- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 1-7-1010/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42956-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- V. B., E. D., D. D.
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis, Stanislava Jorudienė, Valdas Raudonis
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
kaltinamiesiems A. M., jo gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei, K. P., jo gynėjui advokatui Valdui Raudoniui,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini). sav., nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje;
K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini). sav., Lietuva, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti Pajūrio vaikų globos namuose nuo 22 val. iki 7 val. ir tęsti pradėtus mokslus,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji A. M. ir K. P., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Jie, 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 22 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini)A.daugiabučio namo kieme, veikdami bendrininkų grupe, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, A. M. tyčia kumščiu sudavus vieną kartą D. D. į sprando sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tada spyrus gulinčiam D. D. tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau nei 10 kartų į galvos ir šonų sritis, po to K. P. norėdamas suduoti lazda ant žemės gulinčiam D. D., o E. D. neleidus to padaryti, K. P. lazda trenkė E. D. per dešinės rankos riešą ir jį sužalojo, o D. D. atsistojus ir pradėjus bėgti bei A. M. jį pasivijus ir pagaliu trenkus vieną kartą į sprando sritį, dėl ko D. D. nugriuvo ant žemės, po to, K. P. trenkė lazda du kartus į veido sritį atsistojusiam D. D., tada V. B. sugriebus už lazdos, o K. P. traukiant iš jos rankų minėtą lazdą ir taip sužalojant V. B. kairės plaštakos pirmą pirštą, tokiu būdu nukentėjusiesiems D. D., E. D. ir V. B. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus.
Kaltinamasis A. M. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. K. P. ir A. K. atvežė jį pasikalbėti su D. D.. Atvažiavus pas D. į namus Šiauduvos kaime, jis pasikvietė D. pasikalbėti. Jis klausė D., kodėl pastarasis lenda prie jo draugės, kodėl jai naktimis skambinėja, tačiau D. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Tuomet jis trenkė D.2-3 smūgius į sprandą. Jie apsistumdė. Priėjęs D. draugas D. K. jam spyrė į nugarą, D. irgi jį spardė. Jis nepamena ar D.muštynių metu buvo nuvirtęs, nes buvo tamsu. Tačiau jis galėjo jam trenkti 10 kartų. Jį taip sumušė, jog jis kurį laiką buvo be sąmonės. Ją atgavo kai atvyko policija. Tuo metu jis sėdėjo bulvių kasamojoje, tačiau nepamena kaip ten atsidūrė. Todėl neatsimena kai kurių įvykio aplinkybių. Ką darė K. P. jis nematė. Su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino žalą už D. D. gydymą.
Kaltinamasis K. P. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. jis su A. K. ir A. M. atvažiavo pas D. D., kad A. kažką išsiaiškintų su D.. A. A. su D. pradėjo kalbėtis, po to A.trenkė D.. Jie pradėjo muštis. Jis nesikišo, norėjo išvengti muštynių. Kai A. jau gulėjo ant žemės, D. pradėjo bėgti link jo. Jis pasiėmė lazdą, kad apsigintų. D. lazda trenkė gal 2 kartus. Po to prie jo priėjo V. B. ir bandė iš jo paimti lazdą. V. griebė lazdą, tačiau jis lazdos nedavė. Tuo metu galėjo jai užgauti pirštą. E. D., kuris norėjo apginti D. D., jis galėjo sužeisti. Jis gailisi dėl to ką padarė.
Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamųjų A. M. ir K. P. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Nukentėjusysis D. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., vakare, tikslesnio laiko nurodyti negali, galėjo būti apie 19 val. su kaimynu po ūkio darbų savo daugiabučio namo kieme gėrė valstybinę degtinę. Begeriant dviračiu atvažiavo E. D.. Taip pat buvo mama V.ir draugė M. B.. Matė, kad į kiemą įvažiavo automobilis ir netoli jų sustojo. Vėliau prie jų priėjo A. M., kuris pasikvietė ateiti pasikalbėti ir iš karto pradėjo šaukti, rėkti dėl žmonos. A. M. trenkė jam į sprando sritį. Nuo gauto smūgio nugriuvo ant žemės, nes smūgis buvo stiprus. Trumpam prarado sąmonę. Mano, kad A. M. jį spardė, nes skaudėjo visus šonus. Atsipeikėjęs šalia savęs pamatė A. M.. Tada atsikėlė nuo žemės ir pradėjo bėgti. Jį vijosi rankoje laikydamas kažkokį pagalį, kuriuo trenkė vėl kažkur tai į sprando sritį, kur po suduoto smūgio vėl griuvo ant žemės. Atsistojusiam nuo žemės K. P. su kažkokiu daiktu, trenkė du kartus į veido sritį, ko pasėkoje prakirto nosį ir nuskėlė dantį. Konflikto metu buvo sužalotas ne tik jis, bet ir E. D. bei mama. Dėl tokių K. P. ir A. M. veiksmų labai pasipiktino, nes jį sumušė be jokios priežasties (I t. b. l. 40-41).
Pagal gautą specialisto išvadą Nr. 202/16 matyti, kad D. D. padaryti šie sužalojimai - odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, nuskelti viršutinio žandikaulio dešinėje pusėje kramtomieji paviršiai pirmojo ir antrojo kandžių, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (I t., b. l. 51).
Akistatos tarp nukentėjusiojo D. D. ir įtariamojo A. M. metu, nukentėjusysis D. D. patvirtino savo parodymus. (I t. b. l. 138-139).
Nukentėjusysis E. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., vakare, Šilalės r., Šiauduvos k., Dievyčio k. daugiabučio namo kieme, be jokios priežasties sumušė K. P.. Tą vakarą jis buvo atėjęs pavakaroti pas D. D.. Jiems sėdint kieme atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo A. M. ir atėjo prie D. D., kuriam ranka trenkė per sprandą ar tai į galvą. Tada iš karto po gauto smūgio D. nugriuvo ant žemės. Matė, kad A. M. spardė ant žemės gulintį D.. Galėjo įspirti apie 10-15 kartų į galvos ir šonų sritis. Visa tai pamatęs pribėgo prie A. M. ir sugriebęs A. M. nutempė nuo D.. Tada pamatė, kad K. P. užsimojęs rankoje laiko metalinį strypą virš D. ir ketina jam smogti. Norėjo K. P. sutrukdyti, kad šis metaliniu strypu nesuduotų D. Tada K. P. metaliniu strypu trenkė jam per dešinę ranką ir ją sužalojo. Dėl patirto sužalojimo kreipėsi į gydymo įstaigą. Konflikto metu taip pat sužalojimų patyrė ir D. mama V. B.. (I t. b. l. 16-17, 28-29).
Akistatos tarp nukentėjusiojo E. D. ir įtariamojo A. M. metu nukentėjusysis E. D. patvirtino savo parodymus. (I t. b. l. 135-136).
Akistatos tarp nukentėjusiojo E. D. ir įtariamojo K. P. metu nukentėjusysis E. D. patvirtino savo parodymus. (II t. b. l. 11-12).
Nukentėjusioji V. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. vakare, tikslesnio laiko nurodyti negali, su sūnumi D., jo drauge Monika, E. D. ir kaimynais vakarojo daugiabučio namo kieme. Kiek pabuvusi kieme išėjo namo. Kažkur tai apie 22.20 val., gal šiek tiek ir vėliau, į namus šaukdama, klykdama įbėgo sūnaus draugė Monika, kuri šaukė, kad kažkokie piemenys muša D.. Tai išgirdusi nieko nelaukdama išbėgo į lauką. Išbėgusi į kiemą pamatė, kad sūnus D. yra kruvinu veidu, jis buvo sumuštas. Be to, pamatė, kad iš matymo pažįstamas K. P. yra užsimojęs duoti kažkokiu tai metaliniu strypu sūnui D.i. Tada stvėrė už to strypo, kad jis nebesuduotų D.i. Tačiau K. P. tempė tą strypą ir sužalojo kairės rankos nykštį. Dėl patirto sužalojimo kreipėsi į med.įstaigą, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. (I t., b. l. 67-68, 81-82).
Pagal gautą specialisto išvadą Nr. 207/16 (11) matyti, kad V. B. yra padarytas sužalojimas - kairės plaštakos pirmo piršto plėšta žaizda, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (I t. b. l. 77)
Liudytoja M. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslesnio laiko nepamena, buvo penktadienio vakaras su mažamete dukra Adrija, buvo pas draugą D. D., gyv. Šilalės r., Šiauduvos k. Vakare su dukryte, draugu D., jo motina V. ir kaimynu D. K. susėdo lauke prie stalo pavakaroti. Matė, kad atvažiavo Opel markės automobilis, ir sustojo netoli jų. Vėliau iš atvažiavusio automobilio išlipo nepažįstamas vaikinas, kaip dabar žino Karolis, ir priėjęs prie D. pasakė, kad reikia pasikalbėti. Karolis buvo agresyviai nusiteikęs. Matė, kad ateina dar vienas nepažįstamas vaikinas. Jai bėgant į kambarį, dukrytė pradėjo šaukti, kad tėvelį muša. Tada atsisukusi pamatė, kad D. guli ant žemės, o šalia jo E. D.. Matė jog vyksta muštynės. Parbėgusi į kambarį apie tai pasakė V.i. V. išbėgo į lauką. Vėliau ir ji išėjo į lauką. Matė, kad D. veidas buvo kruvinas. Jis buvo sumuštas. Dėl to įvykio buvo sukrėsta, patyrė didelį šoką ir išgąstį. (I t. b. l. 93-94).
Liudytojas D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, dienos jau nepamena ir negali nurodyti, vakare, su D. D., dar vienu D., kurio vardo nepamena, F. L., V. B. ir D. D. žmona vakarojo prie daugiabučio namo kieme. Prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pasikvietė D. pasikalbėti. Matė, kad nepažįstamas vaikinas trenkė D.i bei šis nugriuvo ant žemės. Vėliau matė, kad D. D. veidas yra kruvinas. Be to, D. sakė, kad jam trenkė vaikinas metaline lazda. (I t. b. l. 96-97).
Liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslesnio laiko nepamena ir nurodyti negali su draugu K. P. ir A. M. nuvyko pas D. D. į Šilalės r., Šiauduvos k. A. pasakė, kad įtaria, jog D. D. lenda prie jo draugės, t. y. rašinėja jai sms žinutes, skambinėja ir pan. Kiek valandų buvo kai nuvažiavo į Šiauduvos k. nežino ir negali pasakyti, bet lauke jau buvo tamsu. Nuvažiavus prie D. daugiabučio, kuriame jis gyvena, pamatė, kad kieme prie stalo sėdi D.. Su juo kartu buvo jo draugė Monika, kaimynas D. K. ir E. D.. A. iš karto nuėjo pasikalbėti prie D., o jis su Karoliu liko prie automobilio. Tik A. nuėjus prie D. ir pradėjus kalbėtis pamatė kaip A. ranka trenkė D.i, bet kur pataikė nematė ir negali nurodyti. Staiga A. su D. susikibo ir pradėjo tarpusavyje tampytis, stumdytis. Ar kuris kuriam dar sudavė nematė. Vėliau K. P. iš kažkur nuo žemės pasigriebė medinę lazdą ir kai D. pribėgo jam ta lazda trenkė du kartus į veidą. (I t. b. l. 90-91).
Iš 2016-09-13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šilalės r., Šiauduvos k. Dievyčio g. prie namo pažymėto Nr. 7 esantis kiemas. (I t. b. l. 9-10).
Nukentėjusysis D. D. 2017 m. vasario 14 d. teismui pateikė prašymą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nurodė, jog su A. M. susitaikė, žalos atlyginimo iš jo nereikalauja ir civilinio ieškinio atsisako.
Nukentėjusioji V. B. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimu nurodė, kad su kaltinamuoju K. P. susitaikė, susitarė dėl proceso išlaidų atlyginimo, civilinio ieškinio atsisako ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusysis E. D. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimu nurodė, kad su kaltinamuoju K. P. susitaikė, susitarė dėl proceso išlaidų atlyginimo, civilinio ieškinio atsisako ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusysis D. D. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimu nurodė, kad su kaltinamuoju K. P. susitaikė, susitarė dėl proceso išlaidų atlyginimo, civilinio ieškinio atsisako ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamasis K. P. 2017 m. kovo 23 d. pareiškimu įsipareigojo per du mėnesius D. D. ir V. B. atlyginti 300 eurų mokestį advokatui.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamieji A. M. ir K. P. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 22 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini)A.daugiabučio namo kieme, veikdami bendrininkų grupe, kitų asmenų akivaizdoje, A. M. tyčia kumščiu sudavus vieną kartą D. D. į sprando sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tada spyrus gulinčiam D. D. tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau nei 10 kartų į galvos ir šonų sritis, po to K. P. norėdamas suduoti lazda ant žemės gulinčiam D. D., o E. D. neleidus to padaryti, K. P. lazda trenkė E. D. per dešinės rankos riešą ir jį sužalojo, o D. D. atsistojus ir pradėjus bėgti bei A. M. jį pasivijus ir pagaliu trenkus vieną kartą į sprando sritį, dėl ko D. D. nugriuvo ant žemės, po to, K. P. trenkė lazda du kartus į veido sritį atsistojusiam D. D., tada V. B. sugriebus už lazdos, o K. P. traukiant iš jos rankų minėtą lazdą ir taip sužalojant V. B. kairės plaštakos pirmą pirštą, tokiu būdu nukentėjusiesiems D. D., E. D. ir V. B. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. Tokie kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)A.daugiabučio namo kieme, kuriame nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininkų veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamųjų kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų teisme duoti parodymai, kuriais jie visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų nuoširdžiu prisipažinimu teisme, jų prisipažinimą patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. A. M. ir K. P. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sužalojo tris asmenis. Nukentėjusiesiems V. B., D. D., E. D. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvados. Kaltinamųjų A. M. ir K. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamųjų A. M. ir K. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe viešoje vietoje, ignoruodami visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą ir padarė nukentėjusiesiems V. B., D. D., E. D. nežymius sveikatos sutrikdymus. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamieji suvokė, jog mušdami gali sužaloti nukentėjusiuosius, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiesiems padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiesiems V. B., D. D., E. D. kaltinamųjų veiksmais buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji susitaikė su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji E. D., D. D., V. B. pateikė teismui pareiškimus, kuriuose nurodė, kad su K. P. susitaikė, civilinių ieškinių atsisako, susitarė su juo dėl proceso išlaidų atlyginimo ir prašo bylą nutraukti. Teismui taip pat pateiktas K. P. pareiškimas, kuriuo jis įsipareigoja per 2 mėnesius nuo 2017 m. kovo 23 d. D. D. ir V. B. atlyginti 300 € išlaidas už advokato pagalbą.
Kaltinamųjų gynėjai teismo prašo atleisti A. M. ir K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Sprendžiant A. M. ir K. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
Kaltinamųjų A. M. ir K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie savo kaltę pripažino visiškai ir dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. M. ir K. P. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju D. D. susitaikė, jo atsiprašė, atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą 106,14 eurų žalą dėl D. D. gydymo. Nukentėjusiesiems V. B. ir E. D. A. M. jokių sužalojimų nepadarė, tačiau teismo posėdžio metu jų vis tiek atsiprašė. A. M. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu. Jis dirba (duomenys neskelbtini)“, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus. Charakterizuojamas teigiamai. Byloje surinktos ir išnagrinėtos visos aplinkybės liudija, kad ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina, nes bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę - nusikalto pirmą kartą, gailisi.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Kaltinamasis K. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Jis vieną kartą teistas, tačiau bausmę yra atlikęs, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su civiliniais ieškovais E. D., V. B. ir D. D., jie kaltinamajam atleido, civilinių ieškinių atsisakė ir prašė bylą nutraukti. K. P. pateikė pareiškimą, kuriuo įsipareigojo per 2 mėnesius D. D. ir V. B. atlyginti 300 eurų advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirbantis, nevedęs. Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytą, K. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. D., E. D. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. P. pareiškė civilinius ieškinius: E. D. prašė priteisti 5000€ dydžio turtinę ir neturtinę žalą (I t. b. l. 30-31), D. D. – 2000 € dydžio neturtinę žalą, 150 € advokato išlaidų (I t. b. l. 56-57), V. B. – 2000 € dydžio neturtinę žalą, 150 € advokato išlaidų (I t. b. l. 83-85). Teismo posėdžio metu visi nukentėjusieji civilinių ieškinių atsisakė, todėl civilinių ieškovų D. D., E. D. ir V. B. ieškinių atsisakymai priimami ir procesas dėl pareikštų ieškinių nutraukiamas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudamas iš A. M. priteisti 2000 € dydžio neturtinę žalą, 200 € advokato išlaidų, 4,24 € turtinę žalą (I t. b. l. 60-61). 2017 m. vasario 14 d. D. D. pateikė teismui prašymą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, žalos atlyginimo iš A. M. nereikalauja, jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti A. M. atlygino. A. M. jo atsiprašė, jie susitaikė ir jis jam jokių pretenzijų neturi (II t. b. l. 133). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl byloje pareikšto D. D. ieškinio A. M. nutraukiamas.
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje dėl V. B., D. D. ir E. D. gydymo pareiškė 333,70 € dydžio civilinį ieškinį kaltinamiesiems A. M. ir K. P. (I t. b. l. 114-115). Kaltinamasis A. M. pateikė 2017 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymo kopiją, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pervedė 106,14 € žalos atlyginimą už D. D. gydymą (II t. b. l. 134). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dalyje dėl 106,14 € žalos atlyginimo už D. D. gydymą atmestinas (BPK 115 straipsnis). Kitoje dalyje dėl 188,55 € žalos atlyginimo už E. D. gydymą ir 39,01 € žalos atlyginimo už V. B. gydymą ieškinys tenkintinas. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti nukentėjusieji E. D. ir V. B. dėl kaltinamojo K. P. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužaloti. Jų sveikatos priežiūros išlaidos, t. y. 188,55 € ir 39,01 € buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26,27 straipsniuose nustatyta tvarka. Kaltinamasis K. P. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Todėl kaltinamasis K. P., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužalotų asmenų sveikatos priežiūros išlaidas.
Byloje yra pateiktas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinys, kuriuo prašoma solidariai priteisti iš kaltinamųjų 162,71 € žalos, kurią sudaro nukentėjusiajai V. B. išmokėta ligos pašalpa už 2016 m. rugsėjo 10 d. - 2016 m. rugsėjo 26 d. nedarbingumo laikotarpį, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji V. B. nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. turėjo nedarbingumą (I t. b. l. 104, 105, 106) ir jai buvo mokama ligos pašalpa, teismas pripažįsta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius turi teisę į patirtos turtinės žalos atlyginimą. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pateikta pažyma Nr. (1.19)9S-1508 (I t. b. l. 103) nustatyta, kad nukentėjusiajai V. B. minėtu laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius priskaičiavo 162,71 € dydžio ligos pašalpą. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi, V. B. buvo sužalota ir laikinai nedarbinga dėl kaltinamojo K. P. nusikalstamos veikos, todėl 162,71 € žalos atlyginimas priteistinas iš K. P..
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui Pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam K. P. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 162,12 € advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje, kaltinamajam K. P. gynėjas buvo pripažintas būtinu ir paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, esant akivaizdžiam kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimui, kai kaltinamasis A. M. turėjo gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius ginti kaltinamąjį K. P. parinko advokatą Valdą Raudonį. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet ne privalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jei bent vienas iš kaltinamųjų turi gynėją, tokio kaltinamojo, šiuo atveju K. P., gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo K. P. yra nepagrįstas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo K. P. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais D. D., E. D., V. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
K. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais D. D., E. D., V. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamajam K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Civilinio ieškovo D. D. atsisakymą nuo A. M. ir K. P. pareikštų 2204,24 € ir 2150 € dydžio civilinių ieškinių priimti ir procesą dėl šių ieškinių nutraukti.
Civilinio ieškovo E. D. atsisakymą nuo K. P. pareikšto 5000 € dydžio civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.
Civilinės ieškovės V. B. atsisakymą nuo K. P. pareikšto 2150 € dydžio civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo K. P. 227,56 € (du šimtus dvidešimt septynis eurus 56 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti, sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, kodas 191351679, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini).
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo K. P. 162,71 € (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 71 centą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. P. netenkinti.
Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nustatyti, kad kaltinamasis K. P. D. D. ir V. B. atlygina 300 € (tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, per 2 (du) mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Informuoti kaltinamuosius A. M. ir K. P., kad jei jie per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamųjų atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei kaltinamieji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl kaltinamųjų atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilalės rajono apylinkės teismui.