- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-23
- Bylos Nr.
- 2-1102/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- T. R.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1297-421/2008 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei T. R. dėl skolos pagal preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. K. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovės T. R. pagal preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį jo sumokėtą 150 000 Lt avansą, sutartyje numatytą 15 000 Lt baudą, į buto remontą investuotas lėšas - 13 620 Lt, 29 551,06 Lt už panaudotas statybines medžiagas ir atliktus darbus bei patirtą 8 587,07 Lt nuostolį, atsiradusį dėl paskolos, paimtos iš banko, iš viso - 216 758,13 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui J. K. iš atsakovės T. R. 208 171,06 Lt skolos, netesybų ir nuostolių atlyginimo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja T. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė:
1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje – sustabdyti turto varžytynes ir išieškojimą vykdymo procese pagal išieškotojo J. K. vykdomąją bylą;
2) išaiškinti, ar pagal minėtą teismo sprendimą ieškovas turi teisinį pagrindą valdyti pareiškėjos turtą, ar pareiškėja turi teisę pagal minėtą teismo sprendimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti, prižiūrėti ir parduoti savo jėgomis;
3) išaiškinti ieškovo ir atsakovės atsakomybės sąlygas pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1297-431/2008.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė pareiškėjos T. R. prašymus atmesti.
Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja, prašydama išaiškinti teismo sprendimą, siekia ne teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuri yra visiškai aiški ir vienareikšmiška, nereikalaujanti jokio papildomo aiškinimo, išaiškinimo, o kelia klausimus, kurie nėra susiję su teismo sprendimo aiškinimu. Teismo teigimu, pareiškėjos keliami klausimai dėl ieškovo J. K. teisės valdyti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą nebuvo sprendžiami nagrinėjant pareikštą ieškinį, tokie reikalavimai teismui pareikšti nebuvo ir dėl jų nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas. Teismas, pradėjęs analizuoti prašyme keliamus klausimus, išeitų už bylos, kurioje yra priimtas prašomas išaiškinti teismo sprendimas, ribų (CPK 278 str.). Dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nurodė, kad byloje yra priimtas galutinis ir neskundžiamas kasacinės instancijos teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjusio ir galutinio teismo sprendimo vykdymo stadijoje nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atsakovė T. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - įpareigoti teismą išaiškinti teismo sprendimą pagal jos prašymą.
1. Teismas nepagrįstai dėl prašymo išaiškinti teismo sprendimą nepaskyrė teismo posėdžio (CPK 278 str. 3 d.).
2. Ieškovas J. K. iki šiol valdo apeliantės butą, dėl kurio teisminis ginčas jau yra pasibaigęs. Ieškovas, nepanorėjęs įsigyti buto, prisiteisė piniginę kompensaciją, tad jis privalo grąžinti buto raktus bei viską, ką buvo gavęs iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdymo veiksmai jau prasidėjo ir antstolis ketina parduoti butą varžytynėse. Antstolis, skubotai vykdydamas išieškojimą, nepaisys šalių lygiateisiškumo principo, pusiausvyros tarp išieškotojo ir skolininko ir iš varžytynių parduos turtą už mažesnę kainą, nei yra tikroji jo vertė.
3. Savo turto kitam galimam pirkėjui apeliantė negali parodyti bei kitaip realizuoti savo nuosavybės teisės. Vykdomas priverstinio išieškojimo procesas yra neteisėtas ir turi būti sustabdytas, iki bus užtikrintas bei atkurtas apeliantės nuosavybės valdymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., CK 4.37 str., 4.39 str., 4.93 str., 4.98 str.).
4. Apeliantė negali tinkamai atsiskaityti su ieškovu, nes jis sąmoningai neužtikrina jai tokios galimybės ir siekia didesnių jos nuostolių bei jos buto pardavimo iš varžytynių už mažesnę kainą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 278 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
Vilniaus apygardos teismas, 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu iš dalies patenkinęs ieškovo J. K. ieškinį, išsprendė ginčą dėl skolos, atsiradusios pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, priteisimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Atsakovė T. R. prašė teismo, be kita ko, išaiškinti, ar pagal minėtą teismo sprendimą ieškovas turi teisinį pagrindą valdyti jos turtą, ar ji turi teisę butą valdyti, prižiūrėti ir parduoti savo jėgomis, taip pat išaiškinti jos ir ieškovo atsakomybės sąlygas pagal minėtą teismo sprendimą.
Kaip matyti iš atsakovės T. R. prašymo išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimą turinio, jame iš esmės yra keliamas klausimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo. Tai patvirtina ir apeliantės atskirojo skundo argumentai apie tai, jog ieškovas iki šiol valdo jos butą, kad vykdomas priverstinio išieškojimo procesas turi būti sustabdytas, iki bus užtikrintas bei atkurtas jos nuosavybės valdymas ir ji galės realizuoti savo nuosavybės teisę. Atsakovės teigimu, ieškovas minėtą butą valdo neteisėtai. Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra susijusios su teisme nagrinėtu ginču dėl skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas reikalavimas, susijęs su neteisėtu buto valdymu, pagal atsakovės prašyme išdėstytas aplinkybes šioje byloje nėra pagrindo aiškinti teismo sprendimą ir pasisakyti dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo.
Nors atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymu, priverstinai išieškant skolą iš jai priklausančio buto, ši aplinkybė jokiu būdu nėra susijusi su priimto teismo sprendimo aiškinimu. Apeliantė, nesutikdama su antstolio veiksmais vykdymo procese, gali juos apskųsti teismui (CPK 510 str., 512 str.).
Pagal CPK 278 straipsnio trečiąją dalį, sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad dėl prašymo išaiškinti teismo sprendimą teismas nepagrįstai nepaskyrė teismo posėdžio. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo apie tai bylos šalių ir nutartį, kuria išsprendė atsakovės prašymą iš esmės, priėmė rašytinio proceso tvarka. Tačiau vien aplinkybė, jog teismas nesilaikė CPK nustatytos tvarkos prašymams dėl teismo sprendimo išaiškinimo nagrinėti, nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Atsakovė pati pateikė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, todėl prašyme išdėstytos aplinkybės jai negali būti nežinomos. Taigi, šis formalus proceso teisės normos pažeidimas neįtakojo nutarties esmės, teismas atsakovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo išsprendė teisingai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nors ir pirmosios instancijos teismas formaliai pažeidė proceso teisės norą, reglamentuojančią prašymo išaiškinti teismo sprendimą paskyrimą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau, spręsdamas klausimą dėl sprendimo išaiškinimo, iš esmės tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti faktines bylos aplinkybes bei klausimą išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.