Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja D. G., sekretoriaujant A. S., G. Ž., Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei R. Č., nukentėjusiajam S. B., jo atstovui advokato padėjėjui A. Z., kaltinamajam A. P., gynėjai advokatei V. K., ekspertei Z. M., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1985-01-21, Pasvalyje, LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „KG Constructions“ montuotoju, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2005-07-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284str.1d.- vienerių metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs ( iš įskaitos išbrauktas 2006-08-02) ; 2009-09-28 Pasvalio r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. - subendrinta galutinė bausmė 1 metai 3 mėn. laisvės atėmimo. Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d., 4 p., 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2011-08-20, nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė keletą smūgių kietu buku daiktu S. B. į galvą, veidą, krūtinę ir pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. B. galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, apimančia akių vokus, kairįjį smilkinį, kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio visų ančio sienelių skeveldriniais bei dešiniojo nosikaulio lūžiais ir galvos smegenų sukrėtimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su sąmonės pritemimu, atminties ir orientacijos sutrikimais, judėjimo bei koordinacijos sutrikimais, vestibulioatakiniu sindromu, praeinančiais galvos smegenų išemijos priepuoliais vertebrobaziliariniame baseine, lėtiniu cefalginiu sindromu, dešine hemipareze, dėl ko nuketėjusysis S. B. neteko 30 procentų darbingumo.

A. P. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad po darbo darbų vadovas S. ir pagalbininkas T., būdami išgėrę paprašė parvežti namo į Jotvingių gatvę, kur gyveno T. ir kiti bendradarbiai. Jis tuo metu gyveno Putvinskio g. nuomojamame bute. Ten belaukdami krepšinio, nusipirko alkoholio ir gėrė. Vėliau bendradarbis T. pasiskambino, atvažiavo L. G. ir jis su Sauliumi ir kitais kažkur išvažiavo. Po kurio laiko paskambino S., pakvietė atvažiuoti į „Bernelių užeigą“. Jis su kolegomis: T., T. A. nuvažiavo į „Bernelių užeigą“. T. liko namuose. Bare gėrė alų. S. pradėjo konfliktuoti su T. A., išėjo į lauką ir jie susimušė. Siekdami išvengti tolesnio konflikto taksi automobiliu išvežė T.. Po to visi grįžo į Jotvingių g. ir balius tęsėsi toliau. Su S. išėjo parūkyti, nežino, dėl ko sukonfliktavo. S. jį pastūmė ir jis nukrito ant lovos. S. jam sudavė keletą smūgių, įspyrė, bandė kibti į atlapus, atbėgęs T. išskyrė. Tai galėjo būti apie 12 valanda. Pamiegojęs apie 4 valandas, prabudo, atsikėlė ir nuėjęs prie veidrodžio pamatė, kad ausis ištinus, mėlyna, ištinus lūpa, koją skaudėjo. Pamatęs jog sumuštas yra, jis nekvietė medikų, policijos, norėjo vyriškai pasikalbėti, nes nepratęs eiti į policiją. S. pasakė: „pažiūrėk, ką padarei“. S. ištraukė diržą iš jo kelnių ir jį pradėjo smaugti. Jis atsisukęs, S. trenkė smūgį kaire ranka į veidą, jis kabinosi, abu nugriuvo. Jis buvo užgriuvęs ant S., gal galėjo sužaloti, gal sudavė. Kada nustojo mušti, S. nieko nebedarė, buvo ramus. K. S. krito ir po pirmo smūgio nurimo, negali pasakyti, į kokias kūno vietas sudavė paskui. Jam šokas, streso būsena, jį Alius atitempė, pakėlė, išskyrė, sako: „eik į vonią, nusiprausk“, nes buvo kruvinas, į lūpą pataikė. Nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 7 val., nes reikėjo važiuoti į darbą. S. kaip buvo likęs koridoriuje, taip ir tebebuvo, girdėjosi jog knarkia. Tuomet jis su draugais, jį nunešė į lovą ir paguldė. P. S. gulėti, visi išvažiavo į darbą. Nuvažiavęs į darbą, pasakė nedirbs, nes šlubavo, negalėjo vaikščioti, nuėjo į Centro polikliniką, davė siuntimą pirmadienį nueiti į polikliniką. Grįžo namo į Putvinskio gatvę, pirmiausia kreipėsi į polikliniką dėl nedarbingumo pažymėjimo. Policijoje parašė pareiškimą. Viešai atsiprašė nukentėjusiojo, teigė jog gailisi dėl savo veiksmų. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltę pripažįsta iš dalies, ji visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

N. S. B. parodė, kad 2011-08-20 dirbo prie stoties, viešbutyje. Po darbo jis, T., A., A. ir kiti darbuotojai nuvyko į „Bernelių užeigą“ pasilinksminti. Jis su A. buvo sukonfliktavęs, susistumdė, A. sudavė smūgius. Po to A. išvažiavo taksi. Po 24 val. nuvyko į įmonės nuomojamą butą Jotvingių g., ten toliau vaišinosi, linksminosi. Vyko jis, T. ir A.. Susiginčijo su A., bet nuėję į kitą kambarį susitaikė ir toliau linksminosi. Kaip jam buvo padaryti sužalojimai, neprisimena. Neatsimena, kas jį sumušė. Kas sumušė A. P. nematė. Kiek jis atsimena, smūgių nei iš vienos pusės nebuvo. Po įvykio su niekuo nebendravo, įvykio aplinkybes pradėjo atsiminti po pusantros savaitės, nes tą laiką buvo komoje. Tą naktį nebuvo stipriai neblaivus. Greitoji pagalba iš kur jį paėmė, neatsimena, atsimena tik tą laikotarpį, kai jį vežė į reabilitacijos centrą. Prieš tai jokio nelaimingo įvykio nebuvo. Teigia, jog po įvykio sutriko sveikata, koordinacija, mėto į šonus, sutriko kalba, atmintis, dažni galvos skausmai. Šiuo metu yra invalidas, 50 proc. yra darbingas. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti neturtinę žalą.

Liudytoja nukentėjusiojo sesuo E. S. parodė, kad jai brolio pažįstama D. R. pranešė, jog brolis klinikose dėl galvos traumos. Brolis buvo labai sumuštas, jos neatpažino. Apie įvykį sužinojo iš M. G. ir D. R., jog muštynės vyko Jotvingių g. bute. M. G. pasakė, kad jos brolį sumušė A. P., bet aplinkybių nesakė. Ji bute matė kraujo dėmes, rado brolio piniginę, batus, telefoną. Klausė vyrų atvykusių į tą butą, kodėl nesuteikė pagalbos, jie atsakė nieko nežino. Ji parašė policijai pareiškimą, nes brolis negalėjo kalbėti. Iki sužalojimo, brolis neturėjo jokių sveikatos problemų.

L. M. G. parodė, kad 2011-08-20 iš kolegų sužinojo, kad S. B. buvo sumuštas. Apie įvykio aplinkybes pasakojo įvairiai. D. R. sakė, kad S. B. komoje, kiti darbuotojai sakė, sumuštas nesmarkiai. Su A. P. nebendravo. Išsikvietė asmenis, kurie su A. P. gyveno viename bute. Jam nepasakė, kas su kuo stumdėsi. Bet vyko konfliktas tarp asmenų, gyvenusių tame kambaryje. Po įvykio jam teko kalbėti su A. P., kuris jam pasakė, kad S. visą vakarą buvo konfliktiškas ir jis su juo susimušė, minėjo, kad trenkė vieną smūgį, kur nesakė, S. prarado sąmonę. Jo asmenine nuomone, S. B. buvo gana konfliktiškas su kitais darbuotojais. Jis buvo tame bute antrą ar trečią dieną po įvykio, kraujo nematė. Po įvykio teko bendrauti su S. B. ligoninėje, po to tik prasilenkiant. Matėsi, kad S. B. kalba ir eisena šlubuoja. Teigė jog po įvykio apklaustas geriau prisiminė aplinkybes ir prašė jais vadovautis.

Liudytojas, buto (duomenys neskelbtini), savininkas, A. B. parodė, kad apie įvykį girdėjo iš pasakojimų. Pora kartų skambino jam kaimynai, kad įmonės nuomojamame bute patriukšmaudavo. Jis perspėjo, jog jei taip pasikartos, nutrauks sutartį. Po įvykio jam kaimynas sakė, kad 2011-08-20 bute buvo didelis triukšmas. Nuvažiavęs į butą rado sulaužytus daiktus, ant koridoriaus durų buvo kraujo likučių. Pirmadienį išsikvietė įmonės vadovą įvertinti buto būklę. Bute rado vyriškius, vieną apie 50 metų, kitą jauną. Jie sakė, kad nieko neįvyko, kažkas truputį pasistumdė. Įmonė įsipareigojo atlyginti bute padarytus nuostolius. Apie nukentėjusiojo būklę sužinojo iš įmonės darbuotojų.

L. T. R. parodė, kad jis dirba kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. 2011-08-20 jis, S. B. ir A. P. sugalvojo nuvažiuoti į įmonės butą (duomenys neskelbtini), pasėdėti. Vartojo alkoholinius gėrimus. S. B. išsikvietė L. G., kad jis jį pavežiotų, jie kažkur išvažiavo. Vakare S. B. juos pakvietė nuvažiuoti į „Bernelių užeigą“. Jis, A. P. ir A. T. nuvažiavo, o namuose liko A. B., K. B. ir T. Š.. T. tą vakarą nevartojo alkoholinių gėrimų. Apie 24 val. tarp S. ir A. įvyko konfliktas. Lauke jie susistumdė. S. B. A. sudavė kelis smūgius, jie juos išskyrė. A. taksi išvažiavo namo. Jie sugalvojo grįžti į butą. Grįžus į butą, A. miegojo. Bute visi gėrė alų. Apie 1 val. jis išgirdo koridoriuje triukšmą, S. B. stumdėsi su A. P.. Jo kambario gale A. P. užkliuvo už lovos, suklupo, S. B. iš šono keletą kartų jam trenkė. Jis jį atskyrė. Jo kambaryje buvo kruvinos užuolaidos ir ant grindų buvo keli kraujo lašai, nes A. P. prakirto lūpą. Jis A. P. nuvedė į kitą kambarį, paguldė į lovą, šis užmigo. Nuėjo į virtuvę, ten sėdėjo S. B., kuriam liepė eiti miegoti, jis sakė, jam viskas gerai. Ryte rado S. gulintį koridoriuje šonu ant dešinio peties, jis knarkė, viena akis buvo patinusi, atrodė kaip miegantis neišsiblaivęs žmogus, bandė pažadinti, jis nesikėlė. Su kitais bendradarbiais parnešė jį ant čiužinio ir palikę S., išvažiavo į darbą. Bute liko tik S. B.. Grįžę iš darbo bute rado betvarkę, butas buvo suniokotas, sulaužytas paveikslas, sudaužyti stiklainiai. S. B. buvo palikęs savo daiktus (telefonus, piniginę), jo paties bute nebuvo. Kitą dieną sužinojo, kad jis klinikose. Po to, kai kalbėjosi su kolegomis, jie sakė, kad jie visi buvo gerokai padauginę alkoholio ir niekas nieko neatsimena.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2011 m. vasarą, kažkurį šeštadienį vakare grįžo iš darbo į minėtą butą. Atvažiavo S. B., A. P., T., atsivežė alkoholio, picų. Visi vaišinosi. Po to vieni iš kolegų važiavo į „Bernelių užeigą“, o kiti likę bute, gėrė alkoholį. Po kiek laiko parvažiavo A. T. apdaužytu veidu. Jis pasakė, kad jį sumušė S. B.. Apie 24.00 val. namo grįžo S., T., A.. Apie 00.30 val. A. su S. vėl dėl kažko susiginčijo, jų konfliktas perėjo iš virtuvės į kitą kambarį, kas ten vyko, nematė. Į virtuvę grižo S., buvo konfliktiškas, kažką pasakojo apie Afganistaną. Jis nuėjo miegoti ir apie 4.00 val. prabudo, nuėjo parūkyti, S. sėdėjo virtuvėje, tada jie abu išgėrė. Apie 4.30 val. nubudo A., priėjo prie veidrodžio, kuris yra koridoriuje, pasižiūrėjo į veidą, ir pasakė S. - ką tu padarei. A. lūpa buvo sutinus. T. S. atsistojo, pasiėmė diržą, nuėjo iki koridoriaus, kur buvo A., o jis prie lango užsidegė cigaretę ir pradėjo rūkyti. S. ir A. jis nebematė, išgirdo, kaip S. pradėjo rėkti „aš tave pasmaugsiu“, po to išgirdo vieno smūgio garsą ir A. sakantį: „Tu vėl pradedi?“, jis nekreipė dėmesio į juos, rūkė toliau, po to išgirdo keturių smūgių garsus. Numetęs cigaretę į peleninę, nubėgo iki jų, pamatė, kad S. sėdi atsukęs nugarą į buto duris, o A. klūpi ant kelių užgulęs S. savo krūtine. A. jis atitraukė, ar S. buvo be sąmonės, jis nepastebėjo. Netrukus atbėgo T., klausė, kas čia buvo, A. pasakė, kad S. trenkė pirmas į veidą, apie 5 val. visi nuėjo miegoti, apie 06.00 val. jis nubudo, pradėjo žadinti T., nuėjo į virtuvę pavalgyti, ar S. gulėjo ant koridoriaus grindų, nematė, prieš išvažiuodamas į darbą matė jį gulintį lovoje, arti nėjo, nematė, kaip atrodo, kraujo nepastebėjo. Apie 7.40 val. visi išvažiavo į darbą, o S. liko. Grįžo į butą apie 16.30 val., S. neberado, bute buvo didelė netvarka, S. daiktai palikti bute. Butą visi sutvarkė. 2011-08-22 sužinojo, kad S. guli klinikose. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas prašė jais remtis. Mano jog S. pats nuėjo į lovą ir atsigulė.

Liudytojas K. B. parodė, kad įvykis įvyko 2011 m. vasarą, mėnesio neatsimena. Grįžę iš darbo, jis, S. B., T. ir A. P. išgėrinėjo. Jie išvažiavo į barą. Ryte atsikėlę išvažiavo į darbą. Pasakojo, kad S. susimušė su A. P.. Grįžę iš darbo, rado kambaryje, virtuvėje ir koridoriuje viską išdaužyta. S. B. nebuvo. Išeidamas į darbą to nematė, S. B. liko vienas, jis miegojo. Po to buto šeimininkas parodė, kad ant sienos buvo kraujo, o jis prieš tai kraujo nematė. Nežino, dėl ko tą vakarą S. ir A. susipyko. Ryte S. B. gulėjo ant pripučiamo čiužinio kambaryje.

Liudytojas L. G. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio pabaigoje jis ir jo kambariokai po darbo sėdėjo savo bute, (duomenys neskelbtini). P. S., paprašė pavežti. Važinėjosi po miestą, nusprendė nuvažiuoti į „Bernelių užeigą“. Jis ten atsivežė dar draugų. Bare šventė. S. su A. susiginčijo, lauke susistumdė. Jis su T. juos išskyrė. S. nebuvo sumuštas. A. taksi išvažiavo namo, (duomenys neskelbtini). Jie visi apie 1 val. grįžo į butą (duomenys neskelbtini), juos paleidęs grįžo į savo butą.

L. M. U. parodė, kad jis iškvietė greitąją pagalbą kažkokiam vyriškiui, kuris sėdėjo prie laiptinės. Kaip jis atrodė, negali pasakyti, pagarsinus parodymus patvirtino, jog žmogus buvo sumuštas :jis buvo basas, be marškinėlių, tik su kelnėmis, jo veidas buvo sumuštas, matėsi sumušta nugara, visas buvo kruvinas. Jis jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvyko po 10 min. Daugiau tas žmogus jam nieko nesakė, o jis jo ir neklausinėjo.

Liudytoja D. R. parodė, kad jis bendrauja su S. B.. 2011 m. rugpjūčio pabaigoje jis buvo sumuštas. Šeštadienį jie dirbo ir po darbo sakė važiuos pas bendradarbį į svečius. Sekmadienį jam neprisiskambino, telefonas buvo išjungtas. Pirmadienį sužinojo, kad S. B. ligoninėje. Ji pranešė jo sesei E., kuri buvo nuvykus į tą butą paimti S. B. daiktų. Kartu važiavo ji ir M.. Tame bute rado darbininkus. Kambaryje, kur vyko muštynės, buvo sudaužytas paveikslas, sienos, patalynė kruvina, koridoriaus durys buvo kruvinos. Prie lovos kampo stovėjo senos lovos medinis atlošas, kuris buvo šlapias, sukėlė įtarimą. Darbininkai sakė nematė, negirdėjo, nuėjo miegoti. Kai S. B. atsigavo, ji bendravo su juo, sakė nieko neatsimena, nieko nežino. Nurodė, kad S. B. iki įvykio buvo sukalbamas žmogus, atmintis jo buvo gera. Šiuo metu jis visai kitas žmogus, sunku susišnekėti, susinervavęs pradeda mikčioti.

L. T. Š. parodė, kad po darbo grįžo namo. B. S. B., A. P., A. B., K. B., T. R., A. T.. Namuose vyko baliukas. S. ir A. išvažiavo į kavinę, o pasiliko: K., A. ir jis. Po kiek laiko grįžo A., jo veidas buvo nubrozdintas. Sakė kavinėje su S. susimušė. Vakare virtuvėje vyko balius. Jis sėdėjo prie kompiuterio savo kambaryje, jis buvo atsigulęs į lovą, į kambarį įėjo S. ir A., kažko susiginčijo. S. trenkė A. į veidą, spyrė į pilvą, vertė ant lovos, dar kartą trenkė į veidą, A. nuėjo miegoti. Toliau vyko balius. Gavosi kažkoks triukšmas, susiėmė S. ir A., po ko A. nuėjo miegoti. Jis taip pat atsigulė. Apie 4.30 val. jis nubudo, išėjęs iš kambario pamatė, kad S. dar nemiega, o A. stovi prieš veidrodį ir žiūri į savo sutinusią lūpą, sakydamas S. ką jis padarė. A. irgi buvo nubudęs. S. pasiėmė diržą, jie atsistojo vienas prieš kitą, S. pradėjo mosikuoti diržu, sakydamas aš tave pasmaugsiu, jis grįžo į kambarį miegoti, o už kelių sekundžių išgirdo garsą panašų į smūgius išbėgo pažiūrėti, kas ten darosi ir pamatė S. sėdintį koridoriuje ant grindų prie buto durų, jis buvo be sąmonės, matė, kad jam praskelta lūpa ir bėga kraujas, daugiau sužalojimų nematė. Ryte 6 val. jį prikėlė A., S. buvo atsigulęs, kažkas jį nutempė į lovą. Jis buvo nesąmoningas, miegojo, galva buvo pasukta, lūpa prakirsta, pagalvojo gavo vieną smūgį į veidą ir gal galvą susitrenkė, negalvojo nieko rimto. Kai jį matė prie durų sėdintį, jis buvo be sąmonės, miegojo. Jie visi išvažiavo į darbą. Grįžę rado bute betvarkę, šaldytuvas nustumtas, viskas išvartyta. S. B. nebuvo. A. P. niekada nebūna girtas agresyvus, bet jį išvedė iš kantrybės. Jis apsvaigęs visada būna ramus, nieko blogo nėra padaręs. Mano, kad A. buvo grėsmė, nes S. išsitraukęs diržą atsistojo prie jo sakydamas „aš tave pasmaugsiu“. Jis veiksmų nematė, nes nuėjo, o kai atėjo S. B. sėdėjo prie durų. S. B. išgėręs būna agresyvus, kaip išprotėjęs, vis „aš tave primušiu“, be priežasties sudavė B., bare A. T.. Jiems išvažiavus į darbą, nemano, kad S. būtų ką pasikvietęs, jo manymu, save pamatęs veidrodyje, užpyko, išsikvietė greitąją ir išvažiavo.

E. Z. M. parodė, kad spalio 10 d. apžiūrėjus S. B., buvo konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, nosies kaulų lūžimas, odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje, pilvo srityje. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų. Remiantis užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir tiriamojo paaiškinimu, savistoviai jis galėjo atlikti veiksmus, priklausomai nuo individualių savybių. Nukentėjusysis galėjo būti trumpai praradęs sąmonę, nes jis atvykęs pats paaiškino, kad buvo praradęs sąmonę. Sužalojimas galėjo būti padarytas 4 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Nedarbingumą nustatinėja neįgaliųjų komisija. S. B. dėl padarytų trauminių poveikių gali išsivystyti epilepsijos priepuoliai, bet duomenų tokių neturi, jeigu būtų pateikti tokie duomenys, maža tikimybė, kad keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas. Sužalojimai galėjo būti padaryti, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, galėjo būti padaryti nukentėjusiajam būnant įvairiose padėtyse, ar kumščiu, ar kokiu daiktu konkretizuoti negali, galėjo kietu buku daiktu, koja. Jis buvo išgėręs, alkoholis slopina skausmus. Jiems užteko duomenų sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Jis, kad neblaivus nebuvo nustatyta, buvo parašyta neblaivus med. dokumentuose, o kiek ir ką vartojęs, nebuvo, kokia alkoholio koncentracija. Kodėl jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, į šitą klausimą negali atsakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 1d., o vėliau teisme perkvalifikuoti į BK 135str.1d.. Lietuvos Respublikos BK 135str.1d. nustato, atsakomybę tam asmeniui: “kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas“. Įstatyme aprašytos pasekmės, kurios kyla dėl kaltinamojo veiksmų ir tie veiksmai yra tyčios pasekmė. Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą jog kvalifikacija teisinga, todėl ji nekeistina. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vyko išgertuvės, buvo vartojamas alkoholis. Nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis S. B. įvykio vakarą ir naktį buvo nusiteikęs agresyviai, naudojo smurtą prieš A. T., vėliau apie 1 valandą nakties sudavė smūgius S. P., naudojo smurtą prieš A. B. ( liudytojų T. R. ir T. Š. parodymai, specialisto išvada). Po pavartoto smurto A. T., A. B. ir A. P. nuėjo miegoti. Apie 4-4.30 valandą liudytojų A. B. ir T. R. parodymais, o be to ir kaltinamojo A. P. paaiškinimais prabudo kaltinamasis, atėjo į koridorių ir pasižiūrėjęs į veidrodį pasakė nukentėjusiam „ ką tu padarei?“, nes buvo sutinusi A. P. lūpa. Nukentėjusysis sureagavęs į šiuos žodžius pasiėmė diržą ir juo mojuodamas ėjo link A. P. sakydamas Andriui“ ar nori eiti iki galo“. Smūgių sudavimo momento nei vienas iš liudytojų nematė. A. B. teigė, jog jis stovėjo virtuvėje prie lango ir rūkė tuo metu, kai išgirdo vieną smūgį ir kaltinamąjį sakantį „Tu vėl pradedi?“. Po to vėl išgirdo smūgius, kažkur apie keturis kartus, numetė cigaretę į peleninę ir nubėgo iki jų, pamatė kaip S. sėdėjo atsukęs nugarą į buto duris, o A. klūpėjo ant kelių užgulęs S. savo krūtine. Tada jis A. atitraukė, atbėgo T. ir paklausė, kas čia buvo, o A. pasakė, kad S. trenkė pirmas į veidą ir tiek. L. T. Š. patvirtino teisme, kad apie 4.30 valandą jis nubudo, nuėjo į virtuvę, nukentėjusysis tuo metu nemiegojo, o kaltinamasis žiūrėdamas į veidrodį klausė „ką tu padarei?“. A. B. irgi nemiegojo. T. S. atsistojo pasiėmė diržą ir sakė A. „ar nori eiti iki galo“ ir jie atsistojo vienas prieš kitą. S. pradėjo mosikuoti diržu, sakydamas „aš tave pasmaugsiu“, o jis pagalvojo kad tikri kvailiai, neturi ką veikti ir nuėjo miegoti. Už kelių sekundžių išgirdo garsą panašų į smūgius, tai truko 10 sekundžių ir išbėgęs pasižiūrėti, kas ten darosi, pamatė S. sėdintį koridoriuje ant grindų prie buto, jis buvo be sąmonės, buvo praskelta lūpa, bėgo kraujas. Jis nubėgo į kambarį pas A. ir paklausė, kas čia buvo, A. pasakė, kad S. trenkė pirmas į veidą, jis atgal, kiek ir kaip nesakė. Byloje neginčijamai nustatyta, jog A. P. tyčia sudavė kumščiu smūgius nukentėjusiajam S. B. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam sunkias pasekmes, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą( t.3.b.l. 3-16). Kaltinamojo gynėja mano jog A. P. veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl jo atžvilgiu byla turėtų būti nutraukta. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas išgertuvių metu, kai nukentėjusysis S. B. sudavė smūgius kaltinamajam A. P., tai vyko apie 1-2 valandą nakties. Draugams išskyrus, A. P. užmigo, o S. B. visą tą laiką toliau girtavo. Tai , kad kaltinamajam A. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina 2011-08-22 specialisto išvada Nr. G2285/11(02) iš kurios matyti, kad A. P. konstatuota veido ir dešinio kelio sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, pereinant į speninę sritį, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos penktame piršte, dešiniame šone, pogleivio kraujosruva lūpose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais(2 t., b. l. 43). Iš specialisto išvadoje aprašytų aplinkybių matyti, kad tiriamasis paaiškino, jog 2011-08-21 apie 2 valandą nakties būnant svečiuose S. B., būdamas neblaivus rankomis sumušė galvą, kojomis apspardė kojas. Liudytojas T. R. teisme parodė, kad išėjęs iš virtuvės pamatė kaip S. B. pradėjo stumti A. P., kuris užkliuvo už lovos suklupo, ir tuomet S. B. sudavė du smūgius į veidą, taip prakirsdamas lūpą. Jis juos išskyrė, A. P. buvo įsiutęs, bet jį nuramino, nuvedė į kitą kambarį ir šis užmigo. O S. B. liko virtuvėje su K.. Liudytojas T. Š. patvirtino, jog apie pusę pirmos, nakties metu jis išgirdo A. su S. besiginčijančius, apie valandą laiko jie vienas kitą vadino „gaidžiais“( b.l. 50, t.1). Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju konfliktavo ilgą laiką. Vėliau išskyrus draugams pastarasis užmigo. Tai rodo, jog pavojingas kėsinimasis dėl šio įvykio buvo pasibaigęs. Prabudęs, kaltinamasis atėjo į koridorių ir pasakė nukentėjusiam „Ką tu padarei?“. Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, jog nukentėjusysis iš A. P. kelnių ištraukė diržą ir jį užmetęs ant kaklo ėmė smaugti. Jis išsigandęs, numetęs diržą nuo kaklo, sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. Liudytojai A. B. ir T. R. teigė matę, kaip S. B. paėmęs diržą, juo mojavo ir ėjo link A. P. sakydamas „aš tave pasmaugsiu“. Taigi liudytojai nepatvirtino, jog diržą ištraukė iš kaltinamojo A. P. kelnių, todėl tai laikytina kaltinamojo gynybine versija. Byloje neginčijamai nustatyta, jog A. P. buvo įpykęs dėl prieš jį anksčiau pavartoto smurto, be to jie tarpusavyje konfliktavo, pravardžiavo vienas kitą, tačiau po šių konfliktų jau buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Kaltinamasis prabudęs klausė nukentėjusiojo, kuris buvo labai girtas ( kaltinamojo paaiškinimais)- ką tu padarei?, o tai rodo, jog kaltinamasis pirmas pradėjo konfliktą su nukentėjusiuoju. T. Š. parodymais nukentėjusysis paėmė diržą ir juo mojuodamas ėjo link kaltinamojo sakydamas „ar nori eiti iki galo“ ir jie atsistojo vienas prieš kitą. S. B. pradėjo mosikuoti diržu, sakydamas „aš tave pasmaugsiu“, o jis pagalvojo, kad tikri kvailiai, neturi ką veikti ir nuėjo miegoti. Teismas T. Š. parodymus vertindamas atsižvelgia į tai, kad jis vienintelis tą vakarą nevartojo alkoholio, todėl akivaizdu jog nors ir abu tiek kaltinamasis tiek nukentėjęs konfliktavo, liudytojui neatrodė tai pavojinga, nes nukentėjęs visą vakarą tai vienam tai kitam grasino, dėl to nuėjo miegoti. Momento, jog būtų smaugęs nukentėjęs kaltinamąjį nematė nei vienas liudytojas. A. B. patvirtino, kad išgirdo smūgį ir kaltinamąjį sakant „ tu ir vėl pradedi?“, po to išgirdo kelis smūgius ir nuėjęs pamatė S. gulint, o A. buvo ant jo. Tai, kad nukentėjęs būtų pirmas jam sudavęs smūgį į veidą niekas nepatvirtino, išskyrus jo paties teiginius. Kaltinamojo veidas buvo sužalotas po pirmo konflikto, o daugiau sužalojimų specialisto išvadoje nebuvo konstatuota. Nors nukentėjęs ir grasino kaltinamajam, tačiau nukentėjusiam suduotų smūgių santykis, intensyvumas ir pobūdis, nukentėjusiojo sužalojimų laipsnis neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis gynėsi, o ne puolė. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Šioje situacijoje abi pusės buvo puolančiosios, besiginančiųjų nebuvo. Pavojingo kėsinimosi faktą vėlesnėje įvykio eigoje paneigia ir tai, kad ant nukentėjusiojo kūno rastų sužalojimų kiekis, liudija apie kaltinamojo puolamųjų veiksmų intensyvumą, o ne gynybą. Kėsinimuisi praradus pavojingumą kaltininko tęsiami smurtiniai veiksmai nebegali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis kerštavo, dėl prieš tai jam padarytų veido sužalojimų, todėl veikė tiesiogine tyčia, siekė sužaloti nukentėjusįjį ir sukėlė sunkias pasekmes, už ką ir privalo atsakyti. Dėl įrodymų specialisto išvados ir ekspertizės akto vertinimo. Iš byloje esančių neginčijamų įrodymų matyti, jog nukentėjusysis iki įvykio buvęs darbingas (2 t., b. l. 67, 161), po įvykio neteko 45 procentų darbingumo( b.l.85, t.3). Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. ir jų priedo - Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 1.5. punktai nustato, sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo yra pripažįstamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje neginčijamai įrodyta, jog S. B. neteko daugiau kaip trisdešimt procentų bendro darbingumo, todėl sveikatos sutrikdymas teisingai kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas numatytas LR BK 135str.1d. Teismas vertina tiek specialisto išvadas dėl sužalojimų pobūdžio, smūgių skaičiaus, tiek ir ekspertizės aktą, tačiau paskyrus teismo medicininę ekspertizę teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog padarytas sužalojimas tokio pobūdžio, dėl kurio neteko nukentėjusysis daugiau nei 30 proc. darbingumo. Gynėja teigė, kad S. B. būdamas vienas galėjo susižaloti, griuvinėti, tačiau specialisto išvadoje kategoriškai teigiama, jog sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu ( t.1.b.l.71), todėl tokie teiginiai paneigti rašytine medžiaga. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė“ kuriame gyveno kartu su kitais UAB „KG Constructions“ darbininkais“ , kadangi nustatyta, jog kaltinamasis A. P. nurodytame bute negyveno, jam buvo išnuomotas butas(duomenys neskelbtini). Jis buvo svečiuose pas bendradarbius ir šias aplinkybes teisme patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek kiti liudytojais apklausti asmenys.

Civiliniai ieškiniai: VSDFV Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį 8037,30 Lt žalos atlyginimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (2 t., b. l. 2-3). Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija, nustatyta kad kaltinamojo veiksmų pasekoje S. B. buvo nedarbingas, jam ieškovas sumokėjo nedarbingumo metu lėšas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo ieškovo naudai( LR (duomenys neskelbtini).1d.).

N. S. B. pareiškė civilinį ieškinį 986 Lt turtinei žalai atlyginti ir 27389 Lt neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 46-49). Ieškiniui pagrįsti pateikė sprendimą dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos kompensavimo avansu, iš kurio matyti jog teisingumo ministerija pripažino pagrįstomis išlaidomis 264,02 Lt turtinės žalos ir 2610,90 Lt neturtinės žalos( b.l. 59-61). Turtinei žalai pagrįsti pateikė šiuos rašytinius įrodymus: UAB „Medea diagnostika“ kvitą– 90 Lt sumai; UAB „gintarinė vaistinė“ kvitą -135,67 Lt sumai; euro vaistinė kvitą -38,35 Lt sumai. Šios sumos nurodytos aukščiau aptartuose kvituose buvo pripažintos žala ir išmokėtos S. B. – 264,02 Lt sumoje, todėl antrą kartą negali būti priteistos. Kiti įrodymai pagrindžiantys išlaidas yra Lukoil kvitas 49,35 Lt sumai; UAB „Emsi“ -48,89 Lt sumai ir UAB „Lukoil baltija“ 88,87 Lt sumai. Teismas laiko pagrįstomis šias išlaidas, kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi, važinėjo automobiliu, naudojo degalus, todėl šios išlaidos – 187,11 Lt priteistinos, nukentėjusiojo naudai( (duomenys neskelbtini).1d.). Likusioje dalyje nukentėjusysis įrodymų nepateikė, teismo posėdžio metu teigė jog įrodymų neturi, todėl likusi dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis prašo priteisti 27389 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 bei 6.283 straipsniuose nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kaltinamasis A. P. ieškinį pripažino ir teigė jog jį atlygintų, jeigu teismas neskirtų realios laisvės atėmimo bausmės. Nukentėjusysis teisme paaiškino, jog neturtinė žala susideda iš to, jog jis liko tik 50 procentų darbingas, toliau jis negalės dirbti mėgstamą darbą, nes nebegali dirbti aukštyje, sutriko kalba, eisena, neretai mėto į šonus, atrodo, kaip neblaivus. Kartojasi dažni galvos skausmai, sutriko atmintis. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina rašytinė medžiaga, 2013-01-25 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingo lygis 0-25 proc.. Negali dirbti: aukštyje, su mechaniniais įrenginiais, darbus su elektra pavojingose patalpose, kai vartojama rankinė pastūma, vairuoti transporto priemones, pavojingus darbus (3 t., b. l.85,86 ). Nukentėjusiojo atstovo teigimu, tokia suma neturtinės žalos susideda iš to, jog nukentėjusysis siekė gauti 30 000 Lt neturtinės žalos, kadangi jam Teisingumo ministerijos sprendimu buvo kompensuota dalis neturtinės žalos, todėl jo prašoma suma yra ne lygi. Iš esmės nesant ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisia prašomą sumą - 27389 Lt neturtinės žalos. Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusysis išlaiko nepilnametę dukrą, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, į teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose ir mano jog prašoma priteisti suma nėra pernelyg didelė, patirtiems nepatogumams kompensuoti.

N. S. B. prašo priteisti iš A. P., jo patirtas 2500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. ). Kadangi nukentėjusysis naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis jam turi būti atlygintos proceso išlaidos. Teismui pateikė įrodymus, kiek kainavo ši paslauga( t.3.b.l. 88). Sutinkamai su LR (duomenys neskelbtini).2d. šios išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, sugaištą laiką, laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas.

Daiktiniai įrodymai: S. B. kelnės ir glaudės, saugomos Santakos PK (1 t., b. l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 110), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. A. P. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59str.1d.6p.). Teismas daro tokią išvadą dėl to, kad S. B. tą vakarą buvo nusiteikęs agresyviai, įvykio naktį, apie 1-2valandą naudojo kaltinamojo atžvilgiu smurtą, jį sužalojo, o praėjus keletui valandų, jis agresyviai nusiteikęs artinosi prie kaltinamojo, mojavo diržu, grasino ir toks jo elgesys teismo nuomone išprovokavo kaltinamojo veiksmus. Teismas kaltinamojo dalinį prisipažinimą nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi nemano, jog jo prisipažinimas yra nuoširdus įvykio aplinkybių išdėstymas ir jų pripažinimas, gailėjimasis dėl padarytos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės klausimai: Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). A. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, sukeltos sunkios pasekmės, žala neatlyginta. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, nors teistumai išnykę, tačiau matyti jog kaltinamasis praeityje buvo teistas dėl nusikalstamos veikos prieš asmenį, t.y. už smurtinį nusikaltimą. VšĮ Centro poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b. l. 125), Kauno apskrities priklausomybės ligų neužregistruotas (1 t. b. l. 127), UAB „KG Constructions“ charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 44), UAB „ASF“ charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 45). Kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį jam gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė, įvertinus jo asmenybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą jam skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, kurį paskirtina atlikti pataisos namuose( BK50str.). A. P. charakterizuojanti medžiaga rodo, jog jis praeityje buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, žinojo jog privalu laikytis įstatymų, ypatingai privalėjo kontroliuoti savo elgesį, tačiau to nedarė. Teismas nerado pagrindų skirti jam prašomą švelnesnę bausmę, tai yra taikyti LR BK 62 str. ar LR BK 54 str. nuostatas, nes jis žalos neatlyginęs, nerodė jokio noro susitaikyti su nukentėjusiuoju, padėti jam materialiai. Tai, kad jis neturėjo lėšų, buvo registruotas darbo biržoje, nesudaro pagrindo jam švelninti padėtį ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Parenkant bausmės terminą teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių, ilgas bausmės terminas sumažintų galimybes gauti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, todėl jam skirtinas laisvės atėmimo terminas ženkliai mažesnis nei bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nuteisti jį 1(vienerių) metų ir 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo S. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. P. priteisti S. B. naudai - 264,02 Lt turtinės žalos, 27389 Lt neturtinės žalos ir 2500 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškinį likusioje turtinės žalos dalyje, atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. V. socialinio draudimo valdybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo kodas 191630223) - 8037,30 Lt žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus S. B. kelnes ir glaudes, saugomus Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja D. G.