Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2016-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-235-898/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
1-235-898/2016
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00192-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Jūratė Damanskienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-235-898/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00192-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.6.2.;1.1.8.9; 1.2.17.1; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,kaltinamajam A. B. (A. B.),jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,vertėjai Virginijai Malaiškienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, rusas, Rusijos Federacijos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Rusija, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tai yra: jis, 2015 m. gruodžio 28 d., apie 23 val. Šalčininkų r., Vėžiakiemio k. prieigose, tarp Valstybės sienos ženklo (toliau VSŽ) 0849 ir VSŽ 0850, apie 100 m atstumu nuo VSŽ 0849, eidamas pėsčiomis ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – B kategorijos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis - pramoninės gamybos MP-461 modelio tinkamą šaudyti pistoletą „Stražnik“ ir tinkamus šaudyti 4 vnt. 18x45 šovinių su guminėmis kulkomis, kol 2015 m. gruodžio 29 d. Naugarduko g. 100, Vilniuje šaunamąjį ginklą ir šaudmenis paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnai.

Be to, A. B. 2014 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Rusijos Federacijoje iš nenustatyto asmens įgijęs žinomai suklastotą dokumentą - tikrą Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. vardu, kurio tikrame blanke duomenų puslapyje įklijuota jo – A. B. nuotrauka, laikė jį prie savęs striukės kišenėje ir gabeno 2015 m. gruodžio 28 d., apie 23 val., neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vykdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Šalčininkų r., Vėžiakiemio k. prieigų iki tol, kol 2015 m. gruodžio 29 d. Naugarduko g. 100, Vilniuje minėtą dokumentą paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnai.

Kaltinamasis A. B. teisme dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pripažįsta tai, kad buvo priverstas kirsti valstybės sieną ne per pasienio postą, tam kad paprašyti politinio prieglobsčio. Jis turėjo savo asmeninius daiktus, t.y. ginklą, kurį laikyti turėjo leidimą Rusijoje. Ginklą turėjo su savimi, kad galėtų apginti savo gyvybę. 2015 m. gruodžio 27 d. jis išėjo iš namų ir iki 29 d. buvo miškuose Baltarusijos teritorijoje, o vėliau perėjo į Lietuvą. Nusprendė atvykti į Lietuvą, kadangi Rusijos specialiosios tarnybos kėsinosi į jo gyvybę. Tai buvo du kartus ir buvo priverstas bėgti iš Rusijos, vėliau turėjo perkelti iš ten ir savo šeimą, kadangi Rusijoje ji nuolat buvo persekiojama, žeminama, klausinėjama ir sekama. Baltarusijos teritorijoje gyveno apie 1,5 m., su žmona ir vaikais, jie nuomavosi butą, jis dirbo. Gavosi taip, kad jis skubiai vienam pažįstamui pasiūlė pirkti savo autoservisą, kad už tuos pinigus jo šeima galėtų išvykti iš Baltarusijos į Rusiją pas tėvus. 2012 m. jis kandidatavo į mero postą, jam buvo 32 m., aukštasis išsilavinimas. Jam iš Komunistų partijos moteris buvo pateikusi dokumentus, iš kurių buvo aišku, kad miesto administracija, apskrities administracija vagia pinigus. Jis, nieko nepagalvojęs, iš savo naivumo, ėmė ir susirinkime perskaitė visus tuos dokumentus, o po mėnesio pas jį atvažiavo spec. tarnybos iš kitos apskrities. 2013 m. kovo mėn. buvo pirmas užpuolimas prieš jį, kai Saratovo mieste važiavo mašina ir jį norėjo nušauti, ir antras buvo kovo pradžioje, kai su šeima grįžo namo, o kieme stovėjo mašina su Saratovo numeriais ir jis vėl pamatė tą žmogų, kuris taikėsi į jį su pistoletu. Metus laiko jis bandė surasti teisybę Rusijoje, kreipėsi į Prezidentą, į Žmogaus teises, į Generalinę prokuratūrą. Gavo atsakymus, tiksliau sakant atrašinėjimus. 2015m. Lietuvos Respublika davė prieglobstį žmogui, kuris bėgo iš Korelijos ir jis yra padaręs savo video bloką, tas žmogus kaip tik yra pas jį drauguose internete ir ten jis aiškino, kad taip pat nelegaliai kirto sieną ir Lietuvos Respublika jam išgelbėjo gyvybę, suteikė prieglobstį. Jis tada nežinojo kur kreiptis ir pasinaudodamas šiais duomenimis, to draugo pasakojimu, taip pat pasirinko Lietuvos Respubliką. Domėjosi, kokia tvarka galima kirsti sieną. Iš pradžių norėjo traukiniu važiuoti, bet bilietų be užsienio paso negalima gauti, o užsienio paso gauti negalėjo. Eiti iš Baltarusijos į Lietuvą per pasienio postą irgi negalėjo, nes neturėjo nei užsienio paso, nei Lietuvos vizos. Be to, manė, kad KGB agentai, spec. tarnybos visur buvo išsiuntinėję jo duomenis. Jis ne iš karto parėjo Lietuvos sieną, iš pradžių bandė pereiti į Lenkiją. Kai Breste nuėjo iki Lenkijos sienos, pažįstamas žmogus paklausė kaip galima kirsti sieną, jie pasakė, kad reikalingas rusiškas užsieniečio pasas ir viza, o jis niekaip negalėjo to gauti, nes tai buvo naktį, kadangi dieną bijojo vaikščioti po miestą, todėl išvažiavo, kad galėtų pereiti į Lietuvą.

Pas jį buvo pasas, kurį jam padarė jo partijos bendražygis A., kuris žinojo jo situaciją. Jis žinojo, kad dokumentas suklastotas. Jis perskaitė dokumentų sąrašą, kurie reikalingi Migracijos tarnybai, kaip įrodymai dėl prieglobsčio prašymo ir tame pase, perėjęs sieną įplėšė nuotrauką, kad jo nelaikytų dokumentu, tada jį nunešė į Migracijos tarnybą, kad įrodyti, kad jis ne šiaip sau perėjo, o kad jam tikrai reikėjo slapstytis, kad išvažiuoti iš Rusijos. Jis tuo pasu nesinaudojo ir jo dėl to niekas neklausinėjo nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje. Jis jį turėjo tam, kad galėtų išvykti iš Rusijos į Baltarusiją. Lietuvoje pareigūnams pats viską pridavė. Kai atėjo į Lietuvos Respubliką, pats ieškojo pasieniečių ir nežinojo į kokį kaimą pateko, praėjo virš 20 km. per tokį šaltį su sportbačiais ir šlapiomis kelnėmis, bet taip ir nerado pasieniečių. Lietuvos sieną kirto 2015 m. iš gruodžio 28 d. į 29 d. naktį. Kai išėjo iš miško pamatė, kad ten kažkoks kaimas, pamatė name šviesą, įjungęs telefoną pasišvietė kelią, pamatė namą, pasibeldžė į duris, paprašė atsigerti ir paklausė kur jis yra, vyras pasakė kažkokį pavadinimą, bet dabar neprisimena kaip vadinosi ta vietovė. Tada paklausė, kur yra pasieniečiai, jis pasakė, kad jie dabar važinėja ir kažkur už 7 km. jie stovės. Paklausė, kiek kainuoja iki jų nuvažiuoti, jis pasakė, kad nežino, kad autobusas bus tik ryte. Jis padėkojo ir nuėjo keliu, tikėdamasis sutikti pasieniečius. Kai priėjo kelio ženklus, perskaitė, kad viename buvo parašytas pavadinimas, kuris baigėsi raidėmis -ai, o kitame Urališki, tai jis nuėjo link to, kur baigėsi raide -i. Kai atėjo į Migracijos tarnybą, moteris jam davė užpildyti dokumentus, jis jai pasakė, kad su savimi turi suklastotą pasą ir rusišką pistoletą, kurio niekam negalėjo priduoti. Ginklo leidimo terminas nebuvo pratęstas, jis baigėsi 2015 m. ir jis negalėjo jo pratęsti. Ginklas laikomas dujiniu traumatiniu pistoletu ir jam reikalingas leidimas. Pripažįsta faktines aplinkybes kad turėjo padirbtą pasą ir gabeno ginklą. Jis negalėjo susitvarkyti dokumentų, nes jeigu būtų kreipęsis į pasų poskyrį, tai greičiausia jį būtų sulaikę. Šoviniai iš ginklo buvo išimti. Ten buvo du šoviniai ir dvi raketos (fejerverkai), pirko jas vaikams Naujiems Metams. Tai dujinis pistoletas, kuris turėjo dvi gumines kulkas ir du fejerverkus. Buvo blaivus. Rusijoje jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, jį norėjo įtraukti į kažkokią organizuotą grupę dėl narkotinių medžiagų platinimo. Buvo teismas, dalyvavo jame. Nuosprendžio nebuvo, bylą perdavė tyrimo papildymui ir po to buvo pirmas pasikėsinimas į jo gyvybę. Kas šiuo metu vyksta toje byloje, nežino. Tuo metu jam jau buvo pasibaigęs rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o vėliau privatus detektyvas jam pasakė, kad jam yra paskirtas areštas ar sulaikymas. Buvo paskelbta paieškabet dėl ko nežino. Pase įplėšį savo nuotrauką. Ant plėvelės nebuvo įplėšimo, tik ant pačios nuotraukos. Jis iš kitos pusės užkišęs pirštą atplėšė nuotrauką nuo plėvelės. Pavertus pasą iš kitos lapo pusės yra įtrūkis prie nuotraukos, kuris vėliau vėl prisiklijavo. Nuotraukos jis neištraukė. Baltarusijoje gyventi nereikia jokio pagrindo, atvažiuoji, išsinuomoji butą ir gyveni. Galėjo išmesti tuos daiktus ir ne kartą apie tai galvojo, bet jeigu būtų išmetęs, juos galėtų rasti bet koks žmogus, ir neaišku kuo visa tai galėtų pasibaigti, todėl manė, kad teisingiau būtų ginklą atiduoti pasieniečiams arba policijai. Iš pradžių jis nežinojo, kad negalima tokio ginklo nešiotis, jam tik policijoje pasakė, nes kai anksčiau buvau skaitęs internete, tai ten buvo parašyta, kad Lietuvoje dujiniam pistoletui leidimas nereikalingas. Rusijoje ginklo nepaliko, nes kai važiavo iš namų, buvo po ligoninės, sunkios moralinės būklės ir pasiėmė jį savo gyvybei išgelbėti. Baltarusijoje iš ginklo ištraukė baterijas ir paslėpė jį, bet kai ėjo į Lietuvą, puikiai suprato, kad eis miškais ir maždaug peržiūrėjęs maršrutą, žinojo, kad gali sutikti šernus, vilkus, todėl ir pasiėmė ginklą savigynai.

Liudytojas S. L. teisme parodė, jog kaltinamąjį yra matęs gal minutę laiko. 2015 m. gruodžio 28 d. ar 29 d., apie 10 val. vakaro, laiką prisimena, nes žiūrėjo tokią laidą per Baltarusijos kanalą „Zona X“, išgirdo, kad po langais sniegas girgžda, pažiūrėjo, pamatė, kad kažkas stovi, pasiėmė žibintuvėlį ir išėjo, pašvietė, paklausė ko reikia, žmogus paprašė duoti atsigerti, pasiūlė užeiti vidun, bet jis nėjo, paprašė išnešti. Jis išnešė puodelį vandens, žmogus atsigėrė, paklausė į kurią pusę eiti, kiek eiti iki miesto. Konkretaus miesto pavadinimo neklausė, tik kiek iki miesto, jis pasakė, kad iki Šalčininkų 35 km., o iki Vilniaus apie 90 km. ir jis išėjo. Neklausė kaltinamojo, kam jam reikia to miesto ir ką čia veikia tokiu metu. Jis pagalvojo, kad tai kažkoks benamis. Ryte nešė močiutėms pieno ir matė, kad nuo jo namų ėjo pėdsakai, bet kaimynas išvažinėjo su mašina ir pėdsakus uždengė, o po valandos atvažiavo pasieniečiai. Jis klausė kur pasieniečių postas, jam pasakė, kad neprivažiavus 12 km. iki Šalčininkų. Tik kitą dieną sužinojo, kad čia kažkoks bėglys. Pasieniečiai pasakė, kad pėdsakai ėjo nuo pasienio. Jis neklausė ar čia Lietuva, ar Baltarusija, tik klausė kur miestas ir į kurią pusę eiti.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta yra Lietuvos Respublikos valstybės sienos juostos atkarpa, kuri pažymėta VSŽ Nr.0849-0850, atstumas tarp ženklų apie 500 m. Lygiaigrečiai valstybės sienos eina 5m. pločio kontrolinė pėdsakų juosta, o už jos patrulio takas. Valstybės sienos pažeidimo vieta yra Šalčininkų r., Vėžiakiemio k. Prieigose, tarp VSŽ 0849 – 0850 (fotonuotrauka Nr.1). Valstybęs siena šioje vietoje eina upeliu; apie 100 m. atstumu nuo VSŽ Nr. 0849 link VSŽ Nr. 0850, ant kontrolinės pėdsakų juostos sniege yra matomas vieno asmens avalynės pėdsakų takelis, einantis per valstybės sieną iš baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją (fotonuotraukos Nr. 2 ir Nr.3) ir vedantis per mišką į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą iki apleistos vienkiemio sodybos; toliau sekant pėdsakais, pėdsakų takelis veda iki Sabaliūnų k., Šalčininkų r., esančios sodybos, kur ant kelio pėdsakai dingsta (1t., 40-46 b.l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas A. B. pateiktas Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. D., gim (duomenys neskelbtini), vardu. Sienos kirtimo spaudų ir vizų pase nėra (1t., 81-88).

Specialisto išvadoje Nr. 9-421 nurodyta, kad pateiktas tirti Rusijos Federacijos paso blankas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. D. varu, yra pagamintas poligrafiniu būdu pagal Rusijos Federacijos paso blankų gamybos reikalavimus, jis yra tikras. Pateiktame tirti paso 3 puslapyje vyro nuotrauka nėra pirminė. Pakeitimas padarytas išpjaunant aplink nuotrauką laminavimo plėvelę, pašalinant pirminę nuotrauką, jos vietoje įklijuojant kitą nuotrauką su imituotas apsauginės plėvelės apsaugos elementais ir 3 puslapį padengiant papildoma skaidria plėvele (1t., 95-96 b.l.).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2015-12-31 rašte Nr. EK/09781/040/LT/15 nurodyta, kad iš Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, kad B. A. A., gim (duomenys neskelbtini), yra Rusijos pilietis, registruotas (duomenys neskelbtini) apskrityje. Asmeniui paskelbta nacionalinė paieška suėmimo tikslu. Pasas Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaip prarastas (1t., 51-52 b.l.)

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2016-01-11 rašte Nr. IP/9781/40/LT/15 nurodyta, kad Interpolo Rusijos nacionalinis biuras papildomai informavo, kad Altai srities pareigūnai (Rusijos Federacija) patikrino Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad dokumentas 2005-07-07 buvo išduotas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo vardas – V. (1t., 56 b.l.).

A. B. pateiktoje Leidimo laikyti ir nešioti medžioklinį, pneumatinį, šaunamąjį ginklą nurodyta, jog A. B. – leidimo savininkas, registracijos vietoje turi teisę laikyti ir nešioti medžioklinį, pneumatinį, šaunamąjį ginklą MO-461, k 18x45 Nr.4094619434; leidimas išduotas 2011-09-29, galioja iki 2015-03-23 (1t., 80 b.l.).

2016-03-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(824)-IS1-1348 nurodyta, kad tirti pateiktas B kategorijos šaunamasis ginklas (remiantis gamintojų informacija, šaudant šiam ginklui skirtais šoviniais, iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse ženkliai viršija 7,5 J), o būtent – pramoninės gamybos MP-461 modelio pistoletas „Stražnik“, skirtas šaudyti 18x45 mm šoviniais su guminėmis kulkomis. Tirti pateiktas pistoletas tinkamas šaudyti. Tirti pateikti 4 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu pagaminti šoviniai 18x45 su guminėmis kulkomis. Šie šoviniai skirti šaudyti iš B kategorijos šaunamųjų ginklų, remiantis gamintojų informacija, šaudant šiais šoviniais, iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse ženkliai viršija 7,5 J. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti (1t., 100-102).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. (15/6-10) 15PR-1, A. B. prieglobsčio prašymas nagrinėjamas bendra tvarka (1t., 62-65).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2015 m. gruodžio 28 d., apie 23 val. Šalčininkų r., Vėžiakiemio k. prieigose, tarp Valstybės sienos ženklo (toliau VSŽ) 0849 ir VSŽ 0850, apie 100 m atstumu nuo VSŽ 0849, eidamas pėsčiomis ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, bei laikė ir gabeno žinomai suklastotą pasą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių neneigia, tačiau savo kaltę pripažino iš dalies, posėdžio metu patvirtindamas, jog 2015 m. gruodžio 27 d. išvyko iš Baltarusijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, su savimi turėjo ginklą, kurį pateikė Lietuvos pareigūnams, ir suklastotą pasą, tačiau tai darė tuo tikslu, nes savo šalyje – Rusijoje buvo persekiojamas dėl politikos, į jį buvo pasikėsinta, iš pradžių buvo išvykęs į Baltarusiją, kur gyveno 1,5 metų, o kai sužinojo, kad jo ieško ir Baltarusijoje, nusprendė bėgti į Lietuvą ir pasiprašyti politinio prieglobsčio; ginklą pasiėmė savigynai nuo laukinių žvėrių, nes žinojo, kad reikės eiti per miškus, suklastotą pasą su savimi būtų pateikęs Baltarusijos pareigūnams; pase buvo įklijuota jo nuotrauka, kurią jis buvo įplėšęs ir tai parodė Lietuvos pareigūnams; leidimo ginklui galiojimas buvo pasibaigęs, jis tai žinojo, bet dėl jo persekiojimo Rusijoje negalėjo jo prasitęsti; atėjęs į Lietuvos Respublikos teritoriją nuėjo prie sodybos, kur ten gyvenusio žmogaus paklausė, kur yra pasieniečių postas. Kaltinamojo nurodytas faktines aplinkybes, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją patekęs jis klausė kur yra pasieniečių postas, patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas S. L., patvirtindamas, kad 2015 m. gruodžio 28 d. ar 29 d., apie 10 val. vakaro, išgirdo, kad po langais sniegas girgžda, pažiūrėjo, pamatė, kad kažkas stovi, išėjęs pamatė žmogų, kuris paprašė duoti atsigerti ir paklausė į kurią pusę eiti, kiek eiti iki miesto, taip pat klausė kur pasieniečių postas, jis žmogui pasakė, kad neprivažiavus 12 km. iki Šalčininkų. Kaltinamojo A. B. nurodytas kitas faktines aplinkybes tiek dėl Lietuvos Respublikos sienos kirtimo, tiek dėl ginklo ir suklastoto paso laikymo ir gabenimo be jo prisipažinimo ir posėdyje apklausto liudytojo S. L. parodymų, patvirtina ir kiti byloje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta – Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimas Šalčininkų r., Vėžiakiemio k. Prieigose, tarp ženklų VSŽ 0849 – 0850 (fotonuotrauka Nr.1), kur užfiksuotas matomas vieno asmens avalynės pėdsakų takelis, einantis per valstybės sieną iš baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją (fotonuotraukos Nr. 2 ir Nr.3) ir vedantis per mišką į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą iki apleistos vienkiemio sodybos bei toliau vedantis iki Sabaliūnų k., Šalčininkų r., esančios sodybos (1t., 40-46 b.l.); daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas A. B. pateiktas Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. D., gim (duomenys neskelbtini), vardu bei kuriamia sienos kirtimo spaudų ir vizų pase nėra (1t., 81-88); specialisto išvada Nr. 9-421, kurioje nurodyta, kad pateiktas tirti Rusijos Federacijos paso blankas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. D. varu, yra tikras, tačiau paso 3 puslapyje vyro nuotrauka nėra pirminė ir pakeitimas padarytas išpjaunant aplink nuotrauką laminavimo plėvelę, pašalinant pirminę nuotrauką, jos vietoje įklijuojant kitą nuotrauką su imituotas apsauginės plėvelės apsaugos elementais ir 3 puslapį padengiant papildoma skaidria plėvele (1t., 95-96 b.l.); A. B. pateikta Leidimo laikyti ir nešioti medžioklinį, pneumatinį, šaunamąjį ginklą kopija, kurioje nurodyta, jod A. B. – leidimo savininkas, registracijos vietoje turi teisę laikyti ir nešioti medžioklinį, pneumatinį, šaunamąjį ginklą MO-461, k 18x45 Nr.4094619434; leidimas išduotas 2011-09-29, galioja iki 2015-03-23 (1t., 80 b.l.); 2016-03-04 specialisto išvada Nr. 140-(824)-IS1-1348, kurioje nurodyta, jog tirti pateiktas B kategorijos šaunamasis ginklas – yra pramoninės gamybos MP-461 modelio pistoletas „Stražnik“, skirtas šaudyti 18x45 mm šoviniais su guminėmis kulkomis, tinkamas šaudyti; pateikti 4 vnt. šovinių yra šaudmenys – pramoniniu būdu pagaminti šoviniai 18x45 su guminėmis kulkomis; šie šoviniai skirti šaudyti iš B kategorijos šaunamųjų ginklų, remiantis gamintojų informacija, šaudant šiais šoviniais, iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse ženkliai viršija 7,5 J; pateikti šoviniai tinkami šaudyti (1t., 100-102); Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2015-12-31 raštas Nr. EK/09781/040/LT/15, kuriame nurodyta, kad iš Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, jog B. A. A., gim (duomenys neskelbtini), yra Rusijos pilietis, registruotas (duomenys neskelbtini) apskrityje ir jam paskelbta nacionalinė paieška suėmimo tikslu; pasas Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaip prarastas (1t., 51-52 b.l.); Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2016-01-11 raštas Nr. IP/9781/40/LT/15, kuriame nurodyta, kad Interpolo Rusijos nacionalinis biuras papildomai informavo, jog Altai srities pareigūnai (Rusijos Federacija) patikrino Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad dokumentas 2005-07-07 buvo išduotas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo vardas – V. (1t., 56 b.l.); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr. (15/6-10) 15PR-1, iš kurio matyti, jog A. B. prieglobsčio prašymas nagrinėjamas bendra tvarka (1t., 62-65 b.l.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. B. suvokdamas, tai, jog jo veiksmai – Lietuvos Respublikos sienos kirtimas yra neteisėti, bei žinodamas tai, jog su savimi turi suklastotą Rusijos Federacijos piliečio pasą bei ginklą, kuriam išduoto leidimo galiojimas yra pasibaigęs ir pagal leidimą ginklą galima nadoti tik registracijos vietoje, jis šiuos daiktus laikė ir gabeno neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją. Nors kaltinamasis A. B. tvirtina tai, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją jis atvyko dėl to, nes jam grėsė politinis susidorojimas su juo, tačiau išskyrus paties kaltinamojo parodymus, jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Be to, net ir esant tokiems duomenims, tai nesuteikia A. B. teisės daryti kitus nusikaltimus – gabenti ginklą bei šaudmenis į kitos valstybės teritoriją, bei laikyti ir gabenti žinomai suklastotą dokumentą – Rusijos Federacijos asmens pasą. Nors posėdžio metu A. B. tvirtino, jog jis įplėšė savo nuotrauką pase prieš paduodamas pareigūnams, tačiau šią jo versiją paneigia byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodytas paso pagaminimo būdas, jog nuotrauka buvo apipjauta, bei tai, kad jokių nuotraukos suplėšymo ar įplėšimo nėra – akivaizdžiai matyti apžiūrėjus pasą.

Nagrinėjamu atveju A. B. nusikalstama veika pagal pateiktą kaltinimą dėl ginklo su šaudmenimis gabenimo kontrabandos būdu kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Remiantis 2015 m. gegužės 7 d. įstatymu Nr. XII-1674 šios nusikalstamos veikos sudėtis, numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, įsigaliojo nuo 2016-01-01 (TAR, 2015, Nr. 2015-07560). BPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. A. B. padarytų nusikalstamų veikų laikas yra iš 2015 m. gruodžio 28 d. į 2015 m. gruodžio 29 d., t.y. A. B. nusikalstami veiksmai tuėjo būti kvalifikuojami pagal tuo metu galiojusio BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija (galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2015-12-31)(Žin., 2003, Nr. 38-1733). Įvertindamas šias aplinkybes teismas perkvalifikuoja A. B. veiksmus pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija (galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2015-12-31)(Žin., 2003, Nr. 38-1733). Šis perkvalifikavimas nesunkina kaltinamojo A. B. teisinės padėties, kadangi tiek nusikalstamos veikos konstrukcija, tiek sankcijoje numatyta bausmė, savo rūšimi ir dydžiu yra identiška BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytai nusikalstamai veikai, pagal kurią buvo kvalifikuoti A. B. veiksmai.

Kaltinamojo A. B. veiksmai – suklastoto asmens paso laikymas ir gabenimas teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, žinodamas jog asmens pasas yra suklastotas, jį laikė su savimi ir gabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Kaip matyti iš kaltinimo konstrukcijos A. B. kaltinamas žinomai suklastoto dokumento laikymu ir gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, o šio suklastoto paso įgijimo faktas įvyko Rusijos Federacijoje, ir dėl šio nusikalstamos veikos požymio ikiteisminis tyrimas atliekamas nebuvo. Todėl, įvertinant šias aplinkybes A. B. nusikalstamos veikos – ginklo ir šaudmenų gabenimas (BK 199 str. 2d.) bei suklastoto asmens paso laikymas ir gabenimas (BK 300 str. 2d.) padarytos esnat idealiajai nusikaltimo sudėčiai. pagal paties kaltinamojo parodymus įgijo Rusijos Federacijoje

Teismas šalina iš kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį numatytą aplinkybę, jog A. B. kontrabandos būdu laikė ir gabeno suklastotą asmens pasą, kadangi tai nėra šios nusikalstamos veikos požymis ir jis laikytinas pertekliniu.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors A. B. posėdžio metu tvirtino, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau pagal pateiktą kaltinimą jis pripažino visas faktines aplinkybes, tačiau subjektyviai aiškino savo veiksmų pasekmes, jog taip elgėsi, nes jam grėsė pavojus Rusijoje. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.) ir vieną sunkų (BK 11 str. 5 d.), turimais duomenimis Lietuvoje neteistas (1t., 162 b. l.), nedirbantis (1t., 164 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, jog kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti sunkus ir apysunkis nusikaltimai, kurie sudaro idealią sutaptį), abu nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog A. B. pats pateikė turimą ginklą ir pasą, kaltę pripažino, į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, jog kaltinamasis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, duomenų apie kitus jo padarytus teisės pažeidimus – nėra.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis kontrabandos būdu gabeno vieną ginklą ir keturis šovinius, t. y. gana mažą kiekį, kas leidžia pagrįstai teigti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismas, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą, atsižvelgia, kad A. B. yra jauno amžiaus, anksčiau nenusikaltęs. Tai rodo, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl to už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje padarymą kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta sankcijoje – areštas, kurio dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kad padarytas sunkus nusikaltimas, nustatytinas didesnis nei vidurkis, ko beje, prašė ir prokuroras. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje padarymą A. B. taip pat skirtinas areštas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 29 d., iki 2015 m. gruodžio 31 d., bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016-03-10 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (1t., 109 b.l.; 112; 154-155 b. l.).

A. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (1 t., 154-155 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

2016-04-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje pažymoje Nr. (2.16) NTP-7-4401 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, jog A. B. suteiktos atrinė teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,22 Eur (advokatės Jūratės Damanskienės teisinės paslaugos) (2t., 29 b.l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo A. B. valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

pramoninės gamybos MP-461 modelio pistoletą „Stražnik“ rudame dėkle su nuimama šovinių lizdų kasete – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui;

Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos kriminalistinių tyrimų skyriui tarnybiniams mokymo tikslams.

Paimti A. B. asmeniniai daiktai, kurie neturi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis su juodos spalvos dėklu, peilio sertifikatas, surašytas rusų kalba, daugiafunkcinis įrankis juodos spalvos dėkle, kurie perduoti saugojimui Lukiškių tardymo izoliatoriui (1t., 75 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. B..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija (galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2015-12-31)(Žin., 2003, Nr. 38-1733) ir 300 straipsnio 2 dalį ir nuteisti:

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį - areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų jį atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-29 iki 2015-12-31, tai yra 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2016 m. gegužės 3 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gegužės 3 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus:

pramoninės gamybos MP-461 modelio pistoletą „Stražnik“ rudame dėkle su nuimama šovinių lizdų kasete – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui;

Rusijos Federacijos pasą Nr. 0104466094 perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos kriminalistinių tyrimų skyriui tarnybiniams mokymo tikslams.

A. B. asmeninius daiktus – peilį su juodos spalvos dėklu, peilio sertifikatą, surašytą rusų kalba, daugiafunkcinį įrankį juodos spalvos dėkle, saugomus Lukiškių tardymo izoliatoriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė