškiai matė, kad automobilį „Skoda“ vairuoja moteris vidutinio amžiaus - galimai 50-56 metų. Iš savo asmeninio mobilaus ryšio telefono paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Nurodė automobilio „Skoda“ valstybinį numerį. Jai iš karto kilo įtarimų, kad automobilio „Skoda“ vairuotoja, galimai, yra neblaivi. Automobilis „Skoda“ nuvažiuodamas iš įvykio vietos važiavo netolygiai, buvo girdimas greičio didinimo garsas - gazavimas, automobilis mėtėsi po važiuojamąją dalį. Kuomet paskambino ir apie įvykį pranešė policijai, įvykio vietoje nepasiliko, nes toje vietoje buvo tik viena eismo juosta važiuoti kryptimi link (duomenys neskelbtini). Nenorėjo sutrikdyti transporto priemonių eismo. Automobilio „Skoda“ vairuotoja jai tikrai nėra pažįstama, tą moterį tada matė pirmą kartą. Jei reikėtų, galėtų moterį, vairavusią automobilį „Skoda“, atpažinti (1 t., b. l. 141-144).

Liudytojas K. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 16.00-16.10 val. vairavo automobilį „VW Passat“. Jo vairuojamas automobilis stovėjo prie šviesoforo ties (duomenys neskelbtini) sankryža, Kaune. Automobilis stovėjo pirmas prie šviesoforo. Ketino atlikti posūkio manevrą į dešinę, t. y. įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir toliau važiuoti kryptimi link (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo šviesus paros laikas, saulėta diena, matomumas labai geras, kelio važiuojamoji dalis sausa. Aiškiai matė, kad (duomenys neskelbtini) kryptimi link miesto senamiesčio pradėjo važiuoti automobiliai. Iš antros eismo juostos automobiliai atlikinėjo posūkio manevrą į kairę, t. y. į (duomenys neskelbtini). Pravažiavo keli automobiliai, o tada, nedidelis „Skoda“ automobilis darė labai didelį lanką ir vos pasukęs kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės užvažiavo ant salelės bordiūro ir trenkėsi į šviesoforo laikomąją konstrukciją. Tikrai buvo girdimas duslus bumtelėjimas. Aiškiai matė, kad nuo viršaus nukrito šviesoforo žibintų apsaugos. Aiškiai matė, kad už automobilio „Skoda“ vairo sėdėjo moteris šviesių plaukų, plaukai iki pečių. Vairuotojos amžius galėjo būti tarp 45-55 metų. Automobilio salone tikrai nebuvo matyti daugiau sėdinčių asmenų. Jo automobilis vis dar stovėjo prieš sankryžą, todėl stebėjo, kas vyks toliau. Aplinkui važiavę automobiliai stabtelėjo, akimirkai eismas sustojo. Automobilis, atsitrenkęs į šviesoforo stulpą, pastovėjo iki penkių sekundžių, pavažiavo atbuline eiga, nuvažiavo nuo bordiūro ir toliau važiavo tiesiai kryptimi link (duomenys neskelbtini). Tada pajudėjo ir kitas transportas. Automobilio valstybinio numerio dabar tiksliai prisiminti negali, tačiau pamena, kad raidės buvo (duomenys neskelbtini), tačiau eiliškumo nepamena. Iš savo darbinio mobilaus ryšio telefono paskambino 112, pranešė apie iš įvykio vietos besišalinančią vairuotoją su automobiliu. Tada nurodė tikslesnį automobilio Skoda valstybinį numerį. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam jam atlikti posūkio manevrą, pradėjo važiuoti ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini). nuvažiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Nori pabrėžti, kad „Skoda“ automobilio judėjimas išsiskyrė iš kitų transporto priemonių važiavimo, kurie taip pat atlikinėjo posūkio manevrą į kairę. Automobilis „Skoda“ važiavo šiek tiek lėčiau, nei prieš jį važiavę automobiliai. Kai pastarasis automobilis „Skoda“ atsitrenkė į šviesoforo atramą, vairuotoja nebuvo išlipusi iš automobilio. Stebint ją nesimatė jokios panikos ar kitokio moters elgesio pasikeitimo (1 t., b. l. 158-159).

Liudytoja I. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 25 d. jai buvo darbo diena, patruliavo nustatytame maršrute, kai buvo gautas pranešimas iš budėtojo apie iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį su vairuotoju. Atvykus ties (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojama sankryža pastebėjo apgadintą šviesoforo laikomąją konstrukciją, nuo šviesos žibintų nukritusias apsaugas. Įvykio vietoje jokio automobilio stovinčio ar žmonių nebuvo. Pastatė tarnybinį automobilį į šalimais esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir su kolega įvykio vietoje atliko eismo įvykio vietos apžiūrą, padarė nuotraukas, atliko reikiamus matavimus eismo įvykio vietos schemai nubraižyti. Šiems veiksmams atlikti galėjo sugaišti apie pusvalandį. Girdėjo per radijo ryšį, jog buvo kitam policijos ekipažui duota užduotis patikrinti iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio savininko gyvenamąją vietą. Baigę pirminius veiksmus eismo įvykio vietoje, pajudėjo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Pastebėjo dešinėje kelio pusėje, kur yra gatvių išsišakojimas, automobilį su valstybiniu numeriu, kuris atitiko pranešime nurodyto iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Tai buvo „Skoda“ automobilis. Priėjo prie pastarojo automobilio vairuotojo durelių. Už automobilio vairo sėdėjo nepažįstama moteris. Pravėrus automobilio dureles iš automobilio salono padvelkė stiprus alkoholio kvapas. Už vairo sėdinti moteris buvo šviesių iki pečių plaukų. Moteris buvo stipriai neblaivi, apsiblaususiu veidu - mieguista. Uždavė keletą klausimų apie eismo įvykį. Moters atsakymai buvo visiškai neadekvatūs į užduodamus klausimus. Moteris bandė aiškinti, kad jai remontavo automobilį, perrinko variklį. Ji pasitikslino ar „čia, dabar?“, moteris atsakė, kad taip. Buvo akivaizdu, kad moteris nesiorientuoja laike ir vietoje. Šalia moters, ant priekinės keleivio sėdynės, sėdėjo jai nepažįstamas vyras. Su pastaruoju bendravo kolega J.. Ji moteriai pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Moteris kaip ir neprieštaravo atlikti pūtimą, tačiau akivaizdžiai tai darė neteisingai - tiesiog piktybiškai išsidirbinėjo, nevykdė jai duodamų nurodymų kaip teisingai reikia papūsti į alkotesterį. Kelis kartus buvo leista moteriai atlikti blaivumo patikrinimą, tačiau visus kartus moteris visiškai neteisingai tai darė ir buvo akivaizdu, kad ji specialiai blogai atlieka pūtimą. Yra tikra, kad tikrai klausė moters, kas jai žinoma apie eismo įvykį, tačiau ką moteris sakė, tikrai nepamena. Su kolega darbo laikas jau baiginėjosi, todėl į eismo įvykio vietą atvyko kitas ekipažas, susidedantis iš dviejų policijos pareigūnių. Merginos daug kartų davė moteriai pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, bet visi bandymai buvo negerai atliekami, nepavyko patikrinti moters blaivumo. Ar pavyko vėliau tai padaryti, nežino, nes atvykus į įvykio vietą kitoms policijos pareigūnėms, su kolega gana greitai iš įvykio vietos išvyko. Buvo nustatyta automobilio vairuotojo vietoje sėdinčios moters asmenybė, kurios duomenis J. nurodė savo tarnybiniame pranešime. Sutikrinus policijos registruose nustatyta, kad už automobilio „Skoda“ vairo sėdinti moteris ir yra pastarojo automobilio savininkė. Matė, kad automobilio „Skoda“ vairuotojo durelėse buvo nedidelis, stiklinis 200 ar 330 ml buteliukas su alkoholinio gėrimo etikete, o skystis buteliuko viduje buvo raudonos spalvos. Nori pabrėžti, kad bendravimas su moterimi buvo labai apsunkintas dėl, galimai, jos didelio girtumo. Jos kūno kamera galėjo neužfiksuoti bendravimo su automobilyje sėdėjusia moterimi, nes baigiantis darbo pamainai, jei gerai prisimena, ji jau buvo išsikrovusi (1 t., b. l. 161-162).

Liudytoja M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 25 d. jai buvo darbo diena, patruliavo nustatytame maršrute, kai apie 17.30 val. iš budėtojo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, Kaune. Atvykus kolegos suteikė informaciją, kad šalimais stovinčio automobilio „Skoda“ vairuotoja šiuo metu sėdi tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje, tikrintis blaivumą moteris atsisakė. Gauta informacija, kad pastarasis automobilis yra šalimais sukėlęs eismo įvykį, t. y. atsitrenkė ir apgadino šviesoforą. Tik atvykus į įvykio vietą matė, kad prie policijos tarnybinio automobilio stovi liudytojai pažįstamas asmuo - dažnai darantis administracinius nusižengimus Santakos policijos komisariato teritorijos ribose - A. R.. Kreipėsi į vyrą vardu. Jis pasakė, kad jokio automobilio nevairavo, pats yra blaivas. A. sakė, kad šalimais stovinčio automobilio „Skoda“ padanga buvo nuleista, ją keitė vyras su moterimi, kurių nepažįsta. Eismo įvykio nematė, kas vairavo automobilį įvykio metu irgi nematė. Atėjo iki kolegų tarnybinio automobilio galinės dalies, pravėrė laikino sulaikymo vietos duris. Viduje sėdėjo moteris. Pagal turimą asmens dokumentą nustatyta, kad tai – I.. Moteriai paaiškino, kad reikia pasitikrinti blaivumą, nes gresia baudžiamoji atsakomybė, jei ji atsisako pūsti. Moteris pasakė, kad ji yra (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), šioje įstaigoje dirba 30 (trisdešimt) metų. Klausė moters, kada ji vartojo paskutinį kartą alkoholinius gėrimus. Moteris sakė, kad šiandien negėrė, bet vakar tikrai vartojo alkoholį - gėrė brendį. Užsiminė, kad susipyko su draugu. Pasiteiravo ar sutiktų pasitikrinti blaivumą ir ši atsakė, kad sutiktų. Negali nurodyti tikslaus bandymų patikrinti blaivumą skaičiaus, tačiau I. tikrai į alkoholio kiekio matuoklį pūtė kokius 8-10 kartų. Tačiau nei vienas pūtimas nebuvo taisyklingas: moteris tiesiog piktybiškai atlikinėjo pūtimus netaisyklingai, nors kiekvieną kartą, prieš atliekant blaivumo patikrinimą, moteriai aiškiai buvo pasakoma, kaip reikia pūsti. Moteris nuolat kartojo „paleiskit mane... trisdešimt metų dirbu (duomenys neskelbtini)...“. Prašė nepildyti dokumentų, nes ją atleis iš darbo. Moteris pasakė, kad pati yra (duomenys neskelbtini). Nusprendė pabandyti patikrinti moters blaivumą kitu alkoholio kiekio matuokliu, kuris yra jautresnis ir pūtimas reikalingas trumpesnis. Moteris iš kolegų tarnybinio automobilio buvo persodinta į jų tarnybinį automobilį. Iš automobilio „Skoda“ moteriai buvo atnešta jos striukė, nes ji skundėsi, kad jai šalta. Susisiekė su budėtoju ir neilgai trukus į įvykio vietą atvyko dar vienas policijos ekipažas. Kolegos davė alkoholio kiekio matuoklį, kuriuo pavyko iš pirmo pūtimo patikrinti moters blaivumą. Prietaisas parodė sunkų girtumą. Moteris supažindinta su prietaiso parodymais. Tada moteris pasakė, kad ją išmes iš darbo, prašė kaip nors viską palengvinti, nes ji praras darbą. Moteriai buvo leista iš automobilio „Skoda“ pasiimti asmeninius daiktus. Antrą kartą buvo patikrintas moters blaivumas prietaisu, kurį atvežė kolegos. Alkoholio kiekio matuoklis parodė mažesnius skaičius, bet vis tiek buvo nustatytas sunkus girtumas. Moteris supažindinta su prietaiso parodymais ir išreiškė nuostabą, kodėl prietaisas rodo tokius skaičius, nes ji visą laiką sėdėjo policijos automobilyje ir nieko negėrė. Moteris norėjo kalbėtis su kitu pareigūnu. Sakė, kad dirba trisdešimt metų (duomenys neskelbtini), nori, kad būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad važiavo po darbo. Ją vežė automobiliu draugas, kuris pabėgo. Draugas vairavo, o ji praras darbą. Draugo jokių duomenų pateikti negalėjo, nes sakė, kad nežino jo nei vardo, nei pavardės, negalėjo net nurodyti, koks ją sieja ryšys su tuo menamu draugu. Visą laiką prašė paleisti, kartą užsiminė, kad už viską susimokės. Ji telefonu susisiekė su apie eismo įvykį pranešusiu asmeniu - vyru. Teiravosi ar gali atvykti į įvykio vietą, kur būtų apklaustas. Telefoninio pokalbio metu vyras nurodė, kad matė, jog automobilį vairavo moteris šviesiais plaukais, trenkėsi automobilis į šviesoforą. Sutarė, kad jis atvyks į apklausą susitaręs su tyrimą atliekančiu pareigūnu. Apžiūrėjusi automobilio „Skoda Fabia“ salono vidų matė, kad priekinėse kairės pusės automobilio durelėse (vairuotojo vieta) buvo stiklinis spanguolių degtinės butelis. Įvykio vietoje su kolege supildė reikiamus procesinius dokumentus, tačiau moteris atsisakė bet kur pasirašyti, nors ir buvo supažindinta su dokumentų turiniu. Su kolege suteikė moteriai socialinę pagalbą - tarnybiniu automobiliu nuvežė moterį jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu (1 t., b. l. 151-153).

Liudytoja L. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 25 d. jai buvo darbo diena, patruliavo nustatytame maršrute. Galimai apie 17.30 val. gavo pranešimą iš budėtojo apie įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvykus nurodytu adresu rado jau dirbančius kolegas iš Reagavimo valdybos. Kolegos paaiškino, kad jų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje sėdi moteris, kuri yra visiškai neblaivi, vengė tikrintis savo blaivumą. Reagavimo valdybos pareigūnai nurodė, kad dabar pildo eismo įvykio dokumentus. Moteris buvo vidutinio amžiaus, šviesiais plaukais iki pečių. Šalimais stovėjo šviesios spalvos automobilis „Skoda“. Turėjo informaciją, kad būtent pastarasis automobilis atsitrenkė į sankryžoje esantį šviesoforą, kurį apgadino. Įvykio vietoje buvo liudytojai pažįstamas vyras - A. R.. A. R. sakė, kad moters, kuri sėdi policijos tarnybiniame automobilyje, jis nežino. Norėjo tik jai padėti, jos automobilio „Skoda“ jis tikrai nevairavo. Kaip įvyko eismo įvykis, kai buvo apgadintas šviesoforas, irgi nematė. Įvykio vietoje dirbusiems kolegoms išvykus, bandė patikrinti moters, kurios asmenybė buvo nustatyta - I. B. - blaivumą. Labai daug kartų moteris bandė atlikti pūtimą, tačiau to padaryti jai nepavyko. Akivaizdžiai buvo matomas piktybiškumas iš I. B. pusės, kad tik neteisingai būtų atliktas testas. Moteriai prieš kiekvieną naują bandymą aiškino, kaip reikia taisyklingai pūsti, tačiau ji vis tiek darydavo viską priešingai. Negali nurodyti, kiek kartų I. B. pūtė į turėtą prietaisą, tačiau mano, kad galėjo būti apie dešimt kartų. Bendraujant su I. B. ši nuolat kartojo, kad turėtų ją paleisti. Moteris nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Moteriai buvo išaiškinta, kad reikia pasitikrinti blaivumą, nes gresia baudžiamoji atsakomybė, jei ši atsisako pūsti. I. B. ne kartą pakartojo, kad yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra išdirbusi trisdešimt metų. Akivaizdžiai buvo matyti, kad I. B. yra neblaivi ir stipriai. Jos judesiai buvo sulėtėję, žvilgsnis apsiblausęs, iš burnos sklido tikrai stiprus alkoholio kvapas. Į užduodamus klausimus atsakinėjo nerišliai, visiškai ne tai, apie ką buvo klausiama. Judesiai nekoordinuoti, o pati nesiorientavo aplinkoje. Tik pareigūnams padedant sugebėjo įlipti į laikino sulaikymo patalpą. Moteris kalbėjo, kad automobilį vairavo jos draugas, tačiau jokių pastarojo asmens anketinių ar kontaktinių duomenų pateikti negalėjo. Ji paaiškino, kad eismo įvykis, galimai, užfiksuotas miesto kameromis ir bus išsiaiškinta, kas vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Po šios gautos informacijos I. B. jau nebeminėjo jokio kito pašalinio asmens, galimai vairavusio jos automobilį. I. B. prašė nepildyti dokumentų, nes ją atleis iš darbo, juk ji yra (duomenys neskelbtini). Su kolege M. pasitarusios nusprendė paprašyti budėtojo, kad į įvykio vietą atvyktų kitas policijos pareigūnų ekipažas su kito modelio alkoholio kiekio matuokliu. Po neilgo laiko atvyko Reagavimo valdybos pareigūnai ir atvežė kitokio modelio alkotesterį - mažesnį. I. B. blaivumas buvo patikrintas su nauju prietaisu. Prietaisas parodė sunkų girtumą. Su alkotesterio parodymais I. B. buvo supažindinta. Pamačiusi didelius skaičius prietaiso ekrane, moteris susigraudino, sakė, kad ji tikrai bus atleista iš darbo. Pavyko patikrinti moters blaivumą antrą kartą. Alkotesteris parodė mažesnius skaičius, tačiau vis tiek buvo nustatytas sunkus girtumas. I. B. buvo leista iš automobilio „Skoda“ pasiimti asmeninius daiktus, paaiškinta, kad transporto priemonė bus nutransportuota. I. B. asmeniškai pareigūnių prašė ją parvežti namo, ką jos su kolege ir padarė. Nuvežė moters nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini) pabaiga, Kaune. Išlipusi iš tarnybinio automobilio I. B. atsisakė būti palydėta iki laiptinės. Žvelgdama į nueinančią I. B. aiškiai matė, kad jos judesiai yra nekoordinuoti, svirduliavo moteris (1 t., b. l. 155-156).

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 25 d. antroje dienos pusėje, laiko nurodyti negali, kartu su draugu atvyko į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus matė, kad šalimais stovi automobilis sidabrinės spalvos, kuriam vyriškis keitė priekinį dešinės pusės ratą. Po keleto minučių prie jų automobilio priėjo moteris, galimai iš matymo ir pažįstama, kuri paprašė padėti. Moteris pasakė, kad nesiveda automobilis. S. nuėjo namo sakydamas, kad tuoj ateis. Jis išlipo iš automobilio „Opel“ ir nuėjo prie automobilio sidabrinės spalvos. Vyras, kuris keitė automobiliui ratą, jam nėra pažįstamas. Jis įsėdo į pastarojo automobilio vairuotojo vietą. Pasuko užvedimo spynelės raktą. Automobilis užsivedė. Matydamas, kad automobilis kuriasi, jis išjungė degimą ir išlipo iš automobilio. Moteris, stovėjusi šalia ir prašiusi pagalbos, buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pasakė moteriai, jog nebevažiuotų, nes ji yra neblaivi. Moteris pasakė, kad automobiliui nuleido padangą. Neklausė jos ar tai ji vairavo automobilį iki to momento, kai nuleido ratą. Moteris, prisistačiusi I. vardu, paprašė ją parvežti namo, žadėjo atsiskaityti. Pasakė, kad reikia sulaukti sugrįžtančio draugo S., nes pats jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilio ratas jau buvo pakeistas. Vyro, kuris keitė automobilio ratą, jau nebebuvo. Kur jis nuėjo ir kada, nepastebėjo. I. sėdo už automobilio vairo, o jis - ant priekinės keleivio sėdynės. Po, maždaug, penkių minučių privažiavo policijos tarnybinis automobilis. Policijos pareigūnas neleido jam niekur pasišalinti. Buvo patikrintas jo blaivumas - blaivas. Nematė ar I. blaivumas buvo tikrintas. Parašė trumpą paaiškinimą ir išėjo. Jis jokio eismo įvykio nematė. Nematė kas vairavo sidabrinės spalvos automobilį (1 t., b. l. 146-147).

Iš 2025 m. kovo 25 d. 17.10 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad I. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija negali, negali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. Aktą pasirašė (1 t., b. l. 61).

Iš 2025 m. kovo 25 d. 18.35 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad I. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija negali, negali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. I. B. alkotesteriu „Alcotest 6810“ ARFM-0358, 18.17 val. nustatytas 2,73 promilės neblaivumas, 18.35 val. - 2,58 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 62, 63-65).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. sankryža, Kaunas, matyti sankryža, reguliuojama šviesoforais. Sankryžoje ant pėsčiųjų salelės matomos gulinčios šviesoforo dalys. Akivaizdžiai apgadintas šviesoforo stulpas. Link (duomenys neskelbtini) matyti viena eismo juosta, o nuo (duomenys neskelbtini) dvi eismo juostos. Skirtingas kryptis skiria vientisa dviguba ištisinė eismo juosta. Eismo juostų išmatavimai ir kita svarbi informacija pažymėta eismo įvykio schemoje, kuri pridedama prie medžiagos (1 t., b. l. 13-22)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Įvykio vietoje matyti gatvėje ties pastatu stovintis pilkos spalvos automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis neužvestas. Automobilis pilkos spalvos su apgadintu priekiniu buferiu. Atidarius vairuotojo kairės pusės dureles matomas ant sėdynės patiestas pledas, durelėse matomi sudėti įvairūs daiktai ir stiklinis permatomas butelis su raudonos spalvos skysčiu (1 t., b. l. 23-36).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas I. B., fiksuoti sugadinimai (1 t., b. l. 37-46).

Iš 2025 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) garso įrašai. BPC Operatorė: „Vienas du“. Pranešėjas: „Sveiki, pabėgo moteris iš auto įvykio, Kaunas, (duomenys neskelbtini) gatvė, atsitrenkė į šviesoforą ir (duomenys neskelbtini) tolyn“. BPC Operatorė: „O kiek (duomenys neskelbtini) ?“. Pranešėjas: „Nežinau, (duomenys neskelbtini) aš esu, nežinau prie sankryžos stoviu, nežinau. Jinai nuvažiavo, nutrenkė šviesoforą ir nuvažiavo, Škoda sidabrinė. Škoda Oktavia ar Škoda kažkokia mažytė Škoda, šviesiais plaukais moteris“. BPC Operatorė: „O numerių?“. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) beroc, (duomenys neskelbtini)“. BPC Operatorė: „(duomenys neskelbtini)?“ Pranešėjas: „Jo (duomenys neskelbtini) nepastebėjau, sidabrinė Škoda mažytė, moteris vairuoja. Nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės“. BPC Operatorė: „Link (duomenys neskelbtini) gatvės, mhm“. Pranešėjas: „Tai čia matau… K. J.. Čia matau filmuojama ta sankryžą, tai turbūt pareigūnai atsisuks, pasižiūrės, bet jinai nuvažiavo, atbula padavė, nuo bortelio nulipo ir nuvažiavo tolyn“. BPC Operatorė: „Gerai, supratau“. Pranešėjas: „Pabėgo iš autoįvykio, geros dienos“. BPC Operatorė: „Gerai, ačiū jums“. Pranešėjas: „Iki“. BPC Operatorė: „Vienas du“. Pranešėja: „Laba diena“. BPC Operatorė: „Laba diena“. Pranešėja: „Norėjau pranešti apie įvykį, nežinau ar (duomenys neskelbtini) gatve moteris važiavo ir suko link čia (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į stulpą, tai aš nesupratau, ar jinai nuvažiuos, ar nenuvažiuos, bet žodžiu yra apgadintas stulpas ir ...“. BPC Operatorė: „O koks ten stulpas? Kelio ženklas, apšvietimo, šviesoforas?“. Pranešėja: „Šviesoforas perėjos“. BPC Operatorė: „Markę, numerį matėt?“. Pranešėja: „Jo nusifotografavau (duomenys neskelbtini)“. BPC Operatorė: „O markę gal?“. Pranešėja: „Škoda gal kažkokia panašu, sidabrinė“. BPC Operatorė: „Ar išlipusi? Nesusižeidusi? Stiprus ten smūgis buvo?“. Pranešėja: „Nelabai stiprus, jinai nuvažiavo ir dabar pakelėj stabtelėjo, bet esmė, kad nu stulpas yra stipriai apgadintas. Ten nukrito visokie dalykai“. BPC Operatorė: „Supratau, supratau. Kaip jūsų vardas pavardė?“. Pranešėja: „D. P.“. BPC Operatorė: „Perduosim policijai, ačiū, kad paskambinot“. Pranešėja: „Dėkui“. BPC Operatorė: „Viso geriausio“ (1 t., b. l. 122-125).

Iš 2025 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūno kūno kamera užfiksuoti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250325-170738UTC+0200“ matyti, kad policijos pareigūnas važiuoja tarnybiniame automobilyje, kuriam sustojus išlipa. Prieina prie šviesios spalvos automobilio, už kurio vairo sėdi moteris. Kita policijos pareigūnė jau bendrauja su automobilio vairuotoja. Policijos pareigūnas bendrauja su vyriškiu, kuris paaiškino, kad nuo sustojimo važiavo pastaruoju automobiliu, kurį vairavo automobilyje už vairo sėdinti moteris. Vyriškio prašoma pateikti asmens dokumentą. Vyras padiktuoja savo asmens kodą, nes su savimi asmens dokumento neturi. Prisistato A. R.. Policijos pareigūnas nueina iki tarnybinio automobilio, paima alkotesterį ir prieina prie automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojo vietos. Už automobilio vairo sėdi moteris šviesiais pusilgiais plaukais - I. B.. Vairuotoja daugiau nei tris kartus bando papūsti į alkotesterį, tačiau teisingai to padaryti nepavyksta - pučia su pertrūkiais, trumpai. Šalimais esantis A. R. paaiškina, kad jis yra blaivas, automobilio nevairavo, o jo draugas S. automobilį pavairavo tik nuo šalimais esančio sustojimo, kai buvo pakeistas pastarojo automobilio ratas. Ratą automobiliui keitė jam nepažįstamas vyras, buvo nepažįstama moteris. Vyriškiui liepiama skambinti draugui S., kad jis ateitų. A. R. įsėda į policijos tarnybinį automobilį ir prie stalo rašo paaiškinimą. Policijos pareigūnas, laikydamas I. B. už kairės rankos žasto, atveda iki tarnybinio automobilio galinės dalies, paleidžia moters ranką ir sako „pastovėkit“. Moteris dešine ranka atsiremia į automobilį. I. B. įsėda į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą (1 t., b. l. 126-129).

Iš 2025 m. birželio 9 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnės kūno kamera užfiksuoti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250325-173253UTC+0200“ matyti, jog pareigūnai kalbasi tarpusavyje, paaiškina, kad moteris pradžioje bandė pūsti, paskui išsikalinėjo, paskui atsisakė, nes nevairavo. Pareigūnė nurodo, kad yra pranešėjas, kuris matė, kad vairavo moteris. Yra eismo įvykis. Policijos pareigūnė bendrauja su A. R.. Vyras paaiškino, kad atėjo draugas patraukė mašiną, atvažiavo policija. Policijos pareigūnė (toliau - PP) prieina prie laikino sulaikymo patalpos, kur sėdi I. B. ir bendrauja. I. B. nurodo savo anketinius ir kontaktinius duomenis. Pareigūne sako „bet, I., dabar suprantat, kad čia baudžiamoji atsakomybė jums gresia, jeigu atsisakot tikrintis neblaivumą?“. I. B. – „nu žinau, bet ką dabar daryti. Tas man, tas man“. Pareigūnė – „žiūrėkit, jeigu jūs pasitikrintumėt ir būtų iki 1,5, tai būtų čia administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė visada yra lengviau, negu baudžiamoji“. I. B. – „bet aš, žinokit, esu (duomenys neskelbtini). Man baisus šitas dalykas. Labai nežinau“. Pareigūnė – „kokios instancijos pareigūnė esat?“. I. B. – „(duomenys neskelbtini). Labai bijau, trisdešimt metų išdirbus esu“. Pareigūnė – „bet matot, jūs pati suprantant, kad baudžiamoji atsakomybė blogiau yra“. I. B. – „ar būtų galima, kad kažkaip tai, gal kažkiek tai?“ Pareigūnė – „o galit dabar pasitikrint?“. I. B. – „galima. Bet, jėzau, man taip baisu, žinokit, man niekad gyvenime va taip man nebuvo“. Pareigūnė – „bet tai kaip čia dabar taip gavosi?“ I. B. – „nu va taip gavosi“. I. B. pasakoja, kad turėjo draugą, susipyko. Pareigūnė – „tai sėdot į automobilį ir išvažiavot?“. I. B. – „žinokit, galvojau gal nevažiuosiu, bet labai kažkaip pabijojau, nežinau...“. Pareigūnė- „tai kiek išgėrėt?“. I. B. – „dieve tu mano, nu atleiskit, būkit gera, ką? Aš negabu, žinokit, trisdešimt metų išdirbau“. Pareigūnė – „aš ne teisėja, teisėja gi teisia. Prieš kiek laiko vartojot alkoholį?“. I. B. – „tai nežinau, vakar vartojau“. Pareigūnė – „šiandien nevartojot?“ I. B. – „ne, šiandien nevartojau, vakar“. Tikrinamas I. B. blaivumas. Kelis kartus atliekamas pūtimas, tačiau moteris blogai tai daro, neklauso policijos pareigūnių nurodymų, kaip reikia teisingai atlikti pūtimą. I. B. – „vakar tikrai gėriau alkoholį, vakar gėriau brendžio, tikrai prisipažįstu“. I. B. – „būkit gera, paleiskit iki namų. Būkit gera, nu prašau labai jūsų, nu būkit gera, (duomenys neskelbtini) esu galų gale!“. Pareigūnė – „paskutinį kartą bandom, gerai?“. I. B. – „žinokit, man net pačiai įdomu. Nu paleiskit“. Pareigūnė – „paleisim, dokumentus supildysim“. I. B. – „būkit gera, paleiskit, dokumentų nepildykit“. Pareigūnė – „dokumentus turim pildyt“. I. B. – „nepildykit, nepildykit. Aš negaliu, mane iš darbo išmes, įsivaizduojat? Aš trisdešimt metų išdirbau (duomenys neskelbtini). Jūs įsivaizduojat, trisdešimt metų išdirbau!“. Vėl tikrinamas moters blaivumas. Į alkoholio kiekio matuoklį pučiama su pertrūkiais. Neteisingai atliekamas pūtimas. Dar kartą duodama pūsti, tačiau ir vėl pūtimas atliekamas netinkamai. Dar kelis kartus duodama pūsti I. B., tačiau visus kartus pūtimas atliekamas netinkamai per anksti nutraukiama ir pučiama iš karto dar kartą. I. B. išlaipinama iš policijos tarnybinio automobilio ir nuveda iki kito. Moteris įsėda į laikino sulaikymo patalpą ir dar kartą jai duodama pūsti į alkotesterį. Ir šis bandymas netinkamai atliekamas, moteris vos priglaudžia lūpas prie plastikinio vamzdelio. Leidžiama dar kartą pūsti, moteris savo rankomis laiko alkotesterį, tačiau ir vėl netinkamai pučia. I. B. - va tas vyras, kuris sėdo šalia manęs. Jisai įsėdo girtas, jisai sakė aš jus parvešiu namo. Įsivaizduoji kaip yra? Jisai sakė aš tave parvešiu namo. Paskutinį kartą bandoma patikrinti moters blaivumą su turimu prietaisu - nesėkmingai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250325-175533UTC+0200“ matyti, kaip policijos pareigūnė bendrauja su I. B.. Įteikiamas moteriai šaukimas, nurodo atvykti pas tyrėją nurodytu laiku. Policijos pareigūnė supažindina su eismo įvykio schema. Pareigūnė – „eismo įvykio schema. Čia yra apgadintas šviesoforas, jūsų judėjimo kryptis. Čia galite pasirašyti“. I. B. – „aš nieko neapgadinau. Aš važiavau va čia va, sustojau. Ir tas“. Pareigūnė- „nepasirašot, ar ne?“ I. B. – „taip, tai aš nevažiavau ten“. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250325-180254UTC+0200“ matyti, kaip policijos pareigūnė kalba telefonu su pranešėju apie eismo įvykį, teiraujasi ar jis gali dabar atvykti, kad būtų apklaustas. Iš pokalbio suprantama, kad asmuo nurodė, jog už automobilio vairo sėdėjo moteris šviesiais plaukais. Pareigūnė nurodo, kad tyrėjas vėliau susisieks su pašnekovu dėl apklausos, nes jis atvykti dabar negalintis. Atvyksta kiti policijos pareigūnai, kurie atvežė kito modelio alkoholio kiekio matuoklį. Tikrinamas I. B. blaivumas. Policijos pareigūnas supažindina moterį su prietaiso parodymais ir dar garsiai pasako „du septyni trys“. I. B. paduodamas mobilaus ryšio telefonas, o ji sako, kad tai ne jos telefonas. I. B. – „jėzau, jėzau aš dabar jau bijau. Mane dabar, žinokit, išmes iš darbo. Viskas. Ar nebūtų galima kažkaip kažkiek tai palengvinti situaciją? [...] Nu būkit žmonės, galų gale, nu tai aš išsikviesiu taksi, išvažiuosiu, galų gale nu būkit žmonės! Ar jūs įsivaizduojat, man penkiasdešimt metų, kur aš darbą rasiu?“. Moteris ilgą laiką niekaip negali apsirengti striukės ir vis kartoja, kad ją paleistų. Susigraudina. Moteriai leidžiama nueiti iki automobilio „Skoda“. Ji įsėda į automobilį. Nurodoma susirinkti visus asmeninius daiktus. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250325-183254UTC+0200“ matyti, kad moteris sėdi automobilyje „Skoda“, policijos pareigūnė stovi lauke, šalimais. Pareigūnė garsiai pasako, kad dar kartą bus patikrintas moters blaivumas. I. B. – „nu būkit gera, nu padėkit jūs man. Būkit gera, ką?“. Pareigūnė – „pūskit, pūskit. Du penki aštuoni“. I. B. – „nesąmonė. Taigi aš buvau pas jus. Tai kaip gali būti?“. Pareigūnė - mes du kartus tikrinam. Tarnybiniame automobilyje viena policijos pareigūnė pilno dokumentus, o kita - perduoda informaciją telefonu budėtojui. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250325-185647UTC+0200“ matyti, kad bendraujama su I. B., kuri nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini). Girdisi kaip policijos pareigūnė sako: „matau, kad spanguolių degtinė voliojasi“. Į įvykio vietą atvyksta specialusis transportas automobilio nutransportavimui. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250325-190752UTC+0200“ matyti, kad I. B. automobilio „Skoda“ salone renkasi savo daiktus. Supildomi automobilio nutransportavimo dokumentai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250325-193943UTC+0200“ matyti, jog policijos tarnybiniu automobiliu I. B. parvežama namo. Policijos pareigūnė supažindina moterį su alkotesterio parodymais ir supildytu protokolu, tačiau pasirašyti dokumentą moteris atsisako, teikdama, kad ji keleivis (1 t., b. l. 130-139).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas I. B. (1 t., b. l 69-70).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Skoda Fabia“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 020 Eur (1 t., b. l. 78).

Iš 2025 m. kovo 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 25 d., apie 16.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), I. B., vairavo automobilį „Škoda Fabia“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Moteriai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai dėstė mintis, judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus moters neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotect 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikatas Nr. 2214715, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,73 promilių neblaivumas. Antru pūtimu buvo nustatytas 2,58 promilių neblaivumas. Moteris su automobiliu „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį (1 t., b. l. 1-4).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių ir paieškos veiksmų nustatyta, kad 2025 m. kovo 25 d. dirbant nustatytame maršrute, radijo ryšio šaukiniu „K1721“ 16.19 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau OVS) budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno miesto sav., ką tik matė, kaip vairuotoja moteris (šviesiais plaukais) vairuodama „Skoda“ sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) (580) kliudė ir apgadino šviesoforą, pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pranešė liudininkas. Sankryžoje su galimai (duomenys neskelbtini) gatve valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į nurodyta sankryžą rado apgadintą šviesoforą. Eismui apgadintas šviesoforas netrukdė. Įvykio vietoje padarytos apgadinimų nuotraukos, subraižyta schema. Dirbant karštais pėdsakais ir ieškant minėto automobilio pastebėjome, kad (duomenys neskelbtini) stovi sidabrinės spalvos „Škoda“ automobilis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojo sėdynėje sėdėjo, kaip vėliau nustatyta I. B., o keleivio sėdynėje A. R., kuriam patikrinus neblaivumą buvo nustatytas 0,00 promilių neblaivumo laipsnis. Kalbinant I. B. nuo šios sklido stiprus alkoholio kvapas, ši buvo akivaizdžiai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai. Paprašius duoti transporto priemonės raktelius ši pradėjo jį kurti. Paėmus automobilio raktelius I. B. buvo bandytas nustatyti neblaivumas. Galimai tyčia per keletą dešimtį kartų I. B. neblaivumo pasitikrinti nepavyko. Vėliau I. B. atsisakė nusistatyti neblaivumą sakydama, kad ši yra (duomenys neskelbtini) ir kad šią išmes iš darbo. I. B. buvo išaiškinta atsakomybė, jog atsisakius nusistatyti neblaivumą bus taikomas sunkus neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 47-48).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl papildomų aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 17.29 val., dirbant gavo Kauno apskrities VPK OVS budėtojo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vairuotoja moteris (šviesiais plaukais) vairuodama „Skoda“ sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kliudė ir apgadino šviesoforą, pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Atvykus nurodytu adresu pasitiko K1721, kurie nurodė, kad jų tarnybiniame automobilyje yra sulaikyta I. B., kuri vairavo automobilį sukėlė eismo įvykį, apgadino šviesoforą, kelio ženklą. Policijos pareigūnai nurodė, kad moteris atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nors jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Toliau pabendravus su moterimi ji sutiko pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, kolegei bandant alkoholio kiekio matuokliu patikrinti moterį, ši niekaip nesugebėjo įpūsti. Moteris tikrinta mažiausiai 10 kartų, jai tai neužtekdavo oro, arba pūtimas būdavo netolygus. Toliau papildomai iš kolegų gautas kitas alkoholio kiekio matuoklis, pirmu patikrinimu I. B., 18.17 val., nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 18.35 val., nustatytas 2,58 promilių neblaivumas. Moteris viso pokalbio su pareigūnai metu nesutiko, kad vairavo automobilį, vis nurodydama, kad važiavo su kažkokiu asmeniu, kuris pasišalino, tačiau kas per asmuo buvo nurodyti negalėjo. Toliau papildomų aplinkybių patikslinimo metu susiekta su pranešėju K. J., ir prašant atvykti į įvykio vietą, kad būtų atlikta jo apklausa, jis nurodė, kad atvyks, kai jį iškvies ikiteisminio tyrimo tyrėja. Vyras nurodė, kad matė, kaip moteris šviesių plaukų vairuodama automobili „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į šviesoforą (1 t., b. l. 49-50).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamoji I. B. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju I. B. inkriminuota tai, kad ji vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pat ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš 2025 m. kovo 25 d. neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu buvo supažindinta ir su juo nesutiko, atsisakė pasirašyti, matyti, kad pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jai nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, antru – 2,58 promilių neblaivumas, jai buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija negalėjo, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negalėjo. I. B. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2025 m. gegužės 26 d. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. B. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 16 val. po darbo automobilyje vartojo alkoholį, buvo labai stresuota, gyvenime buvo sunkus laikotarpis. Prisipažino, jog vairavo būdama neblaivi, nurodė, kad bevažiuojant (duomenys neskelbtini)., sankryžoje sukant į kairę, nesugebėjo tinkamai atlikti manevro ir kliudė šviesoforą. Atvažiavus pareigūnams jai sunkiai sekėsi pūsti į alkotesterį, tačiau patikrinimo tikrai nevengė. Teigė, kad padarytą žalą atlygino. Nurodė, kad su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka.

Kaltinamosios vairavimo faktą bei tai, kad ji atsitrenkė į šviesoforą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos bei transporto priemonę vairavo būdama neblaivi patvirtino pati kaltinamoji I. B.. Aptarti kaltinamosios parodymai atitinka liudytojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2025 m. kovo 25 d. prie šviesoforo ties (duomenys neskelbtini) sankryža, matė kaip iš antros eismo juostos automobiliai atlikinėjo posūkio manevrą matė, kaip nedidelis „Skoda“ automobilis darė labai didelį lanką ir vos pasukęs kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės užvažiavo ant salelės bordiūro ir trenkėsi į šviesoforo laikomąją konstrukciją. Aiškiai matė, kad už automobilio „Skoda“ vairo sėdėjo moteris šviesių plaukų, plaukai iki pečių. Vairuotojos amžius galėjo būti tarp 45-55 metų. Automobilio salone tikrai nebuvo matyti daugiau sėdinčių asmenų (1 t., b. l. 158-159). Taip pat liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2025 m. kovo 25 d. važiavo link (duomenys neskelbtini). Matė kaip, iš kairės, iš (duomenys neskelbtini) automobilis atlikinėjo posūkio manevrą į kairę. Jis užvažiavo ant salelės ir atsitrenkė į šviesoforo laikomąją konstrukciją - stulpą. Aiškiai matė, kad automobilį, kuris atsitrenkė į stulpą, vairavo moteris šviesių, iki pečių ilgio, plaukų. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Automobilį „Skoda“ nufotografavo iš galo. Pravažiuodama šį automobilį dar kartą pažvelgė į vairuotoją. Aiškiai matė, kad automobilį „Skoda“ vairuoja moteris vidutinio amžiaus - galimai 50-56 metų (1 t., b. l. 141-144). Minėtas liudytojų aplinkybes bei kaltinamosios vairavimo faktą būnant neblaiviai patvirtina ir kiti liudytojų parodymai, taip pat kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje ant pėsčiųjų salelės matomos gulinčios šviesoforo dalys. Akivaizdžiai apgadintas šviesoforo stulpas. Link (duomenys neskelbtini) matyti viena eismo juosta, o nuo (duomenys neskelbtini) dvi eismo juostos (1 t., b. l. 13-22), įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-36), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, jog apžiūrėtas automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti sugadinimai (1 t., b. l. 37-46), be to, 2025 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti skambučiai Bendrajam pagalbos centrui, girdėti, jog liudytojai, matę eismo įvykį informuoja policijos pareigūnus, nurodo įvykio vietą, automobilio spalvą, markę bei valstybinius numerius, apibūdina vairuotoją (1 t., b. l. 122-125).

Kaltinamosios parodymus, jos vairavimo faktą esant neblaiviai bei tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo patvirtina ir liudytojų parodymai. Tai, jog I. B. padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, kaip jau minėta, patvirtina liudytojų K. J. ir D. P. parodymai. Aplinkybę, jog I. B. vairavo neblaivi ir po eismo įvykio iš karto buvo neblaivi taip pat patvirtina liudytojo A. R. parodymai, jog atvyko į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus matė, kad šalimais stovi automobilis sidabrinės spalvos, kuriam vyriškis keitė priekinį dešinės pusės ratą. Po keleto minučių prie jų automobilio priėjo moteris, galimai iš matymo ir pažįstama, kuri paprašė padėti. Moteris, stovėjusi šalia ir prašiusi pagalbos, buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pasakė moteriai, jog nebevažiuotų, nes ji yra neblaivi. Moteris pasakė, kad automobiliui nuleido padangą (1 t., b. l. 146-147). Aplinkybę, jog kaltinamoji vengė tikrintis blaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai patvirtina policijos pareigūnų, kurie apklausti liudytojais parodymai. Liudytoja I. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad buvo akivaizdu, kad I. B. nesiorientuoja laike ir vietoje. I. B. kaip ir neprieštaravo atlikti pūtimą, tačiau akivaizdžiai tai darė neteisingai - tiesiog piktybiškai išsidirbinėjo, nevykdė jai duodamų nurodymų kaip teisingai reikia papūsti į alkotesterį. Kelis kartus buvo leista moteriai atlikti blaivumo patikrinimą, tačiau visus kartus moteris visiškai neteisingai tai darė ir buvo akivaizdu, kad ji specialiai blogai atlieka pūtimą. (1 t., b. l. 161-162). Liudytoja M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad I. B. paaiškino, kad reikia pasitikrinti blaivumą, nes gresia baudžiamoji atsakomybė, jei ji atsisako pūsti. Negali nurodyti tikslaus bandymų patikrinti blaivumą skaičiaus, tačiau I. tikrai į alkoholio kiekio matuoklį pūtė kokius 8-10 kartų. Tačiau nei vienas pūtimas nebuvo taisyklingas: moteris tiesiog piktybiškai atlikinėjo pūtimus netaisyklingai, nors kiekvieną kartą, prieš atliekant blaivumo patikrinimą, moteriai aiškiai buvo pasakoma, kaip reikia pūsti (1 t., b. l. 151-153). Taip pat liudytoja L. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad atvykus nurodytu adresu kolegos paaiškino, kad jų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje sėdi moteris, kuri yra visiškai neblaivi, vengė tikrintis savo blaivumą. Įvykio vietoje dirbusiems kolegoms išvykus, bandė patikrinti I. B. blaivumą. Labai daug kartų moteris bandė atlikti pūtimą, tačiau to padaryti jai nepavyko. Akivaizdžiai buvo matomas piktybiškumas iš I. B. pusės, kad tik neteisingai būtų atliktas testas. Moteriai prieš kiekvieną naują bandymą aiškino, kaip reikia taisyklingai pūsti, tačiau ji vis tiek darydavo viską priešingai. Negali nurodyti, kiek kartų I. B. pūtė į turėtą prietaisą, tačiau mano, kad galėjo būti apie dešimt kartų (1 t., b. l. 155-156). Aplinkybę, jog I. B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai patvirtina 2025 m. kovo 25 d. 17.10 val. neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo nustatyta, kad I. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija negali, negali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (1 t., b. l. 61) bei 2025 m. kovo 25 d. 18.35 val. neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo nustatyta, kad I. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija negali, negali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (1 t., b. l. 62, 63-65). Tai, kad nustatyti neblaivumo požymiai teisingai patvirtina ir policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų medžiaga, kuri aprašyta 2025 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2025 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu, taip pat policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota, jog 2025 m. kovo 25 d. apie 17.29 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vairuotoja moteris (šviesiais plaukais) vairuodama „Skoda“ sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kliudė ir apgadino šviesoforą, pasišalino link (duomenys neskelbtini)gatvės. Atvykus nurodytu adresu buvo sulaikyta I. B., kuri vairavo automobilį sukėlė eismo įvykį, apgadino šviesoforą, kelio ženklą. Policijos pareigūnai nurodė, kad moteris atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nors jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Toliau pabendravus su moterimi ji sutiko pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, kolegei bandant alkoholio kiekio matuokliu patikrinti moterį, ši niekaip nesugebėjo įpūsti. Moteris tikrinta mažiausiai 10 kartų, jai tai neužtekdavo oro, arba pūtimas būdavo netolygus. Toliau papildomai iš kolegų gautas kitas alkoholio kiekio matuoklis, pirmu patikrinimu I. B., 18.17 val., nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 18.35 val., nustatytas 2.58 promilių neblaivumas. Moteris viso pokalbio su pareigūnai metu nesutiko, kad vairavo automobilį, vis nurodydama, kad važiavo su kažkokiu asmeniu, kuris pasišalino, tačiau kas per asmuo buvo nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 49-50).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad tikrintis blaivumo nevengė, jei tiesiog niekaip nepavyko. Tokie kaltinamosios argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaltinamosios poziciją paneigia aukščiau aptarti ir aprašyti liudytojų parodymai, taip pat policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, iš kurių matyti, kad pareigūnai ne kartą kaltinamajai aiškino, kaip reikia teisingai pūsti, tačiau net po pareigūnų įspėjimų kaltinamoji tai darė ne pagal pareigūnų paaiškinimus. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai vykdydami savo tarnybines pareigas turėjo teisę patikrinti, ar I. B. yra blaivi, o pastaroji privalėjo vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti blaivumą, nes tokia pareiga yra numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte, kur nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus. Nagrinėjamu atveju buvo gauti du pranešimai, kad asmuo sukėlė eismo įvykį ir pasišalino, be to, atvykę pareigūnai nustatė akivaizdžius kaltinamosios neblaivumo požymius, esant tokiai situacijai, pareigūnai turėjo pareigą patikrinti kaltinamosios blaivumą, o kaltinamojo turėjo pareigą vykdyti pareigūnų reikalavimus. Būtent kaltinamosios veiksmai, kai ji ne pagal pareigūnų nurodymus atlieka pūtimą į alkotesterį, patvirtina kaltinamosios vengimą tikrintis blaivumą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Priežastys, dėl kurių vengiama pasitikrinti blaivumą, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Įvertinus kaltinamajai nustatytą neblaivumą ir jos pačios teisme duotus paaiškinimus dėl suvartoto alkoholio kiekio ir laiko, daroma išvada, jog kaltinamoji turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkusi tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jai pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, I. B. veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 25 d. įvykio metu, patikrinus I. B. neblaivumą 18.17 val. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, o 18.35 val. – 2,58 promilių neblaivumas. Šiuo atveju kaltinime nurodyti abu neblaivumo patikrinimo rezultatai, kai tuo tarpu pagal Taisyklių 4 punktą kaltinime turėjo būti nurodyta tik mažiausia asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog I. B. pirmu patikrinimu 18.17 val. nustatytas jos apsvaigimas nuo alkoholio 2,73 promilių, šalinama iš kaltinimo, paliekant, tik aplinkybę, jog antru patikrinimu 18.35 val., jam nustatytas 2,58 promilių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad tai nekeičia inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad I. B. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją mamos M. K. atsakomybėn. M. K. pateikė prašymą atleisti I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Šiuo atveju, I. B. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Ji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teista, civilinis ieškinys nepareikštas, neturtinė žala nepadaryta, turtinė žala padaryta, atlyginta. Kaltinamoji I. B. pateikė banko išrašą, kuriame užfiksuota, kad I. B. 2025 m. birželio 11 d. atlygino 1 103,80 Eur AB „Lietuvos draudimas“, kuris apmokėjo už apgadintą šviesoforą. Kaltinamoji per paskutinį penkerių metų laikotarpį nebuvo bausta administracine tvarka, atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog ši kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, pačios kaltinamosios bei jos mamos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamosios elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, ji nepiktnaudžiauja alkoholiu, kaltinamosios mama M. K. nurodė, kad kaltinamoji problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinusi savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą, teigė, kad alkoholio vartojimą iššaukė įvykusi stresinė situacija asmeniniame gyvenime. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad M. K. yra jos mama, su ja santykiai labai geri, jos daug bendrauja, kartu keliauja.

Kaip minėta, kaltinamoji anksčiau nėra teista, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus nėra bausta, šiuo metu nedirba, gauna išmokas iš „Sodra“. Ankstesnės darbovietės (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, charakteristikoje nurodyta, kad I. B. tinkamai atliko savo pareigas, buvo darbšti, kruopšti, tarnybinių nuobaudų neturėjo. Įvertinus, tai, kad kaltinamoji anksčiau nėra teista, spręstina, kad vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji I. B. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Nurodė, kad blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. M. K. nurodė, kad kalbėjosi su kaltinamąja, kaltinamoji teigė, kad labai blogai pasielgė, labai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, kad daug stresavo ir labai išgyveno. Nurodė, kad dukra neturi priklausomybės alkoholiui, negeria dažnai. Su dukra sutaria gerai, mano, kad ji gali teigiamai įtakoti kaltinamosios elgesį. Jos bendravimas su I. B. geras, dažnai kartu leidžia laiką, atostogauja, dukra ja rūpinasi, vežioja pas gydytojus. Parodė, kad dėl šio poelgio ji labai pergyvena. Tiki, kad ji padarė išvadas. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamosios susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamoji, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, sustiprina ir teigiamai apibūdinama M. K., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąją, asmenybė. Šiuo metu ji senatvės pensijoje. M. K. neteista, per paskutinius metus administracine tvarka nebausta. Tiek M. K., tiek ir pati kaltinamoji pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamoji motyvavo išsakydama tokias aplinkybes, kad mama M. K. ją gali įtakoti elgtis gerai ir daugiau nenusikalstai. Galima laiduotoja taip pat nurodė, kad mano, jog ji gali kaltinamąją įtakoti elgtis geriau, gali padėti nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamosios bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai bei padėti jai laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūrį į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jos ir kaltinamosios, teismui sudaro pagrindą manyti, kad M. K. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui.

Esant kaltinamosios ir M. K. prašymui perduoti kaltinamąją I. B. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji Lietuvos Respublikoje neteista, per paskutinį penkerių metų laikotarpį nėra bausta administracine tvarka. Kaltinamoji šiuo metu nedirba, ankstesnio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos I. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–2 dalyse, įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamosios gaunamas pajamas - laiduotoja nedirba, yra senatvės pensininkė, jos pajamos apie 748 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, kad kaltinamoji I. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Dėl nustatytino laidavimo termino pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Įvertinęs, I. B. padarytos veikos pavojingumą, tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, įvertinus tai, jog buvo transporto priemonė vairuota mieste dienos metu, intensyvaus eismo gatve, tai, kad kaltinamoji anksčiau nėra baustas administracine tvarka, taip pat ir vairavimą esant neblaiviems, į kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui 1 metų laidavimo terminas. Teismo vertinimu šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

I. D. baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąją I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi I. B. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteista, per paskutinius penkis metus nėra bausta administracine tvarka, nebuvo praradusi teisės vairuoti transporto priemones, šiuo atveju savo veiksmais kaltinamoji sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, transporto priemonę vairavo pagrindinėmis miesto gatvėmis, padarė eismo įvykį, apgadino šviesoforą, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dviejų) metų terminas, per kurį I. B. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. kovo 27 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. I. B. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojusi alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, be to, vairavo mieste, sukėlė eismo įvykį, kas įvertinus jos būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama transporto priemonę „Skoda Fabia“, todėl transporto priemonė – automobilis „Skoda Fabia“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Kaip jau minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotas AB „Regitra“ kaip I. B. nuosavybė (1 t., b. l 69-70). Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog I. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teisėtas automobilio „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas ir valdytojas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam I. B. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

I. D. kitų klausimų

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 183-185), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 183-185), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas prokurorės 2025 m. kovo 27 d. nutarimu taikytas automobiliui „Skoda Fabia“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 23 d. pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjęs, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) transporto priemonė „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai; 2) Kompaktinis diskas, kuriame Bendrojo pagalbos centro pranešimų garso įrašai ir policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo/garso įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 20).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. B. padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti I. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 27 d., apie tai pranešti AB „Regitra“,

- konfiskuoti transporto priemonę „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjęs, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- Kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros vaizdo, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė