- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- eI-873-162/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Aidui Šlečkui ir Rolandui Andruškevičiui,
2015 m. gegužės 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2015 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“ panaikinimo bei įpareigojimo grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą, prašydamas:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas;panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas;grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, jog pareiškėjui atostogaujant 2014 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Klaipėdos AVPK) gautas P. I. skundas, kuriame nurodyta, kad atsakovo darbuotojai netinkamai naudojasi tarnybiniais kompiuteriais, suteikdami galimybę pašaliniams asmenims gauti prieigą prie asmens duomenų, nuotraukų ir vaizdo medžiagos, be to, Klaipėdos AVPK darbuotojai tarnybiniais kompiuteriais žaidžia kompiuterinius žaidimus. 2014 m. rugpjūčio 25 d. dėl gautos informacijos Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyryje pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2014 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl P. I. skundo“ Nr. 30-IS-94 pasiūlyta pareiškėjui surengti neeilinę atestaciją. Surengus atestaciją, 2014 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos AVPK atestacijos komisija (toliau – ir Atestacijos komisija) nusprendė, kad pareiškėjas netinka eiti Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro (toliau – ir KTB) viršininko pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas. 2015 m. sausio 26 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu nuo 2015 m. sausio 28 d. jis buvo perkeltas į Klaipėdos AVPK KTB viršininko (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 13 kategorijos) pareigų į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalistinės policijos poskyrio viršininko (statutinio valstybės tarnautojo A pareigybės lygio 11 kategorijos) pareigas.
Taip pat nurodo, jog būdamas atostogose, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos AVPK gavo Klaipėdos AVPK KTB Objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio (toliau – ir OKTP) viršininko tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. 15 val. į jį kreipėsi Klaipėdos AVPK KTB OKTP specialistė G. L., kuri paaiškino, kad priimdama užduotį atlikti narkotinių medžiagų tyrimą, įsidūrė į pateiktame pakete buvusio švirkšto adatą. 2014 m. spalio 7 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje „Dėl G. L. sveikatos sutrikdymo“ Nr. 30-IS6-32 buvo pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo vykdomų pavaldžių pareigūnų atliekamų objektų tyrimo, teisėtumo ir darbo kontrolės. 2014 m. spalio 7 d. buvo registruotas Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio viršininko G. S. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR5-606, kuriame nurodyta, jog atliekant tyrimą dėl specialistės G. L. galimo susižalojimo tarnybos vietoje, KTB nustatyti darbo veiklos trūkumai dėl objektų tyrimų paskyrimo tvarkos, kontrolės teisėtumo. 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl V. N. veiksmų“ Nr. 30-IS-103 pasiūlyta pareiškėjui už netinkamą tarnybinės veiklos organizavimą ir pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę skirti tarnybinę nuobaudą, o Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-TE-1386 jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėjas su skundžiamais įsakymais nesutinka, mano, kad tarnybiniai patikrinimai, neeilinės atestacijos ir tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros buvo inicijuotos siekiant pašalinti pareiškėją iš užimamų pareigų. Pažymi, kad įvykiai, dėl kurių pradėtos pareiškėjui neeilinės atestacijos ir tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros, įvyko pareiškėjui atostogaujant. Pabrėžia, jog atostogų metu jis ne tik kad negalėjo organizuoti ir kontroliuoti KTB pareigūnų darbo, bet ir neprivalėjo to daryti. Be to, tarnybinių patikrinimų išvadose vadovautasi pareiškėjo pareigybės aprašymu, KTB nuostatais priimtais po aukščiau nurodytų įvykių.
Mano, kad pareiškėjo atžvilgiu atlikta atestacija yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių priežasčių. Atestaciją vykdė kitos sudėties Atestacijos komisija nei nurodyta 2013 m. sausio 7 d. įsakyme Nr. 30-V-27. Atestacijos komisijos posėdžio garso įrašas ir Atestacijos komisijos posėdžio protokole esanti informacija yra prieštaringa, kadangi pagal Atestacijos komisijos posėdžio protokolą, balsavimo metu už išvadą, kad pareiškėjas netinka eiti Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, vienas Atestacijos komisijos narys susilaikė nuo balsavimo, tačiau Atestacijos komisijos posėdžio įraše girdėti, jog balsuota vienbalsiai. Atestacijos komisija galėjo būti šališka, nes Atestacijos komisijos narys G. S. 2014 m. spalio 7 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje „Dėl G. L. sveikatos sutrikdymo“ Nr. 30-IS6-32 buvo komisijos pirmininkas, be to, šis pareigūnas atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl pareiškėjo veiksmų. Pažymi, kad Atestacijos komisijos narys taip pat buvo neigiamą charakteristiką surašęs Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas S. Š. Tvirtina, jog Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojo S. Š. šališkumą ir atestacijos neteisėtumą patvirtina galutinė dabartinės veiklos vertinimo išvada surašyta po 2014 m. kovo 26 d. įvykusio pokalbio, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla vertinama gerai. Mano, kad Atestacijos komisijos nariai S. Š. ir G. S. turėjo nusišalinti ir nespręsti klausimo dėl pareiškėjo tinkamumo eiti Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigas. Teigia, kad atestacijos metu pareiškėjui buvo užduodami klausimai nesusiję su jo tiesioginėmis pareigomis (pvz., koks programų paketas sudaro Microsoft Office?), nors remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atestacijos metu privalo būti apsiribojama klausimais apie pareigūno darbą. Atestacijos komisija nenagrinėjo atestacijos lape pateiktų duomenų. Be to, iš Atestacijos komisijos posėdžio garso įrašo girdėti Atestacijos komisijos narių pareiškėją pašiepiantys juokeliai. Mano, jog tai patvirtina Atestacijos komisijos šališkumą. Pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių (toliau – ir Atestavimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314, 14.3 punkto 2 dalį, jeigu vertinamas vidaus reikalų įstaigos ar vidaus reikalų įstaigos padalinio vadovas, įvertinami ir jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos ir vidaus reikalų įstaigos padalinio veiklos rezultatai. Pažymi, jog nei pareigūno atestacijos lape, nei atestacijos metu nebuvo vertinami KTB rezultatai. Pareigūno atestacijos lape nebuvo nurodyta ir Atestacijos komisija ignoravo tai, kad pareiškėjo vadovaujami Klaipėdos AVPK KTB pareigūnai per 2014 metų devynis mėnesius dirbo efektyviai ir gerai. 2014 m. birželio 11-12 dienomis buvo atliktas KTB tikslinis patikrinimas, kurio 2014 m. birželio 19 d. ataskaitoje Nr. 140-IL-480 nurodyta, kad pareiškėjas yra patyręs kompetentingas specialistas ir yra tinkamas užimamoms pareigoms bei Klaipėdos AVPK KTB darbą vertina gerai. Be to, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Kokybės vadybos grupės patarėjos ataskaitoje nurodyta, kad KTB diegia kokybės vadybos sistemą ir įgyvendina nustatytas priemones laiku. Atestacijos komisija nei rašytiniame posėdžio protokole, nei atestacijos posėdžio metu neįvardino priežasčių, kurios lėmė neigiamą pareiškėjo gebėjimų, žinių ir rezultatų įvertinimą. Taip pat teigia nebuvęs supažindintas su įsakymu dėl neeilinės atestacijos. Nurodo, jog 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos AVPK viršininko kabinete buvo pasakyta, kad pareiškėjas nebus Klaipėdos AVPK vadovo komandos narys, nes netenkina jo vadovavimo stilius ir pasiūlė eiti pareigas pagal darbo sutartį. Mano, kad Klaipėdos AVPK viršininko išsakyta nuomonė įtakojo Atestacijos komisijos narių neigiamą išankstinį nusistatymą. Pareiškėjas pažymi, kad buvo perkeltas ne į vieną, o į dviem pakopom žemesnes pareigas, kas pažeidžia imperatyvius įstatymo reikalavimus.
Mano, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 30-TE-1386, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių priežasčių. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK KTB vadovauja nuo 2008 m. spalio 1 d., per tarnybos laiką 35 kartus skatintas piniginėmis premijomis, vardinėmis dovanomis ir kt., todėl mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Nurodo, kad pareiškėjo elgesyje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties būtinųjų elementų, t. y. objekto ir objektyviosios pusės. Teigia, jog priešingai nei kad nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjas ėmėsi visų būtinų ir privalomų priemonių užtikrinti Klaipėdos AVPK KTB tvarką ir pareigūnų darbo kontrolę. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pažeidimai nėra tokie, dėl kurių Klaipėdos AVPK KTB vadovui galėtų kilti tarnybinė atsakomybė. Pažeidimai, dėl kurių buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai buvo padaryti pareiškėjui esant atostogose. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo pareigos nurodomos 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-V-820 patvirtintose KTB nuostatuose, pareiškėjo pareigybės aprašyme (su pareigybės aprašymu pareiškėjas supažindintas 2014 m. spalio 7 d., tą pačią diena buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas), Klaipėdos AVPK 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 30-V-426 patvirtintame Klaipėdos AVPK darbo reglamente, todėl negalėjo vykdyti pareigų, su kuriomis buvo supažindintas tarnybinio patikrinimo dieną ar keletą dienų prieš tai.
Teigia, jog tiek neeilinė atestacija, tiek tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirti už tuos pačius pažeidimus – netinkamą KTB pareigūnų darbo kontrolę ir jų darbo organizavimą, kadangi pažeidimai buvo padaryti panašiu metu, tarnybiniai patikrinimai taip pat vyko vienu metu, todėl mano, kad tokiu atveju pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti skiriama neeilinė atestacija arba taikoma tarnybinė atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. N. prašymą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai Aidas Šlečkus ir Rolandas Andruškevičius teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose nurodo, kad 2014 m. gegužės 13 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymas Nr. 30-V-422 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 30-V-229 „Dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 30-V-27 „Klaipėdos AVPK Atestacijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ buvo pakeistas, nes pasikeitus šios komisijos pirmininko pavaduotojo pareigoms buvo būtina pakeisti ir patį įsakymą kaip neatitinkantį esančiai situacijai. Todėl pareiškėjo teiginys, kad neeilinę atestaciją atliko neteisėtos sudėties Atestacijos komisija, nepagrįstas. Nurodo, jog 2013 m. kovo 22 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-229 buvo sudaryta Atestacijos komisija, o jos pirmininku paskirtas S. Š., Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas. S. Š. nuo pareigų nusišalino, nes yra atestuojamojo tiesioginis viršininkas, siekiant galimybę Atestacijos komisijos nariams objektyviai ir nešališkai įgyvendinti atestacijos tikslus.
Nurodo, jog pareiškėjui neeilinė atestacija buvo surengta tikslu įvertinti pareigūno tinkamumą eiti jo užimamas pareigas, bet ne vertinti jo padarytą tarnybinį nusižengimą, už kurį jau paskirta tarnybinė nuobauda. Nesutinka su tuo, kad G. S. galėjo būti šališkas ir neobjektyvus.
Pareiškėjui buvo užduodami klausiami susiję su jo tiesioginėmis pareigomis. Pažymi, jog Klaipėdos AVPK KTB viršininko biuro pareigybės aprašyme, patvirtintame 2013 m. liepos 29 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-612, 6.16 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu, todėl pareiškėjo teiginys, kad buvo užduodami klausiami nesusiję su jo tiesioginėmis pareigomis, laikytinas nepagrįstu. Pažymi, kad 2014 m. lapkričio 25 d. pareigūno atestacijos lapo Nr. 30-2-IL-1536 13 punkte „Pareigūno charakteristika“ nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pavaldžių pareigūnų kontrolę, nenumatė ir nerealizavo reikiamų nusižengimų prevencijos priemonių. Per paskutinį pusmetį nebuvo sulaukta jokių pasiūlymų dėl neužimtų etatų komplektavimo. Nesidomi ir vengia prisiimti atsakomybę dėl padalinio veiklos optimizavimo vykdymo, laukia vadovybės nurodymų organizuojant padalinio veiklą. Nesugeba sutelkti kolektyvo efektyviam darbui, vadovavime trūksta motyvacinio aspekto ir asmeninio autoriteto. Nurodo, jog Atestacijos komisijos metu buvo užduoti klausimai bei patikslinantys klausimai susiję su pareigūno atestacijos lape ir pareigybės aprašyme nurodytais reikalavimais, todėl pareiškėjo teiginys, kad Atestacijos komisija nenagrinėjo atestacijos lape pateiktų duomenų, laikytinas nepagrįstu.
Pažymi, kad tikslinis patikrinimas buvo atliktas 2014 m. birželio 11-12 dienomis, o pareigūno atestacijos lapas Nr. 30-2-IL-1536 buvo registruotas 2014 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo tikslinio patikrinimo. Mano, kad po tikslinio patikrinimo pareiškėjas, kaip vadovas, nevykdė kontrolės bei darbo organizavimo priemonių ir tai įrodo 2014 m. spalio 14 d. bei 2014 m. lapkričio 7 d. pabaigti tarnybiniai patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biure buvo pažeidinėjami įvairūs teisės aktai.
Mano, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Neeilinės atestacijos ir tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros buvo pradėtos pareiškėjui būnant atostogose, tačiau šios procedūros buvo pradėtos dėl veiksmų, kurie buvo padaryti pareiškėjui būnant tarnyboje ir vykdant tarnybines funkcijas.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 3 d. paskirtą tarnybinę nuobaudą skundė tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 38 punkte nustatyta tvarka centrinės statutinės įstaigos vadovui – Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Pareiškėjas manydamas, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, turėjo teisę prašymą (skundą) paduoti teismui dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro neveikimo, o ne dėl Klaipėdos AVPK veiksmų. Mano, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 2014 m. gruodžio 3 d. paskirtos tarnybinės nuobaudos praleidęs prašymo padavimo teismui terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas bei Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-100, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamus įsakymus, pareiškėjas prašo grąžinti jį į Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas.
Dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 apskundimo tvarkos
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 3 bei 4 dalys numato, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausiai turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui, tuo tarpu kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje skundžia Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Minėtą įsakymą pareiškėjas buvo apskundęs Lietuvos policijos generaliniam komisarui.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 38 punktas nustato, kad įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas, kuriam paskirta tarnybinė nuobauda, jo advokatas ar kitas įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti vidaus reikalų centrinių statutinių įstaigų vadovams arba vidaus reikalų ministrui, arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Tvarkos aprašo 40 punkte nustatyta, kad vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų centrinių statutinių įstaigų vadovai, gavę skundą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paveda tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui arba kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų, kurių pagrindu priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teisėtumą ir pagrįstumą.
Remiantis minėtomis Tvarkos aprašo nuostatomis, akivaizdu, jog pareiškėjo keliamam ginčui (dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. šis ginčas patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių skundas pareiškėjo pasirinkimu gali būti paduotas vidaus reikalų centrinių statutinių įstaigų vadovams arba vidaus reikalų ministrui, arba tiesiogiai teismui. Tačiau vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų (ABTĮ 33 straipsnis). Todėl nors tokios kategorijos reikalavimams nagrinėti privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka nenustatyta, pasirinkus ginčo sprendimo būdą neteismine tvarka, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, pareiškėjas privalėjo jos laikytis ir tik sulaukęs neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimo, prašymą galėjo pateikti teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438–502/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis), publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, 2009, p. 468–469).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog jei prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 25 straipsnis), skundų (prašymų) administraciniam teismui padavimo terminai skaičiuojami Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–466/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146 – 113/2010 taip pat konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo tos dienos iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Šia teisės norma suteikiama teisė suinteresuotiems asmenims kreiptis teisminės gynybos, kai galimai pažeistos teisės negina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Tokiu atveju ginčas perkeliamas spręsti teismui.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjas 2014 m. gruodžio 30 d. apskundė Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Pareiškėjas teismui patektame prašyme nurodė, jog 2014 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, tačiau iki šio prašymo pateikimo dienos atsakymo nėra gavęs. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas teismui prašymą pateikė 2015 m. vasario 11 d. 13. val. 07 min., o teisme jis gautas 2015 m. vasario 11 d. 14 val. 21 min.
Tvarkos aprašo 26 punkte numatyta, jog žemesnių pagal pavaldumą tikrintojų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą vertina aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos tikrintojai, pavedus aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Tvarkos aprašo 22 punktas nustato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos 2015 m. balandžio 8 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 5-S-3443 nurodyta, kad 2015 m. sausio 2 d. Policijos departamente buvo gautas Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimo biuro (minėta, toliau – ir KTB) viršininko V. N. skundas įvertinti jam paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodyta, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 26 punktu, 2015 m. sausio 5 d. Policijos departamento Imuniteto valdybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Remiantis Tvarkos aprašo 22 puntu, tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. kovo 6 d. Pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo metu V. N. skambino policijos generaliniam komisarui ir teiravosi dėl tarnybinio patikrinimo eigos, taip pat nuolat skambino tarnybinį patikrinimą atliekančiam Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. L. ir teiraudavosi kada jis bus grąžintas į ankstesnes pareigas. 2015 m. vasario 10 d. apie 17 val. Klaipėdos mieste vyriausiasis tyrėjas A. L. tarnybinės komandiruotės metu susitiko su pareiškėju ir bendravo apie tarnybinių patikrinimų jo atžvilgiu atlikimo aplinkybes. Nurodyta, kad 2015 m. vasario 10 d. susitikimo metu V. N. nuslėpė faktą, kad kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl jo atžvilgiu taikytų drausminio poveikio priemonių panaikinimo, nors apie tai buvo klausiama. Rašte pažymėta, jog paaiškėjus, kad V. N. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administracinio įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, 2015 m. vasario 19 d. buvo sustabdyta V. N. skundo nagrinėjimo procedūra, kol teismas išnagrinės pareiškėjo skundą.
Tokiu būdu pareiškėjas, 2015 m. vasario 11 d. pateikdamas teismui prašymą dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi teismui pateiktame prašyme nurodė, jog iki šio prašymo pateikimo dienos (t.y. 2015 m. vasario 11 d.) iš Lietuvos policijos generalinio komisaro atsakymo nėra gavęs, tačiau minėtas 2015 m. balandžio 8 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos raštas patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie atliekamo patikrinimo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 teisėtumo ir pagrįstumo aplinkybes.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.
Remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui pasirinkus ginčo sprendimo būdą neteismine tvarka, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies ir 32 straipsnio nuostatas, pareiškėjas privalėjo jos laikytis ir tik sulaukęs neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimo, prašymą galėjo pateikti teismui. Pareiškėjas į teismą kreiptis nesulaukęs neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimo galėjo tik tuo atveju, jei per nustatytus terminus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negynė pareiškėjo pažeistų teisių, t. y. tokiu atveju ginčas perkeliamas spręsti teismui.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad Policijos departamentas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą pratęsė iki 2015 m. kovo 6 d., t. y. nustatytais terminais dar nebuvo išnagrinėjęs pareiškėjo skundo bei nustačius, kad prašymo teismui padavimo metu pareiškėjui buvo žinoma aplinkybė, kad Policijos departamente jo skundas yra nagrinėjamas, nors teismui pateiktame prašyme to nenurodė, todėl vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 2 dalimi, 53 straipsnio 3 dalimi bei 103 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo prašymo dalis dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo paliekama nenagrinėta. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, Policijos departamentas atnaujins administracinę procedūrą ir išnagrinės pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-TE-1386 paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-100 teisėtumo ir pagrįstumo
Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymu „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“ Nr. 30-TE-100 (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas) pareiškėjas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK Atestacijos komisijos (minėta, toliau – ir Atestacijos komisija) 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolą Nr. 30-2-P12-11, nuo 2015 m. sausio 28 d. perkeltas iš Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 13 kategorijos) pareigų į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalistinės policijos poskyrio viršininko (statutinio valstybės tarnautojo A pareigybės lygio 11 kategorijos) pareigas.
Pareiškėjas teigia, kad atliekant atestaciją, priimant sprendimą bei surašant jos protokolą buvo pažeistos pagrindinės procedūros turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 18 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl pareigūnų atestacijos. Nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija (Statuto 18 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnų atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus tarnybos sistemos statutinių valstybės tarnautojų atestacijos tvarką (procedūrą) reglamentuoja Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 (minėta, toliau – ir Atestavimo taisyklės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 straipsnio bei Atestavimo taisyklių normas, yra nurodęs, kad analizuodamas individualaus administracinio akto, kuriuo pareigūnas esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai yra perkeliamas į žemesnes pareigas, pagrįstumą ir teisėtumą, teismas turi ištirti ir įvertinti tiek atestacijos procedūrą, tiek atestacijos komisijos priimtos išvados teisingumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-426/2014, 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2629/2011 ir kt.).
Atestavimo taisyklių 2 punkte nustatytas pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Atestacijos komisija įvertina pareigūną komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigūnas privalo dalyvauti. Atestacijos komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginį vadovą (Atestavimo taisyklių 20 punktas). Atestavimą sudaro dvi dalys: 1) atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir 2) pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti (Atestavimo taisyklių 21 punktas).
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2014 m. spalio 14 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-94 „Dėl P. I. skundo“, kurioje nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos AVPK gautas P. I. skundas, kuriame teigiama, kad Klaipėdos AVPK darbuotojai netinkamai naudojasi tarnybiniais kompiuteriais, suteikdami galimybę pašaliniams asmenims gauti prieigą prie asmens duomenų, nuotraukų ir vaizdo medžiagos, be to, Klaipėdos AVPK darbuotojai tarnybiniais kompiuteriais žaidžia kompiuterinius žaidimus. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad Klaipėdos AVPK KTB darbuotojai tarnybos metu netinkamai naudojo tarnybinius kompiuterius, t. y. žaidė kompiuterinius žaidimus, tarnybiniuose kompiuteriuose savavališkai pakeitė programines įrangas, buvo jungiamasi prie bevielio ryšio tinklų, tuo būdu sudarydami sąlygas pašaliniams asmenims įsilaužti į tarnybinius kompiuterius ir gauti priėjimą prie kompiuteriuose ar išorinėse laikmenose esančių duomenų. Nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai pagrįstai kelia abejonę dėl Klaipėdos AVPK KTB V. N. kompetencijos ir sugebėjimo kontroliuoti pavaldžius pareigūnus. 2014 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-94 pažymėta, jog vertinant Klaipėdos AVPK KTB viršininko V. N. veiksmus, pareigūnas privalėjo jam pavaldžių pareigūnų darbą planuoti ir organizuoti taip, kad jie savo veiklą vykdytų nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo metu nustačius Klaipėdos AVPK KTB viršininko V. N. netinkamą pareigūnų darbo organizavimą ir pareigų atlikimą, kas sudarė pagrindą suabejoti pareigūno kompetencija, pasiūlyta Klaipėdos AVPK KTB viršininkui V. N. surengti neeilinę atestaciją.
Pareiškėjas teigia, jog įvykiai, dėl kurių pradėta pareiškėjui neeilinės atestacijos procedūra, įvyko pareiškėjui būnant atostogose. Bylos medžiaga nustatyta, jog V. N. atostogavo nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.
Statuto 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prireikus vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją. Minėta nuostata aiškintina, kaip vidaus reikalų ministro ar vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė surengti neeilinę atestaciją esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios kelia abejonių dėl pareigūno kvalifikacijos, taip pat dėl pareigūno atitikimo Statuto 6 straipsnyje numatytiems reikalavimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (I dalis), publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 24, 2012, p. 511).
Taigi nepaisant to, kad įvykiai, dėl kurių pradėta pareiškėjui neeilinės atestacijos procedūra, įvyko jam būnant atostogose (P. I. skundas gautas 2014 m. rugpjūčio 19 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokia procedūra pradėta neteisėtai, nes kaip minėta, atestacijos procedūros metu įvertinama pareigūno kvalifikacija, gebėjimai, o ne siekiama pareiškėją nubausti.
Pareiškėjas teigia, jog su įsakymu dėl neeilinės atestacijos nebuvo supažindintas.
Atestavimo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad pareigūnai atestuojami pagal iki einamųjų metų vasario 1 dienos vidaus reikalų įstaigos vadovo ar atitinkamai vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą tais metais atestuotinų pareigūnų sąrašą ir atestacijos grafiką. Ministro įsakyme dėl neeilinės pareigūno atestacijos nurodoma jos data ir vieta. Su šiais įsakymais atestuojami pareigūnai supažindinami pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki atestacijos pradžios. Atestacijos komisijos nariai taip pat prieš 20 darbo dienų iki atestacijos pradžios supažindinami su minėtais įsakymais.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos APVK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 18 straipsnio 3 dalimi, Atestavimo taisyklėmis bei atsižvelgdamas į Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-94, 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 30-V-961 „Dėl V. N. neeilinės atestacijos“ 1 punktu nusprendė rengti 2014 m. gruodžio 15 d. 14 val. neeilinę atestaciją Klaipėdos AVPK KTB viršininkui V. N. Klaipėdos APVK viršininkas 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 30-V-1054 pakeitė minėto įsakymo 1 punktą nurodydamas, kad V. N. atestacija rengiama 2014 m. gruodžio 29 d. 14 val. Pareiškėjas su šiuo įsakymu susipažindintas pasirašytinai jo priėmimo dieną, t.y. 2014 m. gruodžio 15 d., tačiau apsiriko nurodydamas metus (vietoje 2014 metų nurodė 2015 metus). Pareiškėją su Klaipėdos APVK viršininko 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 30-V-1054 apie turėsiantį vykti 2014 m. gruodžio 29 d. Atestacijos komisijos posėdį susipažinus 2014 m. gruodžio 15 d. buvo pažeistas Atestavimo taisyklių 11 punkte nustatytas 20 darbo dienų apie atestaciją įspėjamasis terminas.
V. N. 2014 m. lapkričio 25 d. atestacijos lape Nr. 30-2-IL-1536, kurį surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas S. Š., nurodyta, kad 2014 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl P. I. skundo“ Nr. 30-IS-94 konstatuota, jog V. N. netinkamai vykdė pavaldžių pareigūnų kontrolę, nenumatė ir nerealizavo reikiamų nusižengimų prevencijos priemonių. Pažymėta, kad vertinant V. N., kaip vadovo kompetenciją organizuojant pavaldžių pareigūnų darbą, per paskutinį pusmetį nebuvo sulaukta jokių pasiūlymų dėl neužimtų etatų komplektavimo, nesidomi ir vengia prisiimti atsakomybę dėl nuotolinių Kriminalistinių tyrimų biuro darbo vietų, esančių teritoriniuose policijos komisariatuose, integravimo ir efektyvaus panaudojimo tarnybos tikslams. Padalinio veikla inertiška, neieškoma naujų darbo metodų, vadovas siekia likti nuošalyje, laukia aukštesnės vadovybės nurodymų organizuojant padalinio veiklą, vykdant šiuo metu pradėtą Kriminalistinių tyrimų padalinių akreditacijos procesą. Pagal savo dalykines ir charakterio savybes V. N. nesugeba sutelkti kolektyvo efektyviam darbui, vadovavime trūksta motyvacinio aspekto ir asmeninio autoriteto. Taip pat nurodyta, kad V. N. per tarnybos laiką 35 kartus skatintas piniginėmis premijomis, vardinėmis dovanomis, apdovanotas 1-ojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, Lietuvos policijos generalinio komisaro pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“ bei pirmojo laipsnio atminimo ženklu „Už ištarnautus metus“. Paskutinė jo atestacijos data buvo 2012 m. gruodžio 10 d. Aptariamame atestacijos lape pateikta išvada – Kriminalistinių tyrimų biuro viršininkas V. N. netinka eiti pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas. Taigi pareiškėjo V. N. vadovas – S. Š., kuriam tiesiogiai kaip pareigūnas pavaldus pareiškėjas, padarė neigiamą išvadą apie pareiškėjo tinkamumą eiti šias pareigas.
Kitas atestavimo etapas – pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių. Pagal Atestavimo taisyklių 10 punktą, atestacijos komisijos darbo forma yra posėdžiai, kuriuos protokoluoja atestacinės komisijos sekretorius. Atestacijos komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas. Balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamas yra komisijos pirmininko balsas. Posėdžio protokole pažymima kaip balsavo kiekvienas iš atestacijos komisijos narių. Su atestacijos komisijos protokolu supažindinamas pareigūną į pareigas skiriantis vadovas. Taigi posėdžio protokolas yra dokumentas, skirtas posėdžio eigai fiksuoti, kuriame turi atsispindėti ir komisijos narių balsavimo rezultatai bei galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-990/2009, 2008 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-280/2008). Protokolas gali būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą, ar atestacijos komisija, vertindama pareigūną, užtikrino objektyvų, nešališką, visapusišką visų aplinkybių įvertinimą ir priimamos išvados pagrįstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009).
2014 m. gruodžio 29 d. Atestacijos komisijos posėdžio protokolas Nr. 30-2-P12-11 patvirtina, kad Atestacijos komisija nutarė, jog V. N. netinka eiti Klaipėdos AVPK Kriminalinių tyrimų biuro viršininko pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas. Už šią išvadą balsavo beveik visi už, išskyrus G. S., kuris susilaikė. Pažymėtina, jog Atestacijos komisijos posėdžio protokole suformuluota galutinė išvada visiškai nemotyvuota, neaiškios priežastys (ar teisės aktų nežinojimas, ar prasti bendravimo ir vadovavimo įgūdžiai, ar stoka kultūros, ar nemokėjimas dirbti su informacinėmis technologijomis, ar nemokėjimas dirbti su darbui reikalinga programine įranga, ar kt.), kurios lėmė neigiamą pareiškėjo V. N. gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą. Nors atestuojant pareiškėją buvo rašomas protokolas, tačiau šis dokumentas nėra pakankamai informatyvus. Protokole pažymėta, kad Atestacijos komisijos nariai susipažino su atestuojamojo pareigūno atestacijos lape pateiktais duomenimis ir kitais dokumentais. Nurodyta, jog buvo vertinama atestuojamojo tarnybinė veikla, profesinis pasirengimas, asmeninės bei dalykinės savybės, gebėjimai, būtini pareigūno pareigybių aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, Atestacijos komisijos nariai atestuojamajam pateikė klausimus, susijusius su jo tarnybine veikla, pasibaigus pokalbiui ir pareigūnui nedalyvaujant Atestacijos komisijos nariai balsavo dėl jo tinkamumo einamoms pareigoms. Tačiau tai tik bendro pobūdžio nuoroda apie Atestacijos komisijos atliktus veiksmus, protokole detaliai nefiksuojant visos administracinės procedūros eigos. Protokole neužfiksuota kokie Atestacinės komisijos nariai uždavė klausimus, kokie tiksliai klausimai buvo užduoti ir kokius atsakymus pateikė pareiškėjas, be to, nepateikti Atestacijos komisijos motyvai dėl pareiškėjo tinkamumo ar netinkamumo eiti Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigas, nenurodyta, kokių duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada. Toks protokolas, vertinant jo įrodomąją reikšmę, yra nepakankamas patvirtinti, kad Atestacijos komisijos nariai atliko ne formalų, o objektyvų, nešališką ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos, jo sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms tyrimą bei suponuoja išvadą apie pareiškėjo teisės žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą pažeidimą. Be to, perklausius Atestacijos komisijos posėdžio garso įrašą, iš jo nėra neaišku, kokie komisijos nariai pareiškėjui uždavinėjo klausimus, kadangi jie neprisistatydavo, taip pat nesigirdi, kuo motyvuojamas pareiškėjo atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas. Pastebėtina ir tai, kad Atestacijos komisijos posėdžio garso įraše girdisi, jog komisija balsavo vienbalsiai, tačiau byloje pateiktame Atestacijos komisijos rašytiniame protokole Nr. 30-2-P12-11 nurodyta, jog komisija nebalsavo vienbalsiai (G. S. susilaikė). Šią faktinę aplinkybę (t.y. susilaikymą nuo balsavimo) teismo posėdyje patvirtino apklaustas liudytoju G. S. Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiama, kad iš esmės nei iš 2014 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos AVPK Atestacijos komisijos rašytinio posėdžio protokolo Nr. 30-2-P12-11, nei iš garso įrašo neaišku, kokios priežastys lėmė pareiškėjo neigiamą įvertinimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, būtina tirti ir įvertinti tiek atestacijos procedūrą, tiek atestacijos komisijos priimtos išvados teisingumą. Atestacijos komisijos išvada nėra privaloma tiesioginiam pareigūno vadovui, tai nėra vidaus administravimo aktas, sukėlęs teisines pasekmes pareiškėjui, todėl administracinėje byloje negali būti nagrinėjamas savarankiškas reikalavimas dėl šios išvados panaikinimo. Tačiau, jei šia išvada atsakovas pagrindžia įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš einamų pareigų ir perkėlimo į žemesnes pareigas, atestacinės komisijos išvada turi būti tiriama ir vertinama kaip skundžiamo vidaus administravimo sprendimo dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-723/2007). Skundžiamo Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“ preambulė patvirtina, kad jį priimant buvo vadovautasi Atestacijos komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 30-2-P12-11, todėl Atestacijos komisijos veikla bei priimti sprendimai, atsižvelgiant į cituotas nuostatas, neabejotinai turi įtaką galutiniam sprendimui, lemiančiam pareigūno tolimesnę karjerą vidaus tarnybos sistemoje.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog Klaipėdos AVPK viršininkas, priimdamas 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 rėmėsi būtent Atestacijos komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 30-2-P12-11, o Atestacijos komisijos posėdžio protokole nesant motyvų dėl pareiškėjo tinkamumo ar netinkamumo eiti Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigas ir nenurodant, kokių duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada dėl pareiškėjo netinkamumo užimamoms pareigoms, todėl sprendžiama, kad vykdant pareiškėjo atestaciją buvo pažeistos esminės Atestavimo taisyklių nuostatos, skirtos objektyviai ir išsamiai įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo sugebėjimus bei tinkamumą einamoms Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigoms. Paminėti Atestacijos komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 30-2-P12-11 esminiai trūkumai yra pakankamas pagrindas pripažinti Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“ neteisėtu ir nepagrįstu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl Atestacijos komisijos sudėties bei jos galimo šališkumo
Atestavimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūną atestavimo metu vertina pareigūną į pareigas turinčio teisę skirti vidaus reikalų įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija.. Atestavimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad atestacijos komisija sudaroma dvejiems metams. Atestacijos komisiją sudaro 5 arba 7 nariai. Atestavimo taisyklių 9 punktas nustato, kad įsakyme dėl atestacijos komisijos sudarymo nurodomi atestacijos komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas ir kiti jos nariai bei atestacijos komisijos sekretorius. Atestacijos komisijos sekretoriumi paskiriamas valstybės tarnautojas (pareigūnas), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas. Atestacijos komisijos sekretorius nėra atestacijos komisijos narys.
Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 30-V-229 „Dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 30-V-27 „Dėl Klaipėdos AVPK atestacijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ 1 punktu dvejiems sudaryta tokios sudėties atestacijos komisija: Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas S. Š. (Atestacijos komisijos pirmininkas), Klaipėdos AVPK Personalo skyriaus viršininkas A. T. (Atestacijos komisijos pirmininko pavaduotojas), Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro viršininkas A. L., Klaipėdos AVPK Valdymo organizavimo skyriaus viršininkas A. U., Klaipėdos AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkas M. P., Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas G. S. Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 30-V-422 „Dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 30-V-229 „Dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 30-V-27 „Dėl Klaipėdos AVPK atestacijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ pakeitimo“ pakeistas Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 30-V-229 1 punktas, nurodant vietoj žodžių: „A. T. (Atestacijos komisijos pirmininko pavaduotojas), Klaipėdos AVPK Personalo skyriaus viršininkas“ įrašyta „A. T. (Atestacijos komisijos pirmininko pavaduotojas), Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariato viršininkas“, nes pasikeitė komisijos pirmininko pavaduotojo pareigos.
Remiantis Klaipėdos AVPK Atestacijos komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 30-2-P12-11 nustatyta, jog Atestacijos komisijos nariai buvo S. Š., G. S., A. L. ir A. U., o Atestacijos komisijos pirmininku – A. T. Atestacijos komisijos protokole nenurodyta, tačiau iš atestacijos metu daryto garso įrašo girdisi, kaip Atestacijos komisijos pirmininko pavaduotojas A. T. praneša, kad Atestacijos komisijos pirmininkas S. Š. nuo šių pareigų nusišalina, nes yra atestuojamo pareigūno tiesioginis viršininkas, ir Atestacijos komisijos pareigas eis jis. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojais S. Š. ir A. T.
Nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo argumentas, kad atestaciją atliko neteisėtos sudėties Atestacijos komisija, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog Atestacijos komisija galėjo būti šališka, kadangi Atestacijos komisijos narys G. S. buvo komisijos, tyrusios specialistės G. L. galimą sužalojimą, pirmininkas ir 2014 m. spalio 7 d. surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą dėl G. L. sveikatos sutrikdymo, be to, šis pareigūnas 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-103 dėl pareiškėjo veiksmų, kuria siūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, Atestacijos komisijos narys taip pat buvo neigiamą charakteristiką parašęs Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas S. Š. Pareiškėjo teigimu, minėtų asmenų dalyvavimas Atestacijos komisijos posėdyje bei jų užduodami klausiami sutrukdė Atestacijos komisijos nariams objektyviai įvertinti pareiškėją ir sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos išvados priėmimą.
Atestavimo taisyklės nustato, kad atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas užpildo atestuojamo pareigūno atestacijos lapą, kuriame pateikia pareigūno charakteristiką ir išvadą. Pareigūno charakteristikoje pareigūno tiesioginis vadovas turi nurodyti: pareigūno tarnybinės veiklos kokybę; gebėjimus panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti; pareigūno asmenines savybes, komunikabilumą, tarnybinės drausmės laikymąsi, kūrybiškumą ir iniciatyvumą darbe; jeigu vertinamas vidaus reikalų įstaigos ar vidaus reikalų įstaigos padalinio vadovas, įvertinami ir jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos ar vidaus reikalų įstaigos padalinio veiklos rezultatai (Atestavimo taisyklių 14 punktas). Pateikęs charakteristiką, tiesioginis vadovas atestacijos lape surašo išvadą, ar pareigūnas: tinka eiti pareigas; netinka eiti pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas; netinka tarnauti vidaus tarnyboje (Atestavimo taisyklių 15 punktas). Atestuojamam pareigūnui susipažinus su tiesioginio vadovo išvada, atestacijos lapas pateikiamas atestacijos komisijai (Atestavimo taisyklių 17–19 punktai). Pareigūną atestavimo metu vertina pareigūną į pareigas turinčio teisę skirti vidaus reikalų įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija (Atestavimo taisyklių 7 punktas). Atestavimo taisyklių 20 punktas reglamentuoja, kad Atestacijos komisija įvertina pareigūną komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigūnas privalo dalyvauti. Jei pareigūnas nedalyvauja atestacijos komisijos posėdyje be pateisinamų priežasčių, atestacijos komisija gali vertinti pareigūną, jam nedalyvaujant. Dėl pateisinamų priežasčių komisijos posėdyje nedalyvaujantį pareigūną komisija gali vertinti jo raštišku sutikimu, kitu atveju pareigūno atestacija atidedama. Atestacijos komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginį vadovą. Tiesioginis vadovas privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje, kai jis pateikia išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų ar tarnauti vidaus tarnyboje. Pagal Atestavimo taisyklių 21 punktą, atestavimą sudaro atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Toje pačioje Atestavimo taisyklių normoje įtvirtinta, kad jeigu atestacijos komisijos posėdyje dalyvauja tiesioginis vadovas, jis, atestacijos komisijai pasiūlius, turi išsamiau apibūdinti atestuojamo pareigūno gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Komisija taip pat gali pateikti jam kitų klausimų, susijusių su pareigūno tarnybine veikla.
Pagal aptartą Atestavimo taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą, atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas, pateikęs išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų ar tarnauti vidaus tarnyboje, privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo teisėmis ir suteikti atestacijos komisijai duomenis apie atestuojamąjį Atestavimo taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka, tačiau negali dalyvauti pavaldaus pareigūno atestavimo procedūroje kaip atestacijos komisijos narys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-426/2014). Atestavimo taisyklėse atestavimo komisijos narių nusišalinimo klausimai nesureglamentuoti, tačiau siekiant užtikrinti kiekvienos administracinės procedūros ir ją atliekant priimtų administracinių aktų teisėtumą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti paisoma bendrųjų teisės principų, be kita ko, teisėtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo principų. Atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo, pateikusio išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų, dalyvavimas Atestacijos komisijos sudėtyje prieštarauja minėtiems principams, o pirmiausia objektyvumo principui, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas – Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas S. Š., 2014 m. lapkričio 25 d. atestacijos lape Nr. 30-2-IL-1536 iš esmės pateikęs neigiamą pareigūno charakteristiką ir surašęs išvadą, kad V. N. netinka eiti Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigų, atestuojant pareiškėją nusišalino nuo Atestacijos komisijos pirmininko pareigų, tačiau dalyvavo Klaipėdos AVPK Atestacijos komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdyje kaip šios komisijos narys. Spręstina, kad tokios Atestacijos komisijos išvada negali būti pripažinta objektyvia, o šios išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas negali būti pripažintas teisėtu, kadangi Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas S. Š., dalyvaudamas Atestacijos komisijos posėdyje kaip šios komisijos narys, turėjo išankstinę nuomonę jam pavaldaus atestuojamo pareigūno V. N. atžvilgiu, išdėstytą atestacijos lape pateiktoje charakteristikoje ir išvadoje. S. Š., dalyvaudamas Atestacijos komisijos posėdyje kaip šios komisijos narys, pareiškėjui galėjo užduoti atitinkamus (šališkus) klausimus, kurie patvirtintų jo atestacijos lape pateiktą pareiškėjo charakteristiką ir išvadą, tuo būdu minėtais veiksmais formuodamas kitų Atestacijos komisijos narių nuomonę apie atestuojamąjį, ir tai galėjo turėti įtakos Atestacijos komisijos narių apsisprendimui balsuojant dėl išvados pateikimo. Be to, kaip ir nurodo pareiškėjas, nei Atestacijos lape, nei atestacijos metu nebuvo įvertinami padalinio veiklos rezultatai, nors Atestavimo taisyklių 14 punktas numato, kad jeigu vertinamas vidaus reikalų įstaigos ar vidaus reikalų įstaigos padalinio vadovas, įvertinami ir jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos ar vidaus reikalų įstaigos padalinio veiklos rezultatai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Konstatavimas, kad Atestacijos komisija neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško atestuojamo pareigūno V. N. tarnybinės veiklos, gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, įvertinimo, yra esminis pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas. Individualus administracinis aktas – 2015 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-TE-100 dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas, kuris priimtas remiantis Atestacijos komisijos išvada, pateikta pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat yra neteisėtas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog G. S. 2014 m. lapkričio 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-103 „Dėl V. N. veiksmų“, kurioje už netinkamą tarnybinės veiklos organizavimą ir pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę siūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, G. S. buvo nelaimingo atsitikimo tyrimo „Dėl G. L. sveikatos sutrikdymo“ komisijos pirmininku.
Teismas pažymi, kad atestacijos tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms (Atestavimo taisyklių 2 punktas), bet ne vertinti jo padarytą tarnybinį nusižengimą, už kurį jau paskirta tarnybinė nuobauda Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjo kvalifikacijos vertinimas ir nuobaudos skyrimas nėra susiję, todėl teismas sprendžia, kad G. S. dalyvavimas Atestacijos komisijoje nebuvo pagrindinė aplinkybė, dėl kurios Atestacijos komisijos išvada galėjo būti šališka.
Tačiau kaip ir minėta sprendime išvadą, kad Atestacijos komisija buvo šališka ir neobjektyvi bei objektyviai neįvertino visų aplinkybių, būtent leidžia daryti tai, jog Atestacijos komisijoje kaip jos narys dalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas S. Š., surašęs atestacijos lapą, kurį Atestacijos komisija vertino.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-TE-100, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo jį grąžinti į Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas. Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-TE-100 dėl pareiškėjo perkėlimo į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl šis išvestinis reikalavimas taip pat tenkintinas, įpareigojant atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. N. prašymą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas.
Įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas.
Prašymą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.