Utenos apylinkės teismo sprendimas

2023-04-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-1762-1005/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
e2YT-1762-1005/2023
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00315-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
K. S.
Suinteresuotas asmuo
V. B., J. Š., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-1762-1005/2023Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00315-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei,dalyvaujant pareiškėjai K. S. ir jo atstovui advokatui V. B.,suinteresuotiems asmenims V. B. ir J. Š.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atstovams (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. B., J. Š., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškime aiškinama, kad J. Š. po sutuoktinės mirties iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir valdė žemės sklypą su statiniais. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jai siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. S. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jos motina A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Motina iki mirties gyveno sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). Po A. Š. mirties jos tėvas J. Š. ir toliau gyveno tuose namuose, juos prižiūrėjo ir tvarkėsi. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad J. Š. po sutuoktinės mirties toliau valdydamas turtą ir mokėdamas mokesčius priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. B. ir J. Š. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys V. B. ir J. Š. prašė pareiškimą tenkinti bei patvirtino, kad pareiškėjos K. S. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjos K. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu liudytojas Z. B. parodė, kad A. Š. buvo jo sesuo. Visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), todėl gali pasakyti, kad po sesers mirties J. Š. ir toliau liko gyventi tuose namuose iki pat savo mirties. J. Š. prižiūrėjo sodybą ir pagal galimybes ten tvarkėsi, šienavo žolę.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodė, kad yra J. Š. kaimynas. A. Š. mirė maždaug prieš 10 metų. Su J. Š. dažnai bendraudavo, todėl patvirtina, kad po žmonos mirties J. Š. ir toliau liko gyventi savo namuose iki pat savo mirties. J. Š. sodyboje visą laiką gyveno vienas ir prižiūrėjo namus, pagal galimybes tvarkėsi, su traktoriuku šienavo žolę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Š. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai turėjo tris vaikus: K. S., V. B. ir J. Š.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po A. Š. mirties nėra įregistruotų palikėjos A. Š. palikimo priėmimo faktų. Po J. Š. mirties palikimą priėmė K. S.. J. Š. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). J. Š. draudė šiuo adresu esančius pastatus, mokėjo žemės mokesčius, su komunalinių paslaugų teikėjais buvo sudaręs sutartis ir už apmokėdavo už paslaugas. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad J. Š. ir A. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai ir statiniai esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. Š. po savo sutuoktinės A. Š. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties J. Š. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau valdė jam ir sutuoktinei priklausančius namus, mokėjo mokesčius.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad J. Š. priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su J. Š. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. Š. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas