Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-322-634/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
1-322-634/2011
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00372-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
V. D.
Kaltinamasis
A. M., A. K.
Advokatai
Vytautas Gineika, Algimantas Degulis
Baudžiamoji byla Nr. 1-322-634/2011Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00372-2010-5Procesinio sprendimo kategorija :1.2.14.3.1., 1.2.18.2. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei, Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajam V. D., kaltinamojo A. M. gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, kaltinamojo A. K. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, kaltinamiesiems A. M., A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d.; A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) teritorijos tvarkytoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 1) 1977-03-30 Kauno rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LTSR BK 46 str. lygtinai su bandomuoju laikotarpiu 2 metams; 2) 1995-11-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. l d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47 (1) str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 3) 1995-11-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. 232¹ str. l d. 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo; 4) 1997-01-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 42 str. 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 5) 1999-02-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., 43 str. 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2004-12-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d., 178 str. 2 d. 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2006-03-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. l d. (4 epizodai), BK 63 str. 4 d. galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 8) 2007-09-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. l d., 63 str. 4 d., 9 d. subendrinta bausmė 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikas pagal 2006-03-21 nuosprendį 2 metai 6mėnesiai ir paskirta galutinė bausmė 3 mėn. Paleistas 2007-12-14 iš Marijampolės pataisos namų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. M. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2010-03-04, apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodami fizinį smurtą prieš V. D., t. y. A. M. ir A. K. suduodant ne mažiau 7 smūgių V. D. į įvairios kūno vietas, A. M. įduriant V. D. su aštriu daiktu į pirštą, o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, metaline grandine smaugiant V. D., padarė jam poodines kraujosruvas veide, pasmakrėje, dešinėje rankoje, kraujosruvas po akių obuolių junginėm, viršutinėje lūpoje, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, pjautinę žaizdą dešinės plaštakos V piršte, galvos smegenų sukrėtimą, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam V. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Motorola“ 70 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6060“ 100 litų vertės, mobilaus ryšio telefono „Motorola“ pakrovėją 10 litų vertės, mobilaus ryšio telefono „Nokia 6060“ pakrovėją 10 litų vertės, materialinės vertės neturinčią AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“, išduotą V. D., tuo padarydami V. D. bendrą 190 Lt turtinę žalą.

Be to kaltinamieji A. M. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2010-03-04 apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, plėšimo metu pagrobė V. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), tuo neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinei operacijai inicijuoti.

Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2010-03-04 grįžo iš draugo, pas kurį dirbo, turėjo 50 Lt, norėjo išgerti, todėl nuėjo į 2 butą pas V. I. K., kuri gyvena nukentėjusiojo laiptinėje. Ten jau buvo A. Š.. Begeriant butelį degtinės buvo užėjęs nukentėjusysis, tačiau paskui išėjo. V. I. K. pasakoti, kad kaimynas V. D. iš ketvirto aukšto ją terorizuoja, laužia buto duris. Paskui atėjo K. ir atsinešė alaus. Begeriant alų V. I. K. pasiūlė nueiti pakalbėti su nukentėjusiuoju. Pas nukentėjusįjį nuėjo keturiese: jis, A. K., A. Š. ir V. I. K.. Nuėję paskambino į duris, nusinešė butelį degtinės ir alaus. Nukentėjusiajam atidarius duris, visi užėjo į vidų, norėjo su nukentėjusiuoju gražiai pakalbėti, todėl iš pradžių viskas buvo gerai. Kai V. I. K. pradėjo su nukentėjusiuoju kalbėti, nukentėjusysis pradėjo rėkti „išmesiu tave iš buto“ ir panašiai, abu pradėjo rėkti ir susimušė, todėl jie juos išskyrė. Ant stalo stovėjo butelis alaus, kuris grumtynių metu sudužo. Jis nukentėjusiajam trenkė kelis kartus, todėl nukentėjusysis krisdamas susipjaustė ranką į sudužusį butelį. A. Š. užmetė nukentėjusiajam ant kaklo grandinę ir patraukė, o jis kumščiu sudavė kelis kartus į veidą, tačiau į kurią vietą pataikė, nežino. Ką dar darė A. Š., neprisimena. A. K. taip pat sudavė nukentėjusiajam vieną kartą. Niekas neskaičiavo kiek buvo suduota smūgių, gal ir galėjo jie trise nukentėjusiajam suduoti 10 smūgių. Po suduotų smūgių nukentėjusysis apsiramino, iš nosies bėgo kraujas, buvo prakirsta lūpa, veidas buvo kruvinas, gal dėl to nesimatė iš kur tiksliai bėga kraujas. Jis tik paskui pamatė, kad nukentėjusiojo ranka buvo sužalota. Po to išgėrę po stikliuką išėjo namo. Nurodo, kad pas nukentėjusįjį nematė nei telefono, nei pakrovėjų, nei mokėjimo kortelės, nematė, kad kas nors paimtų tuos daiktus, jis pats tų daiktų neėmė. Kai visi keturi sugrįžo pas V. I. K. į namus, ten buvo iki ryto. Iš pradžių A. K., kai atėjo pas V. I. K. nebuvo, nukentėjusysis buvo užėjęs pas V. I. K. jiems begeriant butelį degtinės, buvo užėjusi ir J. N., kuri paklausė nukentėjusiojo, ką jis čia veikia. Prasidėjus muštynėms ant stalo stovėjo butelis alaus, kuris grumtynių metu sudužo, todėl nukentėjusysis ranką galėjo susižaloti atsirėmęs į šukes. Jis su savimi neturėjo jokio aštraus daikto. Kodėl A. Š., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, kad jis turėjo aštrų daiktą, nežino. A. K. buvo vadinamas „C.“. Nematė kaip A. K. gyrėsi, kad paėmė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonus. Jis nukentėjusiojo daiktų neėmė, pripažįsta, kad nukentėjusįjį sumušė. Ketino atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau jo nesusitiko. Labai gailisi dėl to, kad taip padarė. Nurodo, kad A. Š., duodamas tokius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, siekė suversti kaltę jam. Buvo taip, kaip sakė, visi paskambino į nukentėjusiojo buto duris, nukentėjusysis juos įleido į vidų, aštraus daikto rankose neturėjo, A. Š. parodymai neteisingi, su A. K. pas nukentėjusįjį bute į virtuvę nuėjęs nebuvo, telefonų nematė, A. K. jam nesigyrė, kad paėmė mobilaus ryšio telefonus iš nukentėjusiojo.

Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2010-03-04 išeidamas iš turgaus turėjo butelį degtinės, todėl užėjo pas V. I. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kai atėjo pas V. I. K., nukentėjusysis ten jau buvo, A. M. atėjo po kelių minučių, ten jau buvo ir A. Š.. Paskui atėjo kaimynė J. N. ir V. D. kartu su ja išėjo. Pas K. gėrė degtinę, begeriant V. I. K. jam pasakė, kad V. D. iš jos pasiskolinęs 20 Lt, kurių negrąžina. Tuo metu V. D. jau buvo išėjęs iš jos buto. Tada dar išgėrę nutarė užeiti pas nukentėjusįjį aiškintis. Apie 20 val. keturiese: jis, V. I. K., A. Š. ir A. M. nuėjo pas nukentėjusįjį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nukentėjusysis jiems atidarė duris. Jis jo paklausė, kur 20 Lt ir pasiteiravo dėl parašytų pareiškimų. Nukentėjusysis atsakė, kad 20 Lt neturi, nes išleido. Buvo išgėręs, todėl apėmė pyktis ir sudavė nukentėjusiajam kelis kartus per veidą ir pilvą. A. M. taip pat sudavė kelis kartus nukentėjusiajam, o A. Š. su grandine laikė nukentėjusįjį už kaklo. Neprisimena, iš kur A. Š. gavo tą grandinę, gal ji buvo nukentėjusiojo bute arba A. Š. ją atsinešė. Iš pradžių, atėję pas nukentėjusįjį į namus, pradėjo gerti butelį degtinės, gerdami kalbėjosi, o paskui susimušė. Visų smulkmenų neprisimena. Nukentėjusįjį mušė kambaryje, į kitas patalpas užėjęs nebuvo, nukentėjusiojo telefonų neėmė, kodėl A. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip sakė, negali pasakyti. Tą vakarą A. Š. matė antrą ar trečią kartą. Nematė, kaip nukentėjusiajam buvo sužalotas pirštas. Pas V. D. kambaryje ant stalo matė mobilaus ryšio telefoną, tačiau, kas jį paėmė nežino Negali paaiškinti, kodėl A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyrėsi, kad paėmė nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjusiojo atsiprašyti neturėjo galimybės, kartą buvo sutikęs nukentėjusįjį prie turgaus, nukentėjusysis į kalbas su juo nesileido.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad 2010-03-04 apie 20 val. sugrįžo iš sesers, išgirdo šurmulį, grįždamas pastebėjo, kad A. K., A. M., A. Š. ir V. I. K. eina paskui jį į viršų. Beeinant kažkuris jį pastūmė, įstūmė jį į jo buto vidų, jis nukrito ant sofos, tada pradėjo jį mušti, užmetė grandinę jam ant kaklo ir spardė. Po to paėmė telefonus, pasiėmė kiaušinius, žuvį, išeidami iš buto pasiėmė raktus nuo buto durų, kitą dieną, kai jo nebuvo namuose iš buto išnešė viską, ką rado, net ir iš rūsio. Nurodo, kad į V. I. K. butą užėjęs nebuvo, ten niekada neina, negeria, nes serga cukralige. Jo žmona buvo parašiusi pareiškimą dėl V. I. K., nes iš jos buto sklinda baisi smarvė. Jį mušdami kaltinamieji pasakė, kad neva jis nori V. I. K. išmesti iš buto, klausė jo, kodėl jis pasirašė ant to lapo. Jie buvo keturiese, jo namuose ant sekcijos buvo žirklutės, su jomis jį sužalojo, paskui tas žirklutes rado numestas. Jokio butelio alaus, kaip teigia kaltinamieji, nebuvo. Raktai, kai jie jį įstūmė į butą, liko duryse, kitą dieną jie viską išnešė iš jo buto. Muštynių metu, kai A. Š. laikė jį už kaklo su grandine, kiti ėjo kur norėjo. Tą vakarą jie pavogė kiaušinius, žuvį, telefonus - vienas telefonas buvo kambaryje ant stalo, o kitas virtuvėje stalčiuje. Po šio įvykio jis norėjo paskambinti, tačiau nerado nei vieno telefono. Vienas telefonas buvo grąžintas, reiškia 110 Lt civilinį ieškinį. Nurodo, kad jie net skalbimo miltelius pavogė. Skalbimo miltelių pakelyje buvo įdėtas šaukštas, todėl pagal tai atpažino, kad tai jo skalbimo milteliai. Jie paėmė raktus ir atėję kitą dieną apiplėšė jo butą, J. N. iš jo namų pavogtus skalbimo miltelius parduoti atnešė V. I. K.. Dar jam A. M. pasakė, kad jeigu pasiskųs, tai kažkoks asmuo iš Vilijampolės atvažiuos ir supjaustys jį į gabalus. Nurodo, kad mokėjimo kortelę užblokavo iš karto po to, kai pamatė, kad ji dingo. Mokėjimo kortelė buvo ant lentynos, paskui ji dingo, kortelės pasigedo kitos dienos ryte, po to, kai buvo sumuštas. Iki ryto iš buto nebuvo niekur išėjęs. Kitą dieną niekur nebuvo išėjęs. Kreipėsi pas gydytojus po kelių dienų, iš pradžių mėgino gydytis pats. Suprato, kad jį sumušė dėl to, kad pasirašė ant pareiškimo dėl V. I. K. iškeldinimo. Kaltinamiesiems pasakė, kad gal jo žmona pasirašė ant to pareiškimo. Iš V. I. K. jokių pinigų nesiskolino, jai nieko neskolingas. Su V. I. K. nebendravo, ji ligonė, be to retai kada būna namie. Nurodo, kad į namus sugrįžo su buteliu alaus, kuris buvo virtuvėje, bet tikrai ne kambaryje. V. I. K. buto durys buvo praviros, todėl eidamas pro šalį įkišo galvą pro duris ir jos paklausė, kokių nori pinigų iš jo.

Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, pažįsta A. B., iš jo yra pirkusi telefoną „Nokia“. Kažkada su juo išsikalbėjo, kad į turgų atneša daug visokių mobilaus ryšio telefonų, todėl ji paprašė paimti vieną jai. Po kiek laiko jis jai paskambino ir pasakė, kad turi telefoną, kurį ji nupirko iš A. B. už 20 Lt. Nupirktą telefoną nuvežė mamai. Pats telefonas buvo juodas, o šonai buvo balti, telefono būklė prasta, modelis senas, pakrovėjas prie telefono buvo. Telefoną atidavė, bet 20 Lt iš A. B. neatsiėmė.

Liudytoja J. N. parodė, kad kaltinamuosius, nukentėjusįjį ir V. I. K. pažįsta, nukentėjusysis ir V. I. K. jos kaimynai. Su kaltinamuoju A. M. mokėsi, o A. K. gyvena gretimame name. Nukentėjusysis gyvena vienas, yra ramus žmogus, kartais per šventes išgerdavo. V. I. K. prieš 10 metų sumušė, nuo to laiko ji serga psichinėmis ligomis, dažnai guli ligoninėje, gavo antrą invalidumo grupę, serga šizofrenija, kai negeria vaistų liga jai paūmėja, ji yra ligonis. Tuomet ji pradeda gerti alkoholį, neša daiktus iš konteinerių, bijo būti viena, kviečiasi kompanijas, visi pas ją į butą renkasi išgerti. Liudytoja parodė, kad 2010-03-04 nuėjo pas V. I. K. paimti rūbų, kuriuos ji buvo prašiusi išskalbti. Kai nuėjau paimti rūbų, ji davė skalbimo miltelių, tačiau iš kur juos gavo, ji neklausė. Po kelių dienų sutiko kaimyną V. D., kuris buvo sumuštas. Paklausė kas atsitiko, jis pasakė, kad jį sumušė V. I. K. draugai ir apvogė jo butą. Kaimynas pasakė, kad pavogė net skalbimo miltelius. Ji V. D. pasakė, kad V. I. K. davė jai skalbimo miltelių, o V. D., apžiūrėjęs skalbimo mitelius, juos atpažino, tada ji atidavė tuos skalbimo miltelius V. D.. Dėl ko jį sumušė, nukentėjusysis jai nepasakė, tik sakė, kad jį apvogė. Po įvykio buvo sutikusi A. M., kuris jos paprašė, kad pakalbėtų su V. D., kad jis nerašytų pareiškimo policijoje. A. M. jai pasakė, kad turi perforatorių ir jį gražins. Sutikusi V. D. jam pasakė, kad kaltinamieji nori su juo tartis. V. D. jai pasakė, jog sutinka tartis su kaltinamaisiais, tegul jie ateina, atsineša pinigų ir susitars. Po kiek laiko pastebėjo, kad V. I. K. yra sumušta, kuri jai pasakė, kad ją sumušė kaltinamieji A. M. ir A. K. dėl 20 Lt, kurių iš jų nebuvo paėmusi. Nurodo, kad kalbėdama su A. M. jam nevardino, kokie daiktai buvo pavogti iš nukentėjusiojo. Nukentėjusįjį pas V. I. K. yra mačiusi, tačiau, kad jis ten gertų, niekada nemačiusi. Kai atėjo pas V. L. K. paimti daiktų, kažkas pas ją buvo, bet tiksliai kas, ji nematė. Teigia, kad tą dieną nukentėjusiojo iš V. I. K. buto neišsivedė. Tuo metu A. Š. gyveno pas V. I. K., nes neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Nurodo, kad kai buvo atėjusi pas V. I. K., ten buvo ir nukentėjusysis, ji jam pasakė „ką tu čia veiki, eik namo“.

Liudytoja V. I. K. parodė, kad maždaug prieš pusantrų metų pas ją į butą (duomenys neskelbtini) pr. atėjo A. K. ir A. M.. Jie pasidengė stalą ir vaišinosi. Ponas iš 15 buto spardė į jos duris, prašė įsileisti. Tada ji atidarė duris, jis prašė cigaretės, užėjo pas ją ir pradėjo gerti kartu. Š. paskui ją sumušė, nes iš jos namų dingo 20 litų, o Š. pagalvojo, kad ji pinigus paėmė ir pradėjo ją daužyti. Tie pinigai buvo jos su kaltinamaisiais. D. išėjo su Š., o M. su K. pas ją dar liko. D. visada spardydavo jos duris ir prašydavo cigaretės. Kas D. sumušė, nežino. Ji pati pas D.` bute buvo tik dar jo žmonai esant gyvai. Iš jos namų Š. su D. išėjo dviese, o kaltinamieji liko jos namuose. J. N. matė, kad D. girtas buvo pas ją atėjęs, kad kaltinamieji buvo pas ją namie ir, kad D. pas ją gėrė. Tada nebuvo nei muzikos, nes pas ją namuose nėra šviesos. Dar R. M. buvo pas ją trumpai, apie pusvalandį. Nežino, kas sumušė D., ją mušė Š.. Nurodė, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad kaltinamieji sumušė V. D. yra ne jos, tai pasakyti galėjo kaimynė iš ketvirto aukšto, ji pas D. buvusi tuomet, kai dar jo žmona buvo gyva. Užėjusi pas V. D. bute nebuvo, buvo ketvirtame aukšte prie jo durų ir nematė kaip jį kas mušė. Užlipusi į ketvirtą aukštą buvo po to, kai ją Š. sumušė, nes galvojo, kad ji paėmė 20 litų. Tuos 20 litų rado pas V. D.. Š. su V. D. buto raktais vaikščiojo jau dvi paras. Visi buvo girti, V. D. buvo girtas. Nurodo, kad į ketvirtą aukštą užlipo trise, M. jau buvo išėjęs namo, paskui ji sužinojo, kad V. D. sumuštas, o Š. jau turėjo nuo V. D. buto raktus. Kaip V. D. mušė ji nematė, pati buvo kruvina. Į ketvirtą aukštą užlipo trise aiškintis dėl 20 litų, Š. rankoje turėjo buto raktus ir 20 litų. Jai sakė, kad V. D. daužė Š.. Kaltinamieji į viršų lipo, bet ji nematė, ar jie daužė V. D.. Ji buvo tik prie V. D. durų, buto viduje nebuvo. Š. buvo pas V. D., iš V. D. jis išėjo su 20 litų, raktais ir skalbimo milteliais. Kai jie užlipo į ketvirtą aukštą, Š. jau buvo įėjęs pas V. D. į butą, kai jis išėjo, pas jį buvo 20 litų ir V. D. buto raktai. Š. buvo kruvina striukė, jai skalbimo miltelius atnešė, kad striukę išskalbtų.

2010-03-06 protokolas – pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad V. D. kreipėsi į Kauno miesto Dainavos PK ir nurodė, kad 2010-03-04, apie 20 val. į jo namus (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo kaimynė vardu V. ir trys neblaivūs vyriškiai, kurie jį užpuolė ir sumušė, po muštynių dingo jam priklausantys daiktai, kuriuos nurodė (I tomas b. l. 5).

2011-03-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, schema prie jo patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (I tomas b. l. 6 – 7, 8).

Specialisto išvada Nr. G969/10(02), patvirtina, kad V. D. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, pasmakrėje, dešinėje rankoje, kraujosruvos po akių obuolių junginėm, viršutinėje lūpoje, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršte, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo gautis septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršte padaryta aštriu pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jie galėjo būti padaryti nurodomu laiku, t. y. 2011-03-04 (I tomas b. l. 16 – 17).

2010-03-30 apžiūros protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, nukentėjusysis pateikė skalbimo miltelių „Rex“ pakuotę, su joje esančiu balto metalo šaukštu, kurie buvo apžiūrėti dalyvaujant nukentėjusiajam V. D. (I tomas b. l. 20-21, 22).

- Kauno apskrities VPK OVV pateikta informacija, iš kurios matyti mobilaus telefono naudotojai po pagrobimo - nuo 2010-03-17 į V. D. mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojo A. B.), nuo 2010-04-17 įdėta SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojos R. K. motinos) (I tomas b. l. 39).

2010-05-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja R. K. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (I tomas b. l. 40).

2010-05-13 apžiūros protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad pateiktas mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas (I tomas b. l. 41 – 42, 43).

2010-07-27 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad nukentėjusysis V. D. iš jam pateiktų atpažinimui trijų mobilaus ryšio telefonų, atpažino mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo pagrobtas iš jo buto 2010-03-04 (I tomas b. l. 44, 45).

2010-04-14 AB „Swedbank“ pranešimas patvirtina, kad V. D. mokėjimo kortele Visa Electron nuo 2010-03-04 nebuvo atlikta finansinių operacijų (I tomas b. l. 49).

2010-03-23 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad nukentėjusysis V. D. iš kortotekos atpažino A. M. ir A. K., kaip asmenis 2010-03-04 apie 20 val. jį sumušusius ir pagrobusius jam priklausančius daiktus (I tomas b. l. 52, 53 – 54).

2010-04-28 akistatos protokolas patvirtina, kad buvo atlikta akistata tarp V. D. ir A. M., kurios metu A. M. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. D., tačiau neigė grasinęs V. D. ir paėmęs daiktus (I tomas b. l. 87).

2010-04-28 akistatos protokolas patvirtina, kad buvo atlikta akistata tarp V. D. ir A. K., kurios metu A. K. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. D., tačiau neigė paėmęs daiktus (II tomas b. l. 9).

Iš BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintų įtariamojo A. Š. parodymų matyti, jog jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. kovo 30 d., pareiškus jam įtarimus pagal BK 180 str. 1 d., parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2010 m. kovo pradžioje, apie 17 val. nuėjęs pas pažįstamą V., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, išgerti degtinės, kurią pas ją nusinešė. Pas ją tuo metu buvo A. M. ir vyriškis pravarde „C.“, kurie gėrė alkoholį. Jis A. M. ir „C.“ pažinojo apie pusę metų, su jais susipažino išgertuvių metu. Išgertuvių metu V. jiems papasakojo, kad kaimynas iš ketvirto aukšto ją yra sumušęs bei paėmęs 20 litų, kurių jai neatiduoda. Jiems V. pagailo, todėl visi keturi nuėjo į ketvirtą aukštą pasiaiškinti ir įėjo į butą, kuris yra tiesiai, nes buto durys buvo nerakintos. Įėjus į butą, V. atsisėdo fotelyje, o A. M. ir „C.“ sudavė nieko nesakę smūgius kumštimi bute buvusiam vyriškiui, kuris nukrito ant sofos. Kadangi vyriškis muistėsi, jis paėmęs nuo stalo metalinę grandinėlę, vyriškiui uždėjo ją ant kaklo ir jį laikė. Tuo metu A. M. ir „C.“ sėdinčiam vyriškiui sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. Kiek jie sudavė smūgių, neskaičiavęs, tačiau suduota buvo ne mažiau penkių smūgių. Matė, kad A. M. rankose turėjo kažkokį aštrų daiktą, kuriuo vyriškiui sužalojo ranką, kadangi ji kraujavo. Iš kur A. M. gavo tą įrankį, nematė. Po smūgių sudavimo A. M. ir „C.“ buvo nuėję į virtuvę, matė, jog „C.“ rankose atsinešė tamsios spalvos mobilaus ryšio telefoną, kurio modelio neįsidėmėjo. Pas „C.“ matė tik vieną telefoną. Į virtuvę nuėjęs nebuvo, banko kortelės nepagrobė bei nematė, kas iš jo bendrininkų banko kortelę būtų paėmęs. Matė, kaip „C.“ kambaryje nuo stalo paėmė vieną mobilaus ryšio telefono pakrovėją, kurį įsidėjo į kišenę. ką tuo metu darė V., nepastebėjo. Iš buto išėjo pirmas. Sugrįžus, V. bute geriant degtinę, girdėjo kaip „C.“ gyrėsi, kad turi iš buto paėmęs mobilaus ryšio telefoną, apie antrą pagrobtą telefoną niekas nieko nekalbėjo. Iš V. išėjęs apie 6 val. ryto. A. M. ir „C.“ buvo bute ir miegojo. Apie 18 val. V. sutikęs prie Dainavos turgavietės, ji pasakojo, kad „C.“, išeidamas iš buto, kuriame jie sumušė vyriškį, paėmė to buto raktus, kurie buvo duryse, bei nurodė, kad „C.“ dienos metu atrakindamas tą butą raktu, jį apvogė. Kokius daiktus iš buto „C.“ yra pavogęs, ji nenurodė, nes tų daiktų nematė. Apie įvykdytą vagystę V. sužinojo iš „C.“ išgertuvių metu, nes dienos metu jis buvo pas ją atėjęs. Nurodo, kad kortelės neėmęs, tačiau matęs, kad „C.“ kraustė rudos spalvos piniginę, kuri buvo virtuvėje (II tomas b. l. 88 – 89).

2010-07-28 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. Š. atžvilgiu, kadangi įtariamasis mirė 2010-04-12 (I tomas, b.l. 135, II tomas b.l. 97).

Motyvuojamoji dalis

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamųjų A. M. ir A. K. kaltė dėl plėšimo ir dėl svetimo mokėjimo instrumento pagrobimo, yra įrodyta. Tai patvirtina nukentėjusiojo V. D. parodymai, liudytojos J. N. parodymai, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolai, akistatos protokolai, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismas sprendžia, kad kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip septynis kartus, šioje dalyje kaltinimas tikslintinas. Atliktų akistatų metu abu kaltinamieji A. K. ir A. M. patvirtino ir pripažino sudavę smūgius nukentėjusiajam V. D.. Fizinio smurto faktą patvirtino liudytoja J. N., nurodė nukentėjusysis, jį objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuojama, kad sužalojimai galėjo gautis septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, o pjautinė žaizda padaryta aštriu pjaunančiu įrankiu. Nors A. M. neigia padaręs nukentėjusiajam pjautinę žaizdą, tačiau šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo V. D. parodymai, kuriuos detaliai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti A. Š. parodymai. Tai, kad A. Š. metaline grandine smaugė nukentėjusįjį, nurodė tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji.

Kaltinamųjų parodymai apie tai, kad jie nepagrobė kaltinamajame akte nurodytų nukentėjusiojo daiktų, vertinami kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir logiškais nukentėjusiojo V. D. parodymais dėl mobiliųjų telefonų ir jų pakrovėjų bei mokėjimo kortelės pagrobimo, kadangi iš pagarsintų A. Š. parodymų matyti, jog nukentėjusiojo parodymai gali būti laikomi patikimais - tiek V. D., tiek A. Š. nurodė tapačias įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu vienas iš kaltinamųjų A. M. ir A. K. bendrininkų, įtariamasis A. Š. kaltę pripažino pilnai, išsamiai išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė, kad buvo nuėję pas vyriškį, kartu tryse jį sumušė, matė, kaip A. M. ir A. K. ėjo į virtuvę, paėmė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną bei pakrovėją, kraustė nukentėjusiojo piniginę, išeidamas iš buto A. K. paėmė buto raktus. Be to, nustatyta, kad iš vieną pagrobtą iš V. D. telefoną pardavė A. Š., t.y. vienas iš įvykio metu buvusių bute asmenų. Iš byloje esančio informacijos iš Kauno apskrities VPK OVV matyti nukentėjusiojo pagrobto mobilaus ryšio telefono naudotojai po pagrobimo. Į nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną buvo įdėta SIM kortelė, kuria naudojosi A. B., o vėliau, A. B. pardavus telefoną liudytojai R. K., buvo įdėta SIM kortelė, priklausiusi liudytojos R. K. motinai. Liudytoja R. K. patvirtino, kad telefoną buvo įsigijusi iš A. B.. Minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino telefoną įsigijęs iš A. Š..

Turto pagrobimo faktą įrodo ir liudytojos J. N. parodymai, kuri parodė, kad po įvykio buvo sutikusi kaltinamąjį A. M., jis jos prašė, kad pakalbėtų su V. D., kad šis nerašytų pareiškimo policijai, A. M. jai pasakė, kad turi kažkokį įrankį, kurį grąžins, pasakė, kad nori tartis su nukentėjusiuoju ir susitaikyti. Kaltinamasis A. M. neneigė aplinkybės, kad norėjo susitikti su nukentėjusiuoju V. D.. Nenustatyta, kad po kaltinamųjų išėjimo iš nukentėjusiojo buto tame bute būtų lankęsi kiti asmenys, juolab, kad ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad iš buto nebuvo išėjęs, daiktų – mobilaus ryšio telefonų pasigedo tuoj pat, kai norėjo paskambinti, o mokėjimo kortelės pasigedo ryte.

Liudytojos V.I. K. parodymai nepaneigia kaltinamųjų kaltės, kadangi yra fragmentiški, prieštaringi ir nedetalūs, juose iš esmės nėra duomenų apie įvykio eigą.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nukentėjusysis V. D. parodė, kad „muštynių metu, kai A. Š. laikė jį už kaklo su grandine, kiti ėjo kur norėjo“. Tuo remiantis teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų panaudotas smurtas buvo nukreiptas nukentėjusiojo pasipriešinimui palaužti, turint tikslą užvaldyti neapibrėžtą svetimą turtą. Taigi kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, suvokė pavojingą veikos pobūdį, savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą.

Nustatyta, kad kaltinamieji taip pat pagrobė nukentėjusiajam priklausančią mokėjimo kortelę. Mokėjimo instrumento pagrobimas pagal BK 180 straipsnį nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą kiekį pinigų. Padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 214 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Skiriant bausmę A. M., atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, tyčiniai ir baigti. Kaltinamasis A. M. laikomas neteistu (teistumas išnykęs), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I tomas b. l. 130), priklausomybės ligų centre neregistruotas (I tomas b. l. 134), yra nedirbantis. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, į plėšimu padarytos žalos dydį, į tai, kad pagrobta mokėjimo kortele nebuvo pasinaudota, jam skirtinos arešto bausmės, jų dydį nustatant didesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 61 str. 2 d.).

Neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kadangi padaryta tik viena veika – neteisėtas įgijimas ir tuo pačiu metu padarytas plėšimas. Paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).

A. M. 2010-03-29 09 val. 15 min. laikinai sulaikytas (I tomas b. l. 93), paleistas 2010-03-31 8 val. 40 min. (I tomas b. l. 95). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d. šis laikotarpis įskaitytinas į bausmę.

Skiriant bausmę A. K. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, tyčiniai ir baigti. Kaltinamasis A. K. paskutinį kartą yra teistas prieš keturis metus (II tomas b. l. 21 – 25), baustas administracine tvarka (II tomas b. l. 57 – 79), dirbantis (II tomas b. l. 80), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nuo 2004-04-29 įrašytas į dispanserinę grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, nuo 2004-10-21 KA PLC nesilanko (II tomas b. l. 84). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, į plėšimu padarytos žalos dydį, į tai, kad pagrobta mokėjimo kortele nebuvo pasinaudota, jam skirtinos arešto bausmės, jų dydį nustatant didesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 61 str. 2 d.).

Kadangi A. K. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d. į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2010-03-29 11 val. 45 min. iki 2010-03-31 8 val. 50 min. (dvi paros).

Nukentėjusysis V. D. byloje pareiškė 110 Lt dydžio civilinį ieškinį (I tomas b. l. 65). Nukentėjusiojo ieškinys pagrįstas, kadangi dalis pagrobtų daiktų jam negrąžinti, žala savanoriškai neatlyginta, pareikšto civilinio ieškinio dydis atitinka protingumo kriterijus. Kaltinamiesiems taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, žala padaryta bendrais jų veiksmais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai 110 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.281 str. 1 d., CK 6.6 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 - 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti A. M. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2010-03-29 09 val. 15 min. iki 2010-03-31 08 val. 40 min. (dvi paros).

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti kaltinamojo A. K. laikinąjame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2010-03-29 11 val. 45 min. iki 2010-03-31 08 val. 50 min. (dvi paros).

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 110 Lt (vieną šimtą dešimt litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6060“, gražintą saugoti nukentėjusiajam, palikti nukentėjusiojo V. D. žinioje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjasGiedrius Endriukaitis