Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1401-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-18
Bylos Nr.
2S-1401-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
G. G.
Atsakovas
K. Z., V. B.
Trečiasis asmuo
J. Č.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1401-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 103.4.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjos Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. (G. G. ) atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria ieškovo G. G. ieškinys atsakovams K. Z. ir V. B. dėl nekilnojamojo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – J. Č. , laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. G. 2010-02-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti jam priklausančios 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką pagal preliminariąją schemą bei nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausančios 1/3 dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką pagal vieną iš pateiktų variantų.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2010-04-09 pašalinti ieškinio trūkumams: nurodyti konkretų reikalavimą, t.y. nurodyti kiekvienam bendrasavininkiui prašomą nustatyti naudotis turto dalį identifikuojančius duomenis, sukonkretinti, kokią naudojimosi namu tvarką prašo nustatyti, nurodyti įrodymus, kuriais ieškovas grindžia bendraturčių nesutarimą dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo turtu, pateikti dokumentus, pagrindžiančius dovanojimo sandorio fakto įregistravimą, pateikti įrodymus, kad ieškinyje nurodomas nekilnojamasis turtas priklauso bendraturčiams, taip pat, kad ieškovas pateikė bendraturčiams kompetentingų institucijų paruoštus siūlomus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo variantus, pridėti kompetentingų institucijų paruoštus planus dėl naudojimosi turtu tvarkos tarp bendrasavininkių nustatymo.

Vykdydamas teismo nutartį ieškovas G. G. 2010-04-10 padavė teismui raštą dėl trūkumų pašalinimo, kuriame patikslino savo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovas nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, o pateiktame rašte dėl trūkumų pašalinimo nurodyti ieškinio reikalavimai nekonkretūs, nepagrįsti kompetentingų institucijų paruoštais naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo projektais, prašomos paskirti naudotis turtu dalys neapibrėžtos jas identifikuojančiais požymiais, prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką namų valdos teritorijoje esančiais kitais statiniais, ieškovas nenurodė konkrečių statinių ir dalių, tenkančių naudotis bendraturčiams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo raštas pateiktas dėl trūkumų pašalinimo negali būti laikomas ieškiniu, nes jo turinys neatitinka ieškiniui keliamų įstatymo reikalavimų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. G. prašo nutartį panaikinti, paskirti iš naujo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui Vilniuje, nors ginčas teismingas Švenčionių rajono apylinkės teismui, tačiau, vadovaujantis CPK 35 straipsniu ir siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai ir ekonomiškiau, byla gali būti pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Nurodo, kad jis savo atsakyme nurodė, jog nuo 2007 metų bandė susitarti geruoju su bendrasavininkiais, pateikė teismui sprendimo variantus, kurie buvo derinami, siūlė teismui apklausti liudytoją, kuris atstovavo ieškovą derybose. Atsakovai nenori keisti šiuo metu turto valdymo situacijos, todėl jų nuomonė paaiškės teisme, kadangi jie neatsiliepė į ieškovo skambučius ir atsisakė susitikti. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinio reikalavimai yra nekonkretizuoti, kadangi yra aiškiai nurodytos turto dalys, kurių naudojimosi tvarka gali būti nustatyta teisme. Teismas nenurodo, kuri institucija gali padaryti naudojimosi tvarkos projektą. Visi bylos dalyviai dirba ir gyvena Vilniuje, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl bylos nagrinėjimas Švenčionių rajono apylinkės teisme sukels nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2010-03-10 nutartyje konstatavo, jog ieškovo G. G. ieškinys dėl nekilnojamojo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo neatitinka būtent šių reikalavimų. Ieškovas, vykdydamas šią nutartį, 2010-04-12 pateikė raštą dėl trūkumų pašalinimo, laikydamas, kad trūkumus pašalino. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas G. G. ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovas visų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, be to ieškovo raštas pateiktas dėl trūkumų pašalinimo negali būti laikomas ieškiniu, nes jo turinys neatitinka ieškiniui keliamų įstatymo reikalavimų. Apeliantas (ieškovas) G. G. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad jis visus ieškinio trūkumus pašalino. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismo konstatuoti ieškinio trūkumai buvo pašalinti tinkamai.

Kaip matyti iš G. G. ieškinio reikalavimų, jis prašo nustatyti jam priklausančios 1/3 sklypo dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką pagal preliminariąją schemą bei nustatyti gyvenamojo namo 1/3 dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką pagal vieną iš pateiktų variantų. Kartu su ieškiniu teismui ieškovas pateikė žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus (pirmas ir antras variantai). Ieškovas 2010-04-12 papildyme savo reikalavimus patikslino, nurodydamas, kad prašo teismo nustatyti žemės sklypo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką pagal schemą (Nr. 1), o pastatų naudojimosi tvarką nustatyti pagal siūlomą variantą (ieškinio priedas Nr. 2) ir atitinkamą palėpės dalį virš paskirto ploto. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad teismui pateikė žemės naudojimosi tvarkos projektą, paruoštą UAB „Vilniaus hidroprojektas“ specialisto V. L. . Tuo tarpu bendraturčiai informacijos apie savo pageidavimus nepareiškė. Taigi tiek 2010-02-26 teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir jo papildyme ieškovas nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė atitinkamus įrodymus. Dėl to ieškovo reikalavimas yra pakankamai aiškus ir jo pagrindu gali būti pradėtas teisminis procesas.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. CPK 228 straipsnis numato teismo teisę skirti parengiamąjį posėdį, tikslu išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti reikalavimų turinį (CPK 228 str., 230 str.). Be to, nors teismas tokio pobūdžio bylose ir nėra aktyvus, tačiau, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Tačiau, kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl negali spręsti, ar pateiktų įrodymų pakanka įrodyti ieškinio aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti ieškovo ieškinio, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo G. G. ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovo G. G. ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl G. G. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovo prašymas perduoti bylą iš esmės nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui teisėjų kolegijos nesprendžiamas, nes pagal CPK 35 straipsnį tokia teisė jai nesuteikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir G. G. (G. G. ) ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėTatjana Žukauskienė