Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

gynėjams advokatams Evaldui Ovaičiui, Silvai Balčiūnienei, Vytautui Juozelaičiui, Zigmantui Lipnevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

HARNOLDAS KRIUKOVAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 290 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. K. 2009 m. lapkričio 16 d., apie 18.00 val., Šiaulių mieste, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, išplūsdamas įžeidžiančiais žodžiais - „mentai“, „šunys“, „durniai“, „debilai“, „banditai“ – įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus Šiaulių apskrities vyriausiojo komisariato Viešosios tvarkos biuro Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulį L. Š., vyriausiąjį patrulį R. L., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados inspektorių veiklos grupės tyrėją D. B. ir tyrėją I. V..

Be to, H. K. 2009 m. lapkričio 16 d., apie 18.00 val., Šiaulių mieste, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. panaudodamas fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekančius Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėją I. V., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulį L. Š. ir vyriausiąjį patrulį R. L., o būtent, pastūmė I. V., aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo bandė įkąsti R. L., vieną kartą spyrė L. Š. į dešinę koją, tuo sukeldamas L. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis H. K. teisme kaltu dėl nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad 2009-11-16 įvykis buvo pagal išankstinius I. V. grasinimus jo šeimai. Iš vakaro prieš jį užpuolant, jam paskambino I. V. ir pasakė, kad jis privalo prisistatyti į komisariatą. Jis pasakė, kad serga, turi nedarbingumo pažymėjimą ir kad atvyks vėliau, tačiau pagal I. V. telefoninį iškvietimą jis pas pareigūną nenuvyko. Jam nepaaiškino, dėl ko yra kviečiamas į policijos komisariatą. Jam niekas jokių šaukimų nesiuntė. 2009-11-16 žmona iš darželio parsivedė sergantį vaiką, kurį jis nunešė vaiką pas gydytoją. Einant namo jis matė jų namo laiptinėje paauglius, kurie žaidė mobiliaisiais telefonais, kalbėjosi. Parėjęs namo, pasiėmė receptinių vaistų knygelę, pinigus vaistams, visos šeimos surašytus pareiškimus ir ruošėsi eiti pirkti vaistų. Išėjęs į koridorių fojė jis pamatė tris ar keturis uniformuotus policininkus, jų buvo daugiau nei du, kartu buvo ir tie nepilnamečiai. Neuniformuotų policijos pareigūnų tuo metu ten nebuvo. Einant fojė jis išgirdo kviečiant „K.“. Jis pagalvojo, tegul šaukia. Vėliau išgirdo „stok“, pajuto smūgius. Buvo keturi civiliai žmonės, jie atbėgo nuo tos vietos, kur yra rūsys prie fojė ir pradėjo jį mušti. Jam sudavė per galvą ir per nugarą, prispaudė prie sienos. Smūgius jam sudavė civiliai asmenys, kurių jis nepažįsta. Pradėjo šaukti „gelbėkit, banditai užpuolė“. Tuo metu uniformuoti policijos pareigūnai buvo su vaikais. Išbėgusi žmona dar spėjo iš jo pačiupti maišelį su dokumentais. Jam buvo uždėti antrankiai. Jį pakėlė už rankų ir nešė, nors jis galėjo ir pats eiti. Jį nešant, jam spardė į kojas. Išnešė jį į lauką prie automobilio, atrakino jo vieną ranką ir ištempė jo rankas į priekį, spardė kojas. Jis šaukė „gelbėkit“. Jį nuvežė į komisariatą, ten jis prašė, kad jam iškviestų gydytoją. Nuvykęs pas gydytoją į priimamąjį, jis sakė kur jam buvo suduota. Gydytojas jį apžiūrėjo, peršvietė. Po gydytojo apžiūros jį nuvežė prie Mildos į policijos nuovadą. Ten atėjo I. V. ir kiti pareigūnai ir jam grasino, sakė „pasirašyk arba supūdysim kalėjime“. Jį per 48 valandas nuo sulaikymo apklausė prie advokato, o po to paleido. 2011-11-16 laiptinėje I. V. nematė. Jis R. L. nebandė įkasti, L. Š. nespyrė, I. V. nestūmė. Kai I. V. lauke priėjo prie mašinos, jis buvo su ūsais. Vaizdo medžiagoje policijos komisariate buvo žmogus be plaukų. Gal tai ir buvo I. V.. Jis girdėjo, kaip į koridorių išbėgo jo vaikas ir šaukė. A. S. sakė, kad ji koridoriuje nematė jo vaiko. Nei jis, nei jo žmona A. S. įvykio metu nematė. Jis šaukė „gelbėkit, užpuolė banditai“, nes norėjo ištrūkti kai jį užpuolė. Laiptinėje negirdėjo jokių prašymų, buvo tik smūgiai į galvą, nugarą ir kojas. Jokio teisėto reikalavimo jam pareigūnai nepareiškė. Laiptinėje jam nesakė, kad yra sulaikomas.

Nukentėjusysis I. V. teisme parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, jis su kolega D. B. dirbo vakare. Jie nutarė nuvykti pas H. K. į namus, kadangi buvo gautas Šiaulių miesto patrulinės rinktinės pareigūnų pranešimas, kad prieš savaitę ar ankščiau, H. K. kvietė policiją, pareigūnams atvykus pagal iškvietimą paties H. K. ten nebuvo. Buvo sprendžiamas klausimas dėl H. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl žinomai melagingo policijos iškvietimo. Kadangi prieš tai su H. K. teko bendrauti telefonu ir jis paaiškino, kad artimiausiu momentu ar iš viso jis pas jį neateis, tai nutarė pas jį užvažiuoti į namus. Buvo tamsus paros metas, kai jis su kolega D. B. nuvyko į namą, kuriame gyvena H. K.. Jie buvo neuniformuoti. Įėję į laiptinę, jie pamatė keturis jaunuolius, dabar tiksliai nepamena kiek vaikinų ir kiek merginų buvo, buvo prirūkyta, primėtyta nuorūkų ir saulėgrąžų lukštų. Pamačius, kad yra padarytas pažeidimas, jis paskambino į VPK Operatyvaus valdymo skyrių ir paprašė, kad jiems į pagalbą atsiųstų patrulių ekipažą, kad galėtų pristatyti jaunuolius į policijos komisariatą. Jiems besiaiškinant su jaunuoliais atvyko L. Š. ir R. L., jie buvo uniformuoti. Jiems bekalbant iš savo buto išėjo H. K. ir ėjo laukan. Jis pasisveikino su H. K., prisistatė, paklausė kodėl pastarasis neateina į nuovadą ir pasakė, kad jam reikia jį apklausti dėl melagingo iškvietimo, tačiau H. K. iš viso į tai nereagavo ir ėjo pro jį. Tada jis davė kaltinamajam nurodymą sustoti, tačiau H. K. stūmė jį, kad galėtų išeiti lauk pro duris. Tarp jų gavosi susistumdymas, tada įsikišo patruliai. Iš H. K. pusės pasipylė žodžiai „banditai, šunys, mentai, ubagai“. Kadangi H. K. nevykdė pareigūnų reikalavimų nusiraminti, muistėsi, stumdėsi, tai nutarė jį sulaikyti. Kaltinamasis vengė sulaikymo ir muistėsi, buvo agresyviai nusiteikęs. Tikrai pamena, kad kaltinamasis sakė „ubagai, šunys, mentai, ir debilai, banditai“, žodžių buvo daug. Tiksliai negali pasakyti ar sakė „durniai“. Kai R. L. su L. Š. kaltinamąjį prirėmė prie sienos ir dėjo jam antrankius, kaltinamasis vieną kartą atbula koja spyrė L. Š. į koją. Kaltinamasis atbulas spyrė pareigūnui ir pataikė L. Š. į koją, daugiau niekam nepataikė ir neįspyrė. Jis girdėjo, kaip vienu metu R. L. šūktelėjo, kad kanda į ranką. To momento kaip kando, jis nematė, kadangi R. L. su L. Š. kaltinamąjį buvo prispaudę prie sienos. Tiksliai nepamena momento kada į koridorių išbėgo kaltinamojo žmona. Ji apsikabino H. K. ir pasakė, kad niekur jo neleis išvežti. Ji taip pat pradėjo pareigūnų atžvilgiu naudoti įvairius žodžius. Kadangi H. K. pasakė, kad jo vaikas serga, tą patį sakė ir H. K. žmona, todėl jie nusprendė žmonos nesulaikyti. H. K. buvo pristatytas į komisariatą. Jo nuomone konfliktą turėjo matyti buvę nepilnamečiai ir kaimynė, pagyvenusi moteris. Daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Pristačius H. K. į komisariatą, sulaikymo patalpose jis kartojo tuos pačius žodžius. Jo nuomone, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus. Iki šio įvykio jam teko bendrauti su H. K. dėl kažkokios medžiagos, H. K. jį vizualiai kaip apylinkės inspektorių pažinojo. Galėjo vietoje įteikti šaukimą ir H. K. apklausti, tačiau jis savo elgesiu nesuteikė pareigūnams tokios galimybės.

Nukentėjusysis D. B. teisme parodė, kad 2009-11-16 su I. V. dirbo popietinėje pamainoje, nusprendė nuvykti pas H. K., kadangi, kaip sakė I. V., jis neateina pas jį į apklausas. Nuvykus į namus, užėjus į laiptinę pamatė keturis vaikus, iš kurių buvo du vaikinai ir dvi merginos. Įėjus į laiptinę užuodė, kad buvo prirūkyta, pamatė laiptinę primėtytą saulėgrąžų. I. V. iškviestė patrulius, kad pristatytų minėtus jaunuolius į komisariatą. Atvyko patruliai R. L. ir L. Š.. Iš kambario išėjo H. K.. I. V. paprašė jo sustoti, tačiau kaltinamasis ėjo toliau. I. V. užstojęs kelią pasakė, kad niekur neišleis, nes reikia pašnekėti, paaiškino visas aplinkybes, kodėl jie atvažiavo ir kodėl H. K. jiems yra reikalingas. H. K. pradėjo stumdytis ir sakyti „pasitrauk, ko čia banditai norite iš manęs“. R. L. pradėjo jį raminti ir sakyti, argi nemato, kad jie uniformuoti policijos pareigūnai, o I. V. yra apylinkės inspektorius. Tačiau H. K. ir toliau stūmė I. V. ir šaukė „banditai traukitės“, vėliau pradėjo stumdyti R. L.. R. L. pasakė „dar kartą stumtelsi, sulaikysim“. Tačiau H. K. ir toliau nereagavo, stumdėsi ir šaukė „banditai užpuolė, gelbėkit, padėkit“. Kai jis bandė bėgti, tada L. Š. su R. L. pagavo jį už rankų ir prirėmė prie sienos. Sprendimas H. K. sulaikyti buvo priimtas tada, kai jis stumdė I. V. ir pastūmė R. L.. Bandant H. K. uždėti antrankius į koridorių išbėgo kaltinamojo žmona, pribėgusi apsikabino kaltinamąjį ir sakė niekur jo nevežti, nes serga vaikas. Jis kaltinamojo žmoną atitraukė ir liepė nusiraminti bei įspėjo, jei ji ir toliau mosikuos, važiuos kartu su H. K.. Tuo tarpu išėjo kaimynė, kurios jis paprašė padėti nuraminti R. K. Kaimynė pradėjo raminti ir tuo momentu R. K. išėjo. Jis tuo metu girdėjo kaip H. K. sakė baigti kandžiotis, kaip kando jis nematė. Matė kaip spyrė L. Š. į koją, tuo metu H. K. uždėjo antrankius ir išvedė į automobilį. Vaikai pasišalino, kai išbėgo H. K. žmona. Įžeidžiančio pobūdžio žodžiai „banditai“ iš pradžių buvo nukreipti prieš I. V., vėliau, kai patruliai norėjo kaltinamąjį sulaikyti, prasidėjo „mentai, šunys, debilai“ ir kt. Tai buvo dar iki uždedant antrankius, uždėjus antrankius pasipylė visi kiti žodžiai. Buvo keturi pareigūnai: du uniformuoti, du neuniformuoti. Buvo kaimynė moteris, keturi vaikai ir buvo išėjusi H. K. žmona. Įžeidimas pasireiškė įžeidžiančių žodžių „mentai, debilai, šunys, durniai“ vartojimu pareigūnų atžvilgiu. Niekas H. K. nemušė, jis buvo prispaustas prie sienos. H. K. sulaikė už tai, kad įžeidinėjo policijos pareigūnus, stumdėsi, priešinosi. Nebuvo galimybės H. K. įteikti šaukimo dėl jo elgesio. I. V. turėjo šaukimą ir protokolo tuščią variantą, kurį būtų užpildę vietoje.

Nukentėjusysis R. L. teisme parodė, kad tiksliai datos neprisimena, tuo metu dirbo Šiaulių miesto policijos komisariate Patrulių rinktinėje 2-o būrio 2-os kuopos vyriausiuoju patruliu. Prisimena, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), iš Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo dalies gavo iškvietimą nuvykti ten, juos kvietėsi apylinkės inspektoriai D. B. ir I. V.. Į įvykio vietą vyko kartu su L. Š., jie buvo uniformuoti, o D. B. ir I. V. neuniformuoti. Nuvyko į įvykio vietą ir pamatė du neuniformuotus apylinkės inspektorius, kurie bendravo su nepilnamečiais. Kiek prisimena, tuo metu kaltinamasis ėjo pro šalį, apylinkės inspektorius I. V. pasakė „K., aš tavęs kaip tik ieškojau, Jūs man esate reikalingas apklausai“. Apylinkės inspektorius kaltinamajam prisistatė, o kaltinamasis iš karto pasakę, kad „ko Jūs čia banditai pristojote, aš turiu savų reikalų ir skubu“. Jis ir L. Š. buvo uniformuoti, todėl jis pasakė, kad kaltinamasis privalo sustoti išsiaiškinti situaciją, po to jis galės eiti. Jis patvirtino kaltinamajam, kad tai tikrai yra pareigūnas, jo apylinkės inspektorius I. V., kuris nori tik jį apsiklausti ir tuo viskas baigsis. H. K. pasakė, kad neturi laiko ir stūmė pareigūną. Jis H. K. paaiškino, kad jis privalo paklusti pareigūno reikalavimams, paprašė H. K. sustoti ir nusiraminti, tačiau jis nenusiramino. H. K. buvo įspėtas, kad jei jis neklausys pareigūnų nurodymų, bus panaudota fizinė prievarta. Kai H. K. nepakluso, buvo nutarta jį sulaikyti, tada jis juos pradėjo vadinti „mentais, durniais, šunys, debilai“. Jo nuomone, šie žodžiai buvo išsakyti visų pareigūnų atžvilgiu. Žodžius „mentai, farai, šunys, plėšikai, durniai, debilai, banditai“ jis laiko įžeidimu, kadangi jis buvo uniformuotas pareigūnas vykdantis pareigas. Šie žodžiai buvo sakomi ir automobilyje konkrečiai jam. H. K. sulaikė už pasipriešinimą policijos pareigūnams, jis norėjo išbėgti pro duris, pradėjo spardytis, kandžiotis, H. K. aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo. Jam asmeniškai kaltinamasis neįspyrė, tačiau įspyrė uniformuotam pareigūnui L. Š., kai šis norėjo uždėti antrankius. Kai jis laikė H. K., tai jis bandė jam įkasti į dešinę ranką, neįkando, nes jis ją patraukė. Kai jie kaltinamąjį pastatė prie sienos, jis spardėsi, muistėsi, bandė išsisukti. Įvykio vietoje buvo keturi pareigūnai bei vaikai, su kuriais bendravo apylinkės inspektoriai. Kiek tiksliai vaikų buvo jis neįsidėmėjo, nes jie net nespėjo prie jų prieiti. Kai H. K. pradėjo šūkauti „gelbėkite, banditai“ buvo išėjusi į koridorių kaltinamojo žmona. Tuo metu jie laikė H. K., kad jis jų nesužalotų ir pats nesusižalotų, nes jis tuo metu elgėsi neadekvačiai. Išėjusi H. K. žmona, bandė jį išlaisvinti, ji tempė pareigūnus nuo H. K.. H. K. žmonai pakako įspėjimo, kad jiems netrukdytų kol jie išsiaiškins. Nematė, kad kas nors iš pareigūnų būtų davęs H. K. žmonai per galvą. Ar tuo metu buvo H. K. dukra nežino, jis jos nepažįsta. Įvykį matė moteris, kuri buvo apklausta ankstesniame teismo posėdyje. Daugiau asmenų nebuvo. H. K. buvo uždėti antrankiai, jis buvo pasodintas į automobilį, kur jis ir toliau elgėsi agresyviai. Jis atsisėdęs gale turėjo jį laikyti. Antrankiai H. K. buvo uždėti kai jis pradėjo priešintis, tampytis, stumdytis.

Nukentėjusysis L. Š. teisme parodė, kad 2009-11-16 dirbo ekipaže kartu su R. L., apie 18 val. gavo pranešimą iš VPK budėtojo, kad reikalinga pagalba apylinkės inspektoriams. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte koridoriuje susitiko apylinkės inspektorius D. B. ir I. V., kurie jiems nurodė į keturis nepilnamečius, kurie prišiukšlino laiptinę, ar rūkė, tiksliai nepamena. Jie paprašė, kad jaunuolius nuvežtų į miesto policijos komisariatą. Tuo pat metu koridoriumi pro šalį ėjo kaltinamasis H. K.. I. V. prisistatė, kad yra apylinkės inspektorius ir paklausė, kodėl jis neatvyksta į nuovadą. Iš to pokalbio jis suprato, kad tai darbiniai klausimai, kadangi kaltinamasis ar tai neatvyksta į pokalbį, ar tai reikia šaukimą įteikti, ar surašyti protokolą. H. K. į tai dėmesio nekreipė, jis stūmė I. V. ir norėjo išeiti pro duris. Pasipylė žodžiai „mentai, banditai, debilai“, sakė, kad jis eina savo reikalais į vaistinę, ar į polikliniką. I. V. užstojo H. K. kelią, kad jis neišeitų, tačiau kaltinamasis jį stūmė ir norėjo išeiti. H. K. pradėjo stumdytis, norėjo išeiti, todėl jie ir įsikišo. Kaip suprato, įžeidimai buvo skirti jiems visiems. Vyr. patrulis R. L. keletą kartų perspėjo kaltinamąjį, kad jis liautųsi, kad nusiramintų. Kadangi kaltinamasis pradėjo muistytis ir juos stumdyti, jis buvo priremtas prie sienos, buvo dedami antrankiai, tuo metu H. K. jam įspyrė į koją aukščiau kelio, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to į koridorių išbėgo jo žmona, kuri apsikabino kaltinamąjį ir neleido jo išvesti. Iš vyriausiojo patrulio žodžių jis suprato, kad jam bandė įkasti į ranką. Ar kaltinamasis bandė jam įkąsti, dabar nepamena. Kaltinamąjį jie išvedė iš koridoriaus ir pasodino į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Vizualiai kaltinamasis atrodė blaivus. Koridoriuje buvo keturi nepilnamečiai, kai kaltinamąjį išvedė iš koridoriaus, jie jau stovėjo prie išėjimo. Be keturių pareigūnų, be minėtų keturių nepilnamečių dar buvo H. K. žmona, daugiau žmonių nematė. Žodžiai „gelbėkite, banditai užpuolė“ buvo skirta policijos pareigūnams, šis teiginys yra įžeidžiantis. Jis į medicinos įstaigą dėl sužalotos kojos nesikreipė, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Jam įspyrė į dešinę koją, žemiau kelio iš priekio. H. K. pasipriešinimas pasireiškė aktyviais fiziniais veiksmais, kuriais jis siekė išvengti sulaikymo. Sprendimą sulaikyti asmenį priima policijos pareigūnas, šiuo atveju jis ir R. L.. H. K. buvo sulaikomas už įžeidinėjimus ir pasipriešinimą.

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad kaltinamasis H. K. yra jos kaimynas, gyvena už sienos. Tikslios įvykio datos nepamena, bet tai buvo lapkričio mėnesį. Pavakarį žiūrėjo televizorių, kai išgirdo triukšmą vestibiulyje, garsiai šaukė kaimynė. Iš smalsumo išėjo pažiūrėti kas ten dedasi – pamatė H. K. stovintį prie sienos, prieš jį stovėjo du patruliai. R. K. labai šaukė, prieš ją stovėjo du civiliai apsirengę vyrai. Tuo metu ji dar nežinojo, kad vienas iš jų yra jų apylinkės įgaliotinis. Kaip ji suprato, prieš keletą dienų pas H. K. buvo atėję patrulių tarnybos atstovas pranešti, kad H. K. neatvyksta į nuovadą apklausai. Ji nugirdo, kaip kaimynas pasakė, kad be advokato jis su pareigūnais nebendraus. Jai beeinant koridoriumi girdėjo garsiai šaukiant R. K., girdėjo ir vyrišką balsą. Ji suprato, kad H. K. barėsi tradiciniais žodžiais: „mentai, šunys, ką aš jums padariau“. Ji nematė, kad H. K. būtų spyręs ar stūmęs ką nors. Kas vyko prieš tai ji nematė. R. K. labai pyko, labai barėsi, verkė, šaukė, nes turėjo išvežti H. K.. Kiek ji suprato iš pareigūnų pasakymo, jie norėjo jį vežtis į apklausą, kadangi jis pats neatvykdavo. Pareigūnai paaiškino, kad nori jį apklausti. Iš viso buvo keturi pareigūnai. Du iš jų buvo uniformuoti. Ji nematė, kad pareigūnai būtų naudoję smurtą prieš R. K.. Vienas iš jų laikė R. K. už rankos. Jokio stumdymosi nebuvo. Vaikinukas su mergaitėmis buvo susigūžę. Iš pradžių buvo dvi mergaitės ir berniukas, vėliau liko mergaitė ir berniukas. Be šitų asmenų, kitų asmenų koridoriuje nebuvo. Jai grįžtant atgal, H. K. vedė lauk, R. K. pralėkė pro ją verkdama. Kaip ji suprato, lyg tai sirgo jų dukra ir jai reikėjo vaistų. Negirdėjo, kad H. K. šauktų „banditai“. Ji girdėjo kaip jis šaukė „mentai, šunys“. Ji buvo iki tol, kol patruliai išvedė H. K.. Ji nepažįsta G. K., gal iš matymo yra mačiusi. Konflikto metu G. K. ten nebuvo. Daugiau pašalinių asmenų konflikto metu ten nebuvo. Negali pasakyti, ar kai ji pamatė H. K., jis buvo su antrankiais, ar be jų. Išeinant H. K. rankos buvo už nugaros. Jai nėra žinoma, kad pareigūnams buvo įspirta į koją. Ji to nežino ir nematė.

Liudytoja L. M. teisme parodė, kad salėje esantį kaltinamąjį matė vieną kartą, kai buvo įvykis laiptinėje, tai buvo prieš du metus, tikslios datos nepamena. Vieno namo, kuris yra prie Dubijos mokyklos, laiptinėje ji su draugais L. K., T. G. ir Mariumi, laukė kitos draugės. Draugės laukė pirmame aukšte namo laiptinėje. Jie triukšmavo, prie jų priėjo kriminalistai. Po to į koridorių išėjo kaltinamasis. Jai atrodo, kad kriminalistai priėjo ir kažką pasakė, lyg tai norėjo suimti kaltinamąjį, o jis priešinosi. Ji matė kaip jis priešinosi, bet labai gerai neatsimena. Neatsimena ar kaltinamasis šaukė, ar kaip nors vadino pareigūnus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino liudytojos L. M. parodymus, duotus 2010 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu, kuomet liudytoja parodė, kad 2009-11-16 buvo bendrabučio vestibiulyje, kai atvyko policijos pareigūnai ir ieškojo H. K.. Tuomet H. K. išėjo iš savo buto, atrodo, du pareigūnai jį sugavo už rankos ir norėjo išsivežti. Pirmiausia H. K. ieškojo neuniformuoti pareigūnai – kriminalistai, o gaudė jį uniformuoti policijos pareigūnai. Kai pareigūnai norėjo išsivežti H. K., jis priešinosi, nes jo dukra sirgo. H. K. muistėsi, tačiau netrenkė pareigūnams, nespyrė. Po to pareigūnai jaunuoliams liepė eiti namo. Atrodo, kad K. K. nesikeikė, nešaukė. Buvo atėjusi ir jo žmona, kuri šaukė. Uniformuoti pareigūnai buvo gal du, taip pat buvo du kriminalistai. Jai atrodo, kad pareigūnai nemušė H. K.. Neprisimena, ar jam buvo uždėti antrankiai. Kaip H. K. buvo išvestas iš bendrabučio ji nematė, nes jie jau buvo išėję. Neprisimena, ar į koridorių buvo išbėjęs vaikas. A. S. ji nepažįsta. Policijos pareigūnai nemušė H. K. žmonos (2 t., 104-105 b. l.). Liudytoja patvirtino teismo posėdyje duotus parodymus, papildė, kad prie jų pareigūnai nepriekabiavo, tik liepė netriukšmauti, nešiukšlinti, liepė susitvarkyti. Matė kaip pareigūnai bandė sulaikyti H. K.. Jis ėjo į lauką, o tie pareigūnai laikė ir jai atrodo bandė sulaikyti. Matė moterį su šunimi, kuri tik praėjo pro juos, ji vedė šunį ir į juos nekreipė dėmesio.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad kaltinamasis jai matytas, kai jis priešinosi kriminalistams. Viskas vyko prieš porą metų, tiksliai datos nepamena. Ji, L. M., Titas, kurio pavardė iš „G“ raidės ir M. A. laiptinėje laukė draugės. Atėjo du kriminalistai, jie buvo be uniformų, ir klausė, ką daro. Tada išėjo kaltinamasis, kriminalistai bandė jį sulaikyti, o jis priešinosi, stumdėsi, bandė pabėgti. Neprisimena kaip vyko tas bandymas sulaikyti kaltinamąjį. Negirdėjo, kad kaltinamasis keiktųsi. Kai vyko konfliktas, ji stovėjo pirmame aukšte laiptinėje. Pareigūnai bandė H. K. sulaikyti, laikė jo rankas už nugaros, o jis priešinosi. Pareigūnai jam sakė stoti, palaukti, sakė, kad nori pasikalbėti. H. K. neklausė pareigūnų nurodymų. Paskui išlindo kažkokia moteris, kuri šaukė, kad paleistų H. K., ji bandė ištraukti H. K. iš pareigūnų, buvo jį apsikabinusi. Iš pradžių atvažiavo du kriminalistai, o po to atvažiavo dar pareigūnų. Jie išėjo, kai konfliktas dar tebevyko, ji iki galo nestebėjo. Posėdyje esantys D. B. ir I. V. yra tie kriminalistai, kurie ieškojo kaltinamojo.

Liudytojas T. G. teisme parodė, kad tikslios datos nepamena, viskas buvo gal prieš du metus, kai jis su draugais sėdėjo laiptinėje, išėjo kaltinamasis, atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivedė. Buvo keturiese, gal penkiese. Tiksliai neprisimena. Atėjo du policijos pareigūnai. Pareigūnai buvo neuniformuoti. Pareigūnai įėjo į laiptinę ir ėjo pas tą vyrą. Pareigūnai juos kalbino, ką sakė, neprisimena. Kiek pamena kaltinamasis išėjo iš savo namų. Pareigūnai jam liepė eiti su jais kartu. Jis neatsimena, ar kaltinamasis sutiko eiti kartu su jais. Kai kaltinamasis pradėjo šnekėtis su pareigūnais, jie dar truputį pabuvo laiptinėje. Dar atvažiavo du uniformuoti pareigūnai, jie išėjo iš laiptinės. Pareigūnai neliepė jiems išeiti iš laiptinės. Jie sėdėjo kai pamatė, kad atvyko dar pareigūnų, kuriems reikią kažką aiškintis, jie išėjo į lauką. Neatsimena, kad būtų matęs konfliktą tarp pareigūnų ir kaltinamojo. Neatsimena, kad būtų girdėjęs kaltinamojo sakomus įžeidžiančius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Nematė, kad pareigūnai būtų vartoję smurtą prieš kaltinamąjį. Kiek atsimena, jie liepė jam eiti su jais. Kai atvyko uniformuoti policijos pareigūnai, jie nebebuvo laiptinėje, išėjo lauk. Niekas prievartos nenaudojo. Laiptinėje buvo jis, Marius, kurio pavardės neprisimena, dvi Linos. Į laiptinę buvo išėjusi kaltinamojo žmona, tačiau ką ji darė nežino. Jis nežino, dėl ko atvažiavo pareigūnai į įvykio vietą. Pareigūnai jiems nieko neaiškino. Tuo metu, kai H. K. išvedė, jie jau buvo išėję iš laiptinės.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad budėjo operatyvinėje grupėje, kai buvo pristatytas H. K. ir pareigūnų tarnybinis pranešimas, kad asmuo pasipriešino, ar įžeidė pareigūnus, dabar tiksliai nepamena. Jis surašė H. K. duomenis, surašė rezoliuciją tarnybiniam pranešimui ir surašė sulaikymo protokolą. Pareigūnų tarnybiniame pranešime buvo išdėstyta, kas atsitiko. Dabar negali pasakyti, kokie žodžiai buvo nurodyti tarnybiniame pranešime. Buvo pateiktas tarnybinis pranešimas ir buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. H. K. buvo sulaikymo patalpose, su juo bendravo tol, kol surašė jo duomenis. Kaltinamasis sulaikymo metu šūkavo. Vėliau kolegos kaltinamąjį vežė į areštinę, į ligoninę. H. K. buvo vežtas į ligoninę patikrinti, ar jį galima laikyti areštinėje, nes jis skundėsi sveiktos sutrikimais. Jam atrodo, kad pareigūnai tarnybiniame pranešime buvo nurodę, kad buvo naudotos prievartos priemonės, nes kaltinamasis priešinosi. Jis H. K. sulaikė 48 valandoms, t. y. iki tol, kol H. K. bus pareikšti įtarimai, ar bus sprendimas vesti į teismą ir taikyti kardomąją priemonę. I. V. iš anksto su juo H. K. sulaikymo nederino. Jis rašydamas savo tarnybinį pranešimą, rėmėsi pareigūno, kuris buvo įvykio vietoje, tarnybiniu pranešimu.

Liudytoja A. E. K. teisme parodė, kad pati įvykyje nedalyvavo. Kada viskas vyko datos neprisimena, gal prieš metus, gal dar ankščiau. Įvykio aplinkybes jai papasakojo marti R. K. ir sūnus H. K.. Jie jai pasakojo, kad sūnus ruošėsi eiti į vaistinę, turėjo receptus, beeinant sūnų užstojo du vyrai. Jis nepažino, kad ten policija. Sūnui uždėjo antrankius. Sūnus šaukėsi „gelbėkit“. Po to buvo iškviesta policija. Sūnus nežinojo dėl ko jį sustabdė. Marti išgirdusi sūnaus balsą išbėgo. Po to verkdama išbėgo mergytė. Marti norėjo paimti receptus, bet tie vyrai jos neprileido ir ją pastūmė. Tuo metu, kai sūnui dėjo antrankius, jį pakėlė į viršų ir jam lūžo nugara. Iki to įvykio sūnus skundėsi kraujagyslių sutrikimais, skaudėdavo galvą, sutrikę nervai. Sūnus nesakė, kokiais žodžiais vadino pareigūnus. Marti nesakė, kad sūnus būtų įžeidinėjęs pareigūnus. R. K. nebuvo sužalota. H. K. sakė, kad pareigūnai jam sužeidė nugarą. H. K. nesakė, kad jis būtų naudojęs smurtą prieš pareigūnus. Sūnus sakė, kad buvo vaikų, kad mažoji dukra matė konfliktą. Didžioji dukra konflikto nematė, nes ten nebuvo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu kitiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojos R. K. 2010-03-09 teisme duotus parodymus. Liudytoja posėdžio metu parodė, kad 2009-11-16 vakare vyras H. K. namuose skaitė laiškus ir norėjo eiti išsiųsti registruotą laišką į Vilnių bei nupirkti vaistų. Apie 16 val. jis išėjo iš namų ir ji išgirdo koridoriuje bruzdesį, atrodė, kad koridoriumi kas nors šliaužtų. Ji išbėgo į koridorių pažiūrėti, kas ten darosi. Koridoriaus vestibiulyje pamatė antrankiais surakintą savo vyrą, 6-8 policijos pareigūnus, o pas vieną iš jų rankose buvo jos vyro kepurė. Taip pat dar buvo gal šeši vaikai, tačiau ji į juos nežiūrėjo, o puolė gelbėti vyro. Vyras buvo išsigandęs. Ji atbėgusi pradėjo pareigūnų klausinėti, kas vyksta, kodėl jie „tampo“ jos vyrą, aiškino, kad jis serga. Ji vyra apkabino per liemenį rankomis, kad pareigūnai ją išklausytų, jog vyras serga, ji jį slaugo, jis yra silpnas. Ją vyrai pradėjo tempti nuo vyro: vieni pareigūnai tempė jos vyrą, kiti – ją. Jie susigrūmė. Ją nuo vyro atitraukė, ji pareigūnams aiškino, kad namuose yra mažas vaikas. Ją nuo vyro traukė du pareigūnai ir vienas iš jų jai sudavė du smūgius į viršugalvį, jai nukrito ir sudužo akiniai. Jos vyras pareigūnams nesipriešino, jiems nespyrė, nekando. Kai ji, išbėgusi į koridorių pamatė savo vyrą, jis buvo su antrankiais, jį pareigūnai stumdė, „grumdė“, daužė jam į nugarą. Iš policijos vyras grįžo „visas mėlynas“, su kraujosruvomis, šlubuojantis. Kai pareigūnai išvedė vyrą į lauką, ji ten nėjo – ėjo į kambarį, nes verkė jos vaikas. Negirdėjo, kad vyras rėktų, nesipriešino pareigūnams – juk jų buvo daug, visi agresyviai nusiteikę (2 t., 98-99 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu kitiems įrodymams patikrinti, pagarsino 2011 m. birželio 3 d. liudytojo M. A. teismo posėdžio metu duotus parodymus. Liudytojas posėdžio metu parodė, kad įvykio nelabai prisimena. H. K. žino iš matymo, nežino, ar jis gyvena bendrabutyje. Prisimena, kad 2009-11-16 policijos pareigūnai norėjo H. K. išvežti, o jis priešinosi. Po to juos išvarė iš bendrabučio, todėl kas vyko toliau, nematė. Nematė, kaip H. K. buvo išvestas iš bendrabučio. Atrodo, kad tuo metu buvo keturi uniformuoti policijos pareigūnai ir du neuniformuoti. Jis negirdėjo jokio konflikto. Neprisimena, kaip H. K. buvo sulaikytas, nes juos pareigūnai išvarė iš bendrabučio. Jie buvo keturiese: jis, Titas, Lina ir kita Lina. Kai jie bendrabučio vestibiulyje valgė saulėgrąžas, tai atėję civiliai pareigūnai liepė surinkti lukštus. Nežino, kokiu tikslu pareigūnai atvyko. Nematė, kad H. K. pareigūnai muštų (2 t., 105 b. l.).

2009-11-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. 7, Šiauliuose, kur kaip nustatyta buvo sulaikytas H. K. (1 t., 4-6 b.1.).

Iš 2009-11-16 Šiaulių miesto policijos komisariato sulaikymo patalpos vaizdo įrašo matyti, jog visą laiką H. K. būdamas policijos komisariate elgėsi agresyviai, šaukė, kėlė triukšmą, kažko reikalavo, nesiklausė ką jam sako policijos pareigūnai (1 t., 17 b. l.).

2009-11-16 VšĮ „Šiaulių apskrities ligoninė“ priėmimo skyriaus vaizdo įraše matyti, jog H. K. buvo pristatytas į gydymo įstaigą (1 t., 83 b. 1.).

Iš 2012-06-18 apžiūros protokolo matyti užfiksuota pokalbių tarp policijos pareigūnų ir būdėtojo garso įrašo, daryto 2009-11-16 apžiūra. 1-ame įraše pokalbis vyksta tarp budėtojo ir vyro, prisistačiusio I. V.. I. V. prašo budėtojo atsiųsti patrulių mašiną į (duomenys neskelbtini), nes čia turi susilaikę „snarglius“, iš kurių vieni „sėmkas“ spjaudo, kiti rūko. 2-ame įraše užfiksuotas pokalbis per radijo stotį, kurio metu budėtojas teiraujasi, kad gali nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), nes ten nuovados darbuotojams reikalinga pagalba, sutinka važiuoti 35. 6-ame įraše užfiksuotas pokalbis telefonu tarp budėtojo ir I. V., kurio metu budėtojas klausia I. V., ar registruoti jo pranešimą į ROIK‘ą (registruojamų objektų identifikavimo kodas), I. V. atsako budėtojui, kad nieko nebeveža, nes tuos „snargliukus“ paleido, o sulaikė tokį K., kurio policija ieško už melagingą kvietimą, I. V. jį kelis kartus kvietė, bet jis neatėjo. I. V. sako, kad vietoje vos ne „drakės“ prasidėjo. V. V. budėtojui pasakė, kad nudavė velnių tiems vaikams ir paleido, o dabar tą (H. K.) vešis, budėtojas klausia ar už pasipriešinimą, I. V. atsako, kad „atrodo aha“ (3 t., 138-139 b. l.)

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo I. V. 2009-11-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2009-11-16, apie 18 val., atvyko su Centro PN tyrėju D. B. adresu (duomenys neskelbtini). Pastato 1 aukšte sutiko nepilnamečius, kurie šiukšlino laiptinę saulėgrąžų lukštais. Dėl asmenų sulaikymo buvo iškviestas autopatrulis. Tuo metu iš 7 buto išėjo H. K., dėl kurio jie ir atvyko tuo adresu. H. K. buvo kviečiamas apklausai į policijos nuovadą dėl melagingo policijos iškvietimo, buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau į apklausas neatvyko. H. K. jis prisistatė ir paklausė, kodėl pastarasis nevyksta į apklausas. H. K. nieko neatsakė, tada jis pasakė, kad teks vykti į policijos įstaigą ir H. K. bandant pabėgti jis bandė sulaikyti. Tada H. K. pradėjo šaukti, jį stumdyti. Į pagalbą atskubėjo patruliai L. Š. ir R. L.. Tuo metu iš 7 buto išbėgo H. K. žmona, kuri apsikabinusi H. K. neleido jo niekur vežti. Nei H. K. nei jo žmona, nevykdė reikalavimo nesipriešinti, abu stumdėsi, vadino juos „mentais“, „durniais“, „šunimis“, grasino atleisti iš darbo. Sulaikymo metu uždedant H. K. antrankius H. K. spyrė L. Š. į kojas ( 1t., 11-12 b.l.).

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo D. B. 2009-11-16 tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir tyrėjo I. V. tarnybiniame pranešime (1 t., 13 b.l.)

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-kuopos 2-ojo būrio patrulio L. Š. 2009-11-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2009-11-16 L. Š. dirbo kartu su patruliu L. Š.. Apie 18. val. gavo VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba Centro PN pareigūnams. Nuvykus į vietą laiptinėje buvo pareigūnai I. V., D. B. ir nepilnamečiai. Tuo metu laiptinėje pasirodė vyriškis, I. V. jam prisistatė ir paklausė, kodėl pastarasis neatvyksta į nuovadą apklausai. Vyriškis nieko neatsakė ir paspartinęs žingsnį norėjo pro I. V. praeiti. I. V. užstojus kelią vyriškis pradėjo stumdyti I. V.. Jis perspėjo vyriškį, kad nurimtų, tačiau jis ir toliau stumdėsi, pradėjo garsiai šaukti, išvadino juos „šunimis“, „durniais“, „mentais“. Tuo metu prie vyriškio pribėgo moteris, kuri taip pat juos įžeidinėjo. Jis ją atitraukė ir paaiškino, kad vyras yra sulaikomas. Vyras toliau priešinosi, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, uždėti antrankiai. Dedant antrankius vyras spyrė jam į dešinę koją, norėjo ištrūkti. Pristačius į komisariatą buvo nustatyta, kad tai H. K. (1 t., 7-8 b.l.).

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. L. 2009-11-16 tarnybiniame pranešime iš esmės dėl buvusio konflikto nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir patrulio L. Š. tarnybiniame pranešime ( 1t., 9-10 b.l.).

Iš šaukimo kopijos matyti, jog H. K. buvo surašytas šaukimas 2009-11-30, 11 val. atvykti į Šiaulių apskrities VPK pas tyrėją K. Š. (1t., 196 b.l.).

Iš 2009-11-16 Administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog H. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad jis 2009-11-05, apie 17.54 val. melagingai iškvietė policijos pareigūnus (1t., 197-198 b.l.).

Iš 2010-01-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimo matyti, jog H. K. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nesant ATPK 186 str. numatyto pažeidimo sudėties (2t., 144 b.l.)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 266 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog asmenų sulaikymą turi teisę vykdyti policija už administracinius teisės pažeidimus, kai šis kodeksas už juos numato administracinį areštą. To paties kodekso 264 straipsnyje įtvirtinta jog siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos, vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas administracinis asmens sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas ir kiti numatyti veiksmai. Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendindamas policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai

Teismas laiko įrodyta, jog H. K. 2009 m. lapkričio 16 d., apie 18.00 val., Šiaulių mieste, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, išplūsdamas įžeidžiančiais žodžiais - „mentai“, „šunys“, „durniai“, „debilai“, „banditai“ – įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus Šiaulių apskrities vyriausiojo komisariato Viešosios tvarkos biuro Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulį L. Š., vyriausiąjį patrulį R. L., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados inspektorių veiklos grupės tyrėją D. B. ir tyrėją I. V., bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje panaudodamas fizinį smurtą - pastūmė I. V., vengdamas sulaikymo bandė įkąsti R. L., bei vieną kartą spyrė L. Š. į dešinę koją, tuo sukeldamas L. Š. fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. I. V., R. L. ir L. Š..

Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji I. V., D. B., L. Š. ir R. L. kaltinimuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo policijos pareigūnai. Tai patvirtina posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, tai patvirtina byloje esantys jų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos jų užimamos pareigos. Kaip parodė nukentėjusieji I. V. ir D. B. kaltinime nurodytą dieną jie vyko į namą adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad surasti H. K., išsiaiškinti, kodėl jis nevyksta apklausai į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nuvykus minėtu adresu laiptinėje jie pastebėjo nepilnamečius, kurie šiukšlino ir iškvietė policijos patrulius dėl šių nepilnamečių veiksmų. Pagal jų iškvietimą atvyko policijos pareigūnai L. Š. ir R. L.. Jie buvo su policijos pareigūnų uniformomis. Pareigūnams atvykus į laiptinę išėjo H. K., kuriam I. V. prisistatė ir paklausė, kodėl pastarasis nevyksta į apklausas. H. K. nieko neatsakęs norėjo pabėgti, o I. V. jį sulaikius, jis pastūmė I. V. ir pradėjo šaukti vadindamas policijos pareigūnus „durniais“, „mentais“, „šunimis“, „banditais“. R. L. ir L. Š. bandant nuraminti H. K. paaiškinant, kad jis privalo paklusti pareigūno teisėtiems nurodymams, kad išsiaiškinus situaciją H. K. galės eiti kur nori, pastarasis ir toliau šaukė bei muistėsi, tada I. V. pasakius, kad jis bus sulaikomas H. K. toliau šaukė ir įžeidinėjo, norint uždėti jam antrankius bandė įkąsti R. L. bei vieną kartą spyrė L. Š. į dešinę koją. Šias I. V. ir D. B. nurodytas aplinkybes patvirtina posėdžio metu apklaustų kitų dviejų nukentėjusiųjų L. Š. ir R. L. parodymai, kad pagal gautą iškvietimą vyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur apylinkės inspektoriams buvo reikalinga pagalba. Atvykus nurodytu adresu D. B. ir I. V. paaiškino, kad yra nepilnamečiai kurie prišiukšlino laiptinę. Tuo metu į koridorių išėjo H. K., kuriam I. V. prisistatė ir paprašė sustoti, kaip suprato aiškinosi aplinkybes dėl H. K. neatvykimo į apklausą. H. K. pastūmė I. V., o šiam bandant sulaikyti šaukė vadindamas „durniais“, „mentais“, „šunimis“, „banditais“, paaiškinus, kad H. K. bus sulaikomas ir norint uždėti antrankius jis bandė įkąsti R. L. bei spyrė į koją L. Š.. H. K. išsakyti žodžiai įžeidė juos kaip pareigūnus. Tai, kad I. V. ir D. B. vyko pas H. K. dėl aplinkybių išsiaiškinimo, susijusio su administracinio teisės pažeidimo galimu padarymu, patvirtina byloje esantys dokumentai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas H. K. ir šaukimas. Šių pareigūnų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja A. S., kuri nors viso konflikto pradžios nematė, tačiau, parodė, jog girdėjo kaip, pareigūnai paaiškino H. K., jog nori jį apklausti, jog girdėjo kaip H. K. žmona garsiai šaukė koridoriuje, girdėjo kaip H. K. vadino pareigūnus žodžiais „mentai“, „šunys“, matė, kad du iš pareigūnų buvo apsirengę policijos uniformomis. Šios liudytojos parodymai yra nuoseklūs, nenustatyta, jog liudytoja turėtų pagrindą apklabėti kaltinamąjį, teismui nekyla abejonių dėl jos parodymų objektyvumo. Pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad laiptinėje buvo nepilnamečiai, patvirtino ir posėdžio metu apklausti nepilnamečiai liudytojai - L. M., L. K. ir T. G.. Be to, L. M. ir L. K. patvirtino, kad H. K. priešinosi policijos pareigūnams. Aplinkybes, kad H. K. priešinosi pareigūnams, nurodė ir liudytojas M. A., kurio parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka. Nors L. M., L. K. ir M. A. pasipriešinimo veiksmų negalėjo detaliau nurodyti, teismas šių liudytojų parodymų nelaiko nenuosekliais. Galimai dėl jauno amžiaus ir dėl ilgo laiko tarpo pastarieji liudytojai galėjo ir neprisiminti įvykio aplinkybių, be to, kaip nustatyta, jie viso konflikto nestebėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų nepilnamečių liudytojų parodymais, o dėl to, kad jie ne visas aplinkybes atsimena, teismas jų parodymais remiasi ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tai, kad kaltinamasis pristatytas į policijos komisariatą buvo agresyviai nusiteikęs, patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J., patvirtindamas, jog H. K. šūkavo. Pareigūnų I. V., D. B., L. Š. ir R. L. nurodytas aplinkybes tiek dėl konflikto, tiek dėl pareigūnų kvietimo priežasties patvirtina byloje esantis garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog I. V. skambino į budėtojų dalį ir prašė atsiųsti policijos patrulių ekipažą adresu (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo nepilnamečių elgesio, buvo susisiekta su patrulių ekipažu, kuriame dirbo L. Š. ir R. L., vėliau budėtojui susisiekus su I. V. iš pokalbio turinio matyti, jog pastarasis paaiškino, kad su nepilnamečiais viskas išsiaiškinta, tačiau įvyko pasipriešinimas policijos pareigūnams. Minėti pareigūnai iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir iš karto po konflikto rašytuose tarnybiniuose pranešimuose bei apklausiami praėjus trumpam laikui po konflikto. Nors tarnybiniuose pranešimuose nebuvo nurodyta, kad H. K. bandė įkąsti R. L. į ranką, tačiau šią aplinkybę R. L. nurodė apklausiamas teismo posėdžio metu, ir šią aplinkybę patvirtino L. Š. parodydamas, jog nematė, kaip H. K. bandė kąsti, tačiau ir R. L. žodžių suprato, jog kaltinamasis bandė įkąsti H. K.. Minėtų pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jie yra nuoseklūs, iš esmės sutampantys tarpusavyje ir gausūs detalėmis, juos papildo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai bei byloje ištirti rašytiniai įrodymai, todėl teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes jais remiasi visiškai. Kaltinamojo H. K. parodymus, jog jis pareigūnams nesipriešino, o nuo jų gynėsi, jog manė, kad jį užpuolė banditai ir dėl to juos taip vadino, kad buvo keturi civiliai apsirengę žmonės, kad pajuto smūgį į nugarą ir atbėgę jį pradėjo mušti, kad jam sulaužė stuburą, kad L. Š. jis įkąsti nebandė, kad R. L. nespyrė, kad jo nuomone žodžiai „mentai“, „šunys“ nėra įžeidimas, teismas vertina kritiškai kaip jo gynybinę poziciją, kadangi tokių jo parodymų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Priešingai – tokią kaltinamojo poziciją paneigia aukščiau aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei garso įrašas, tai, kad pareigūnų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnyba požymių, patvirtina 2009-11-25 priimtas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (3t., 73-74 b.l.), kad dėl nustatytos ligos H. K. yra galimi savaiminiai lūžiai patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas (1t., 64 b.l.). Liudytojos R. K. parodymais, kurie buvo pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, teismas nesiremia, kadangi ji yra kaltinamojo sutuoktinė ir suinteresuota duoti palankius parodymus siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės H. K.. Liudytojos A.E. K. parodymais teismas taip pat nesiremia, kadangi ji pati įvykio nematė, ji yra kaltinamojo mama ir konflikto aplinkybes papasakojo sužinojusi iš kaltinamojo H. K. ir jo žmonos R. K..

Aukščiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog H. K. suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais, kurių du vilkėjo policijos uniformas, ir kurie atvyko išsiaiškinti administracinio teisės pažeidimo aplinkybių, pašalinių asmenų akivaizdoje vadino juos įžeidžiamais žodžiais „mentai“, „šunys“, „durniai“, „debilai“, „banditai“, bei pareigūnams prašant nusiraminti jis ir toliau nepakluso jų reikalavimui, o paaiškinus, kad jis bus sulaikomas, pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą – pastūmė I. V., bandė įkąsti R. L. ir spyrė L. Š.. Nukentėjusieji pareigūnai I. V., D. B., R. L., L. Š. kaltinime nurodytą dieną atliko tarnybines pareigas – tai nustatyta jų pačių parodymais, byloje esančiais tarnybiniais pranešimais bei garso įrašu, kuriame fiksuotos įvykio aplinkybės ir pareigūnų iškvietimas į įvykio vietą. Pagal Policijos veiklos įstatymo nuostatas minėti pareigūnai turėjo ir privalėjo reaguoti į H. K. veiksmus, o H. K. privalėjo paklusti jų teisėtiems reikalavimams. H. K. išsakyti žodžiai - „mentai“, „šunys“, „durniai“, „debilai“, „banditai“ nėra necenzūriniai, tačiau šioje konfliktinėje situacijoje kaltinamasis juos išsakydamas siekė įžeisti bei pažeminti savo pareigas ėjusius pareigūnus pašalinių asmenų akivaizdoje, ir šioje situacijoje minėti žodžiai yra įžeidžiamo turinio. Įvertindamas H. K. veiksmų intensyvumą – įžeidžiamo turinio žodžiais pareigūnus H. K. šaukdamas vadino keletą kartų, bei jo aktyvų priešinimąsi pareigūnams fiziniu smurtu – pareigūno stūmimu, bandymu įkąsti bei spyriu į koją, teismas laiko jog kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal baudžiamojo kodekso 290 straipsnį – pareigūnų įžeidimas ir 286 straipsnį – pasipriešinimas valstybės tarnautojams. Abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nes H. K. suprato, jog įžeidinėja pareigūnus, jiems priešinosi ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog vėliau administracinio teisės pažeidimo byla dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo teismo nutarimu buvo nutraukta, nesuteikia jam teisėto pagrindo nevykdyti pareigūnų reikalavimų ir nurodymų, juos įžeidinėti bei jiems priešintis ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog H. K. pareigūnų atžvilgiu būtų išsakęs necenzūrinius žodžius, šią aplinkybę teismas šalina iš kaltinimo pagal BK 290 straipsnį. Šios aplinkybės pašalinimas nesunkina kaltinamojo padėties ir nelaikytina kaltinimo keitimu, bei veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. H. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., 66-67 b. l.), kaip pats nurodė administracine tvarka baustas, nedirbantis (1 t., 69 b. l.), registruotas darbo biržoje (1 t., 68 b. l.), vedęs, augina vieną nepilnametį vaiką. Teismas, atsižvelgdamas į šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus už inkriminuojamas nusikalstamas veikas subendrintą bausmės rūšį - baudą, kurios dydis būtų mažesnis už griežčiausios (BK 286 str.) iš šių nusikalstamų veikų sankcijoje numatytą bausmės vidurkį pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str.1d. 3p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

H. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą 25 MGL (2600 Lt – dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti H. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-11-16 iki 2009-11-17, tai yra dvi paras, 1 parą prilyginant 2 MGL dydžio baudos ir laikyti, kad H. K. yra sumokėjęs 4 MGL (520 Lt – penkis šimtus dvidešimt litų).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.