Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nustatyto juridinio fakto įregistravimo į civilinės metrikacijos įrašus pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005-10-21 sprendimu nustatė pareiškėjos K. J. G. su M. G. (G.) bažnytinėje santuokoje buvimo faktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei ten pat esančio buto paveldėjimo reikalu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Civilinės metrikacijos skyrius suinteresuotu asmeniu į bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įtrauktas nebuvo, į tai, kad nors įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims, jis įgyja prejudicialumo savybę, tačiau pagal CPK 182 str. 2 p. tai taikoma ne visiems, o tik byloje dalyvavusiems asmenims, konstatavo, kad Civilinės metrikacijos skyriui, kaip suinteresuotam, tačiau nedalyvavusiam byloje, šio sprendimo prejudicialumas negali būti taikomas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neturi faktinio ir teisinio pagrindo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-21 sprendimo pagrindu įregistruoti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J. G. buvo M. G. (G.) šeimos narys – sutuoktinė. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti suinteresuotą asmenį įpareigoti įregistruoti minėtu teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, vadovaudamasis CPK 18, 182 str. 2 d, 448 str. 2 d., nepripažintini pagrįstais, nes suinteresuotas asmuo neprivalo įregistruoti pareiškėjo A. T. nurodomo juridinę reikšmę turinčio fakto, nustatyto įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl to, kad faktas buvo nustatytas ne tikslu, jog suinteresuotas asmuo įregistruotų K. J. G. ir M. G. (G.) sudarytą santuoką, tokio sprendimu nustatyto fakto civilinės metrikacijos įstaigos neregistruoja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. T. siekia paveldėti po K. J. G. mirties likusį turtą. Notarė D. S. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kad K. J. G. paveldėjo M. G. (G.) turtą, nustačiusi, kad K. J. G. pagal viešojo registro duomenis nėra M. G. (G.) sutuoktinė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė įregistruoti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-21 sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J. G. yra 2000-02-02 mirusio M. G. (G.) šeimos narys – sutuoktinė, remdamasis tuo, kad sprendime nurodoma, jog M. G. ir K. J. G. susituokė Karvio bažnyčioje 1967-04-28, o civilinės metrikacijos įstaigos neturi teisinio pagrindo apskaityti religinių bendruomenių įregistruotų nuo 1944-07-07 iki 1992-11-02 civilinės būklės aktų įrašų. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, vadovaudamasis CPK 514-516 str., kurie numato bylų dėl civilinės būklės akto įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą, ir prašė įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-21 sprendimo pagrindu įregistruoti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J. G. buvo M. G. (G.) šeimos narys – sutuoktinė. Kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-21 sprendimu nebuvo nustatytas civilinės būklės aktas, kurį turėjo įregistruoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas ne civilinės būklės akto įregistravimo tikslu, todėl pareiškėjo pareiškimas negalėjo būti tenkinamas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-21 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. J. G. yra 2000-02-02 mirusio M. G. (G.) šeimos narys – sutuoktinė. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šis juridinis faktas nustatytas 3-jų ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei 34,02 kv. m bendro ploto buto, esančio tuo pačiu adresu, paveldėjimo reikalu, motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad pareiškėja K. J. G. be juridinio fakto nustatymo negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras. Pareiškėja savo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindė tuo, kad ji 1967-04-28 susituokė Vilniaus rajono Karvio bažnyčioje su M. G. (G.), kad 1992 m. nusipirko butą, kur abu gyveno, nors butas buvo įregistruotas M. G. (G.) vardu, 1992 m. jam buvo suteiktas 3 ha žemės sklypas. M. G. mirė 2000-02-02, notarų biure paaiškėjo, kad bažnytinė santuoka neįregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje ir dėl to negali ji paveldėti buto, taip pat negali išsipirkti žemės sklypo, nes sklypas gali būti parduotas tik šeimos nariui. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvo žmona ir šeimos narys, nes nesant galimybės kitaip įrodyti, kad buvo žmona ir šeimos narys, negali paveldėti. Taigi iš pareiškėjos pareiškimo, kurį patenkino Vilniaus rajono apylinkės teismas, iš teismo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies matyti, kad faktas, jog K. J. G. buvo M. G. (G.) šeimos narys – sutuoktinė, buvo nustatytas ne dėl to, kad jos ir M. G. (G.) 1967-04-28 sudaryta bažnytinė santuoka būtų įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Teismo sprendime nurodyta, kad minėtas faktas nustatomas, vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 1 p., t. y. sektų išvada, kad teismas nustatė giminystės santykių faktą, nes CPK 444 str. 2 d. 1 p. numato, jog teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Nors šis sprendimas yra įsiteisėjęs, jis nebuvo ginčijamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.), sutuoktiniai nėra giminės, santuoka turi juridinę reikšmę tada, kai jos sudarymas buvo įregistruotas pagal santuokos sudarymo metu galiojusius įstatymus, teismas negali nustatyti sutuoktinių santykių. Kitų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą numato CPK 444 str. 2 d. 9 p. Įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatyta, kad K. J. G. yra 2000-02-02 mirusio M. G. (G.) šeimos narys – sutuoktinė, o ne kad K. J. G. ir M. G. buvo įregistravę santuoką, t. y. civilinės būklės aktą, tačiau įregistravimo dokumentai yra prarasti, dingę, ir nenurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įregistruotų civilinės būklės aktą. Faktas nustatytas visai kitiems tikslams, t. y. visiškai nesusijusiems su civilinės metrikacijos įstaigos veikla. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktas nėra faktas, kuris turi būti registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, ir yra nustatytas ne tam tikslui. CPK 447 str. yra nustatyti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinio specialieji reikalavimai, kurie turi būti nurodyti pareiškime, t. y. turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, juridinis faktas nustatomas tam tikram tikslui, kuris nurodomas teismo sprendime (CPK 448 str. 1 d.). Pagal CPK 448 str. 2 d. įsiteisėję teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti. Valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, išvardytus CK 2.18 str. Tai - asmens gimimas, asmens mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, partnerystė. CK 3.280 str. 1 d. nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos taip pat registruoja tautybės pakeitimą. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294, 2 p. numato, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą, mirtį, įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse sudarytus civilinės būklės aktus, papildo, pakeičia, ištaiso, anuliuoja, atkuria civilinės būklės aktų įrašus, išduoda pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, pažymas apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Tai reiškia, kad civilinės metrikacijos įstaiga privalo įregistruoti tuos faktus, kuriuos nustato teismas pagal CPK 444 str. 2 d. 3 p. ir 7 p. CPK 444 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. CPK 444 str. 2 d. 7 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį. Kaip jau buvo nurodyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-21 sprendimu buvo nustatyti ne tokie faktai. Nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nenumato, kad civilinės metrikacijos įstaiga registruotų giminystės santykių faktą ar faktą, jog tam tikras asmuo buvo “šeimos narys-sutuoktinė”.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas pareiškimas, nepripažintini pagrįstais, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

n u t aria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjo A. T. 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.