Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Dėl ginčo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo

2006 m. kovo 31 d.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Valentino Mikelėno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjos A.Š. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, jog atsakovas - Kauno apskrities viršininko administracija - be jai įstatymų suteiktų valdžios funkcijų, taip pat vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, t.y. atlieka civilinio pobūdžio veiksmus - dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, kaip civilinių teisinių santykių subjektas, valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę parduoti valstybinės žemės sklypus. Civiliniams teisiniams santykiams nėra būdingas valdžios - pavaldumo arba subordinacijos elementas, nes šiuos santykius reguliuoja privatinė teisė, todėl tokia atsakovo veikla negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Teismas pažymėjo, kad priimdama 2000 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 02-01-5867, kuriuo įsakyta parduoti pareiškėjai A.Š. privačios nuosavybės teise 807 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) taip pat sudarydama 2000 m. rugpjūčio 7 d. sutartį Nr. P19/2000-0939, Kauno apskrities viršininko administracija nevykdė viešojo administravimo, o dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose, kaip parduodamos žemės savininkė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, spręstina, kad pareiškėjos A.Š. prašoma priteisti žala, atsiradusi dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 02-01-5867 priėmimo bei 2000 m. rugpjūčio 7 d. sutarties Nr. P19/2000-0939 sudarymo, atsirado atsakovui dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, o ne viešojo administravimo srityje. Tokio pobūdžio ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismo nuomone, nors žalos atlyginimo atsiradimą pareiškėja kildina iš atsakovų tarnautojų veiksmų viešojo administravimo srityje, tvirtinant detalųjį planą, nustatant servitutą, tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra pabrėžusi Specialioji teisėjų kolegija, bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Todėl šiuo atveju, esant akumuliuotiems pareiškėjos reikalavimams, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

Pagal Civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo administravimo subjektų – Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos – veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, laikytini civiliniais teisiniais santykiais, reglamentuojamais privatinės teisės normų.

Pažymėtina, jog atsakovai atlikdami veiksmus, iš kurių pareiškėja kildina jai padarytą žalą (tvirtindami parduodamo žemės sklypo detalųjį planą, priimdami įsakymą bei sudarydami sutartį dėl valstybinės žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo) nevykdė viešojo administravimo, o dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose, vykdydami valstybinės žemės pardavimo funkcijas, kurias jiems pavedė atlikti Žemės reformos įstatymo 17 ir 19 straipsnis, bei valstybės vardu įgyvendindami valstybinės žemės savininko teises. Todėl tarp atsakovų ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo nebuvo pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog ginčas dėl atsakovų veiksmų, susijusių su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimu pareiškėjai, teisėtumo, buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (b.l. 22-36).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje. Tačiau, kaip jau buvo konstatuota, šiuo atveju atsakovai atlikdami veiksmus, iš kurių pareiškėja kildina jai padarytą turtinę bei neturtinę žalą, veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjos keliamas ginčas nelaikytinas ginču dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnį ginčus, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi pareiškėjos skunde keliami reikalavimai yra susiję su turtinės bei neturtinės žalos, padarytos civilinių teisinių santykių srityje, atlyginimo klausimu, byla pagal pareiškėjos skundą perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui pagal atsakovų buvimo vietą (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos A.Š. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, perduoti Kauno miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.