Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-561-611/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-17
Bylos Nr.
2S-561-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski (pran.)
Pareiškėjas
I. U., D. P., K. U.
Kategorijos
  • 76.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-561-611/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 76.3.; 76.5.; 106.8.1.; 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. U. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. U., D. P. ir K. U. prašymą dėl tėvystės pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai I. I., K. U. ir D. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami patvirtinti prašymą dėl D. P. pripažinimo sūnaus O. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų I. U., D. P. ir K. U. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas pareiškėjams nurodė, jog siekdami pakeisti sūnaus O. U. gimimo akto įraše duomenis apie vaiko tėvą, jie turi paduoti ieškinį dėl K. U. tėvystės nuginčijimo ir D. P. tėvystės nustatymo. Nustatė, kad pareiškėjai, teikdami pareiškimą, vadovavosi LR CK 3.140 str., reglamentuojančiu vaiko kilmės iš tėvo nustatymu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Teismas pažymėjo, jog I. U. ir K. U. santuoka nėra nutraukta, todėl civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai O. U., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu įrašė K. U.. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 str. 1 d.). Pažymėjo, jog motinos, jos sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save gimusio vaiko tėvu, bendras pareiškimas negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, kadangi gimimo akto įraše jau yra įrašyti duomenys apie vaiko tėvą ir jie nėra nuginčyti teismine tvarka, paduodant ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles (LR CK 3.141 str. 2 d., 3.149 str. 1 d., 3.151 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjai I. U. ir D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti prašymą dėl tėvystės pripažinimo ir grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti D. P. gimusio vaiko sūnaus Ovidijaus (a.k(duomenys neskelbtini)) tėvystę. Nurodė, jog ginčo dėl minėto fakto pripažinimo nėra. Nurodė, jog įrašas gimimo liudijime apie K. U. įrašymo vaiko sūnaus Ovidijaus tėvu pagrįstai padarytas vadovaujantis LR CK normomis dėl vaiko kilmės nustatymo. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė tėvystės nuginčijimo taisyklės santykiams tarp pareiškėjų, kai tėvystė visų suinteresuotų asmenų yra pripažįstama. LR CK 3.140 str. 5 d. numato galimybę kreiptis į teismą su bendru prašymu pripažinti tėvystę, šioje teisės normoje nurodytos kitos sąlygos ir santykiai tarp suinteresuotų asmenų, tačiau apeliantai mano, kad tuo atveju, kai sutuoktiniai nebegyvena kartu daugiau kaip 2 metus, tikras vaiko tėvas, motina ir sutuoktinis taip pat turi teisę kreiptis su prašymu į teismą dėl tėvystės pripažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantai, teikdami atskirąjį skundą, vadovavosi LR CK 3.140 str. 5 d., reglamentuojančiu vaiko kilmės iš tėvo nustatymu. Minėtoje normoje nurodyta, jog jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos neparėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį savo vaiko tėvu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog I. U. ir K. U. santuoka nėra nutraukta, todėl apeliantai negali vadovautis atskirajame skunde nurodyta LR CK 3.140 str. 5 d. teisės norma, kadangi ji galioja tuomet, kai vaiko motina ir vaiko tėvas yra nutraukę santuoką. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR CK 3.151 str. 1 d. nustatyta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, kuris vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko tėvas. Tai reiškia, kad tėvystė gali būti ginčijama tik ieškinine tvarka. Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nuginčijimo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas (LR CK 3.153 str.). Tai, kad galima ypatingosios teisenos tvarka kreiptis į pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (LR CPK 514 str. 1 d.), nereiškia galimybės supaprastinta tvarka anuliuoti įrašus apie tėvą, nenuginčijus pačios tėvystės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo kaip nenagrinėtiną teisme, nes ieškinine tvarka nėra nuginčyta tėvystė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsisakydamas priimti šį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme. Dėl nurodytų motyvų atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Tatjana ŽukauskienėHenrichas Jaglinskis