Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1404-656/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
e2S-1404-656/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12605-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Kreditorius
UAB „Seivita“
Skolininkas
UAB „Asnita“
Kategorijos
  • 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Civilinė byla Nr.e2S-1404-656/2017Teisminio proceso Nr.2-68-3-12605-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1., 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) UAB „Asnita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Seivita“ pareiškimą skolininkui UAB „Asnita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas kreditoriaus UAB „Seivita“ pareiškimas skolininkui UAB „Asnita“ dėl 93 651,53 Eur skolos priteisimo. Kreditorius taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausantį turtą ginčo sumoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – skolininko turto areštą 93 651,53 Eur sumoje bei nurodė, kad leidžiama skolininkui iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad iš skolininko balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. nustatė, kad skolininko po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai siekė iš viso 511 316 Eur, per vienerius metus – 1 959 003 Eur, skolininkas turėjo iš viso 2 647 802 Eur turto, kurį sudarė trumpalaikis turtas. Kreditoriaus reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią skolininko finansinę būklę, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus kreditoriui palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Skolininkas UAB „Asnita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos kreditoriui ne tik tikėtinai nepagrindus reikalavimo, bet ir pateikus akivaizdžiai nepagrįstą (melagingą) reikalavimą.Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Kreditoriaus pareiškime nurodyta suma (93 651,53 Eur), lyginant su skolininko turimu turtu, nėra didelė. Skolininkas turi daug nekilnojamojo turto (šiuo metu valdo 33 nekilnojamojo turto vienetus) – naujai pastatytus butus, kurių vertė 500 000 Eur, taip pat žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl ginčo suma negali būti laikoma didelė atsakovui, vertinant ją su turimo turto verte.Kreditorius UAB „Seivita“ padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:Teismas tinkamai įvertino atsakovo finansines galimybes pagal finansinės atskaitomybės dokumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų ar taptų negalimas.Skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų ilgą laiką, be to, yra duomenų, kad jis siekia perleisti paskutinį turimą turtą, todėl galima konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apelianto tvirtinimu, teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nevertino ieškinio pagrįstumo ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ieškiniui atsakovo atžvilgiu esant preliminariai nepagrįstam, be to, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui dėl teismo įsakymo priėmimo užtikrinti. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovas pateikė ieškinį, kurį teismas priėmė ir pagal teismingumą persiuntė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti. Taigi ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu galioja ieškiniui užtikrinti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu (bylos Nr. e2-4515-258/2017) ieškinys patenkintas visiškai bei nustatyta, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Nors teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau juo remiantis yra pagrindas konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta išimtinai ieškovui. Šiuo atveju tik apeliantas turi galimybę paneigti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, pateikdamas jo finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, leidžiančius daryti pagrįstą prielaidą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir kad galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ar taps neįmanomu dėl skolininko sunkios finansinės padėties.Teikdamas atskirąjį skundą apeliantas turėjo galimybę pagrįsti įmonės turtinę padėtį, tačiau pateikti duomenys yra neišsamūs ir iš jų nėra galimybės nustatyti turimo turto ir įsipareigojimų santykio. Apeliantas pateikė duomenis – išrašą iš nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad jis nuosavybės teise valdo virš 30 butų, žemės sklypą su statiniais. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie turimus įsipareigojimus, finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno – nuostolių ataskaitos), todėl vien iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad ieškinio suma atsakovui yra nedidelė. Apeliantas nepasinaudojo galimybe pagrįsti savo turtinę padėtį, taigi nepaneigė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovui yra iškelta ne viena civilinė byla, kas leidžia spręsti, kad atsakovas galimai turi daugiau finansinių įsipareigojimų, jo turtui taikyti areštai bendrai didesnei nei 600 000 Eur sumai, kas gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Dėl nurodyto konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas