Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2019-03-21 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant keturis mėnesius tęsti darbą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė-laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant keturis mėnesius tęsti darbą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį;

M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-04-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 15 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė-areštas 10 parų, bausmę atliko 2015-04-25, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamieji lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu.

Tai yra, kaltinamasis O. R., 2018 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 23.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, žinodamas, kad A. C., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, lytiškai santykiavo su ja įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį, tokiu būdu pažeidė jaunesnės negu šešiolikos metu amžiaus A. C. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Kaltinamasis M. C., 2018 m. balandžio 18 d., dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, po tiltu per upę „Jūra“, esančiu (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, kad jo sesuo A. C., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodamas pačios nepilnametės sutikimu, lytiškai santykiavo su ja įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį, tokiu būdu pažeidė jaunesnės negu šešiolikos metu amžiaus A. C. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Kaltinamasis O. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis neneigia jog balandžio 13 d. su A. C. buvo pas jį namuose ir santykiavo. Jie susitikinėdavo ir anksčiau, gerdavo arbatą, taip bendravo gal kokius pora mėnesių, santykiai buvo draugiški, A. jam patiko, o ji sakė, kad jis jai taip pat patinka. Jis žinojo iš kur yra A., koks jos amžius, jai buvo 14 metų.

Balandžio 13 d. buvo kažkoks spektaklis ir A. sakė, kad pas jį ateis po spektaklio. Atėjo 20.30 val., jie atsigėrė kavos. Tokiems santykiams iniciatyvą rodė abu. Jam yra 29 metai, turi 4 vaikus. Jis pasiūlė A. lytinius santykius, viskas gavosi savaime, jis A. nurengė, tai buvo jo pirmi lytiniai santykiai su A. C.. Lytinių santykiu metu naudojosi apsaugos priemonėmis, jomis pasirūpino jis. A. nesakė, kad nenori santykių. Kai jis ją lydėjo namo, sakė, kad patiko. Po to su A. dar apie savaitę laiko bendravo telefonu, vėliau santykiai buvo nutrūkę, bet prieš porą savaičių A. vėl jam skambino, siūlė susitikti kavinėje atsigerti kavos.

Kai jis turėjo lytinius santykius su A., buvo išsiskyręs su sugyventine. Jis nežinojo, kad tokie veiksmai yra baudžiami.

Kaltinamasis M. C. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis su A. bendravo dar tada, kai jis gyveno Anglijoje. Jis žinojo, kiek A. yra metų. Balandžio 3 d. jis grįžo į Lietuvą. Per „Facebook“ buvo susitaręs susitikti su A., atvažiavo su draugu A., kelias dienas buvo pasilikęs (duomenys neskelbtini), atvežė šokolado. A. jam parašė, iššoko per langą ir atėjo su juo susitikti. A. globėja jai skambino, bet ji nekėlė ragelio, paskui išjungė telefoną. Jie su A. pabendravo, paskui gavosi taip, kad ji pati norėjo santykiauti. Visi trys nuėjo po tiltu, kalbėjosi, A. pasakė, kad norėtų pabandyti lytinius santykius. Jis sakė, kad bus blogai, bet A. sakė, kad nieko nebus, niekas nesužinos, viskas liks tarp jų. Jis buvo A. pasisodinęs ant kelių, apsikabinęs per pečius. Jis nebuvo įvedęs savo lytinio organo A. į makštį, nes nepataikė, greit susijaudino, nes seniai nebuvo turėjęs lytinių santykių, sperma išsiliejo dar neįvedus lytinio organo, ant žolės. A. buvo ant jo atsigulusi, jie abu buvo su rūbais. Jis kelnių A. nenumovė, kelnes nusismaukė ji pati, jis buvo prasisegęs kelnes. A. visą laiką buvo su jais, jis niekur nebuvo nuėjęs, tik vėliau visi išsiskyrė.

Apie tai, kad sesė turėjo lytinius santykius su O. R., jam papasakojo sesės draugė G. dar prieš jų santykius po tiltu. Jis dėl to susinervino, priekaištavo sesei. Jie su A. su sese ir G. iš viso buvo susitikę 4 kartus.

G. parodymais negalima tikėti, nes ji mėgsta pameluoti, sesė irgi daug prisigalvoja. A. nori jį apšmeižti. Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymų neskaitė iki galo, taip pat nepaskaitė ir ką pasakė sesė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti kaltinamojo M. C. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad dėl pareikšto įtarimo lytiškai santykiavus su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus savo seserimi A. C. prisipažino visiškai. Jis žinojo, jog jo sesei A. yra 14 metų ir nepaisant to su ja lytiškai santykiavo. 2018 m. balandžio mėn., datos tiksliai nepamena, dienos metu susitiko su seserimi A. R.. Jis tuo metu buvo su draugu A. A.. Nuėjo trise link kelio į Laukuvą ir nusileido po ten buvusiu tiltu. Kurį laiką sėdėjo trise, kalbėjosi. Po to jis sugalvojo, kad reikia su A. pasimylėti. Apie tai pasakė A., tai yra pasakė sesei, kad „noriu meilės“. A. aiškiai suprato ko jis nori, nes jam atsakė, kad ir ji to paties nori. Taip pat sesei pasakė, kad dėl to ateityje nenori turėti jokių problemų, tai yra paaiškino A., kad apie tokius jų santykius niekas neturi sužinoti, nes kitaip jam bus blogai. Ten ant žolės, po tiltu, nusimovė savo kelnes, A. taip pat nusismaukė savo kelnes, po ko abu lytiškai santykiavo (jis gulėjo nugara ant žolės, o A. buvo užsigulusi ant jo). Spermą išliejo ant žolės. Kai jis lytiškai santykiavo su seserimi, A. sėdėjo netoliese po tiltu. Ar jis juos stebėjo, nežino. Su A. lytiškai santykiavo tik tą vienintelį kartą ir dėl tokio savo poelgio gailisi. Taip pat žino, kad jo sesuo A. turėjo lytinius santykius ir su O., tiksliau žino, kad pastarasis išprievartavo jo seserį, o tai įvyko dar prieš jo paties turėtus lytinius santykius su seserimi. Pamena, kad 2018 m. balandžio mėn., dienos nepamena, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir susitiko su seserimi, kai jai baigėsi pamokos. Tuo metu su jais buvo ir A. draugė G. bei A.. Vaikščiojant visiems kartu, G. ėmė sakyti, ar jis (M. C.) žino, kad A. išprievartavo O.. Jis tada iš karto paklausė A., ar tai tiesa. A. apsiverkė ir pasakė, kad tai tiesa. Sesuo nepasakojo kur ir prie kokių aplinkybių tai įvyko. Tik iš G. žino, kad O. yra 30 metų amžiaus ir, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jau vėliau, sutikęs stotyje A. globėją, pasakė jai apie tai, kad A. išprievartavo O. (t. 3, b. l. 3-4, 16-17, 103-104).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. C. patvirtino savo parodymus, papildomai parodydamas, kad lytinius santykius turėjo po tiltu per Jūros upę, esančiu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 39-44).

Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis M. C. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl streso jis pasakė tyrėjai, kad santykiavo su sese.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji viską žino iš dukros A. pasakojimo. Kad A. su O. buvo susipažinusi, ji sužinojo prieš kokią savaitę iki santykiavimo. Jie išsigando, kad gali tapti seneliais. Kalbėjosi su A., ji O. nepažinojo, nežinojo, kiek jam metų.

Buvo su A. spektaklyje, A. visą laiką susirašinėjo su O., tarėsi susitikti. Po spektaklio išėjo važiuoti namo, A. pasakė, kad nevažiuos, eis nusipirkti saldainių. Jai trumpam nusisukus, A. nuo jos pabėgo. Ji A. skambino, tačiau A. nekėlė ragelio, grįžo apie 23 val. kaip niekur nieko, nuėjo miegoti. Vėliau A. pasakojo, kad su O. jie susitiko prie kolegijos, bendravo, O. pasiūlė apžiūrėti jo namus, kaip jis gyvena. Ji patikli ir nuėjo pažiūrėti, paskui sakė, kad labai išsigando, bijojo, visa drebėjo, labai išgyveno. O. išjungė šviesą, pradėjo nusirenginėti, pasisodino A. ant lovos, liepė jai nusirengti. Tai buvo pirmi jos lytiniai santykiai.

Paskui atsirado M., jis atvažiavo, lyg buvo antradienio vakaras, į (duomenys neskelbtini), A. bendravo su juo per „Messenger“, neleisdavo M. atvažiuoti, nes žinojo jo praeitį, kadangi M. mušdavosi, vogdavo, nenorėjo, kad A. bendrautų su tokiu žmogumi. Tą antradienį A. norėjo būtinai susitikti su M., bet ji neleido, nes jau buvo vėlu, A. supyko, bet neišėjo. Jie matyt per visą naktį rašinėjosi, nes M. su tuo draugu šlaistėsi po (duomenys neskelbtini). Ryte 6 val., kaip A. sako, išlipo per langą, nes kai ji atsibudo, A. lovoje nebuvo. Ji labai išsigando, visur skambinėjo, A. telefonas buvo išjungtas, skambino G., kuri parašė, kad A. yra stotyje su M.. Tuoj po 8 ji skambino mokytojai, ši pasakė, kad A. yra mokykloje. Po pamokų M. laukė prie mokyklos, jie susitiko, A. negrįžo namo, telefono ragelio nekėlė, M., A., G. ir A. bastėsi iki 21 val. Kitą dieną A. išėjo į mokyklą, po pamokų susitiko su M., tai buvo ketvirtadienis, visą dieną šlaistėsi po (duomenys neskelbtini), ji nežinojo kur ieškoti. Vakare apie 20 val. dukros draugė parašė, kad A. yra stotyje su nerimtais draugais, tai ji važiavo į stotį ir sutiko A., M. ir A.. Jie pasikalbėjo, M. jai priekaištavo, kad ji yra bloga globėja, sakė, kad A. nori eiti gyventi pas jį. A. M. prižadėjo nupirkti namą, televizorių, o kadangi ji yra jauna mergaitė su elgesio sutrikimais, tiki viskuo ką jai sako. Tada M. jai pasakė, kad A. turėjo santykius su O.. Ji sureagavo baisiai, bet susitvardė, jos išvažiavo namo. Namuose A. kalbėjo, kad nori gyventi su M., kad nenori važiuoti į sanatoriją. Penktadienio ryte A. turėjo būti sanatorijoje Palangoje, bet, kadangi šlaistėsi su M., nebeišvažiavo. Jos sutarė, kad ryte nueis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir apie tai pasikalbės. Ryte taip ir padarė. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai A. pasipasakojo, kad turėjo lytinius santykius su broliu. Kad A. santykiavo su M. jai per „Facebook“ parašė A., tada ji apie tai kalbėjosi su A., kuri pasisakė, kad santykiavo su M., sakė, kad M. buvo įvedęs savo lytinį organą į A. makštį, jos darėsi nėštumo testus.

Liudytojas A. A. parodė, kad jis su M. C. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) susitikti su M. C. sese, nes seniai ją buvo matęs. Pamena, kad buvo susitikę porą kartų. Buvo toks momentas, kai jie ėjo į degalinę pakrauti M. telefono ir išėjo pasivaikščioti. Beeinant buvo tiltas ir jie nutarė po tiltu pasėdėti. Pasėdėjo, pašnekėjo ir prasidėjo veiksmas. Buvo švelnumo parodymai, kaip jis suprato, kaip sesei. M. buvo pasisodinęs A. ant kelių ir ją glostė. Gavosi taip, kad M. numovė A. kelnes, ar ji pati nusimovė iki pusės ir A. užlipo ant M., tai padaryti liepė M.. Tada jis atsistojo ir nuėjo, nes nenorėjo žiūrėti, bet suprato kas vyks. Po to jis nuėjo į degalinę, paėmė telefoną, o važiuojant atgal į Klaipėdą M. jam papasakojo kaip buvo. Pasakojo, kaip viskas baigėsi. Sakė, kad buvo gerai, kad A. šaukė iš malonumo. Suprato, kad jie santykiavo.

Prieš šį įvykį su M. buvo toks pokalbis apie tai, kad jeigu su A. gali santykiauti kiti vyrai, tai ir jis gali, nes jis žinojo, kad A. turėjo prieš tai lytinius santykius su kitu vyru ir dėl to buvo labai susinervinęs ir susijaudinęs. Einant į tą vietą po tiltu, M. kalbėjo A., kad jis pasikvies ją gyventi kartu su juo į (duomenys neskelbtini).

Liudytoja Ž. M. parodė, kad A. C. jai yra žinoma nuo 2004 m., kai į (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi A. M. dėl mergaitės globos, kuri buvo nustatyta 2005 m. teismo sprendimu, jų tarnyba atlieka vaiko globos priežiūrą.

2018-04-20 anksti ryte atvyko į skyrių A. M. su problema, kad mergaitė susidėjo daiktus ir ruošiasi išeiti gyventi su broliu, globėja tam nepritarė. Jos atskirai bendravo su mergaite, aiškinosi norėjimo išeiti gyventi pas brolį priežastis. Besikalbant mergaitė prasitarė, kad ji turėjo lytinius santykius, įvardijo su kuo, pasakė vardą ir pavardę, papasakojo aplinkybes, sakė, kad jai nepatiko, buvo išsigandusi, sustingusi, tas vyras galėjo daryti ką nori, kad tas vyras liepė niekam nepasakoti. Tai buvo O. R. ir viskas vyko jo namuose. Suprato, kad santykius su O. R. turėjo ne savo noru, ji nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas. Apie santykius su broliu mergaitė neužsiminė.

A. C. yra lengvai pasiduodanti įtakai, jai gali daug kas sukelti pavojų, lengvai pasitiki žmonėmis, juos prisileidžia.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nepilnametės nukentėjusiosios A. C. parodymai, kuriuose ji parodė, kad buvo su mama koncerte, kai O. pradėjo jai rašyti į telefoną, kad ji išeitų su juo susitikti. Po koncerto mamai ji pasakė, kad eina į krautuvę, o iš tiesų nuėjo susitikti su O.. Susitikę vaikščiojo po miestą. O. jos klausė kiek jai metų, ji pasakė, kad jai yra 14 metų. Pats O. savo amžiaus nesakė, tik nurodė, kad jo amžius nelabai skiriasi nuo jos. Pasivaikščioję po miestą, nuėjo pas O. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Buvo jo miegamajame, kai O. pasiūlė jai prisėsti šalia jo. Ji jam pasakė, kad ji geriau pastovės. Tuomet O. paėmė ją už rankos, dar kartą pasakė jai atsisėsti ir nieko nebijoti. Ji atsisėdo, o O. visur išjungė šviesą ir atsigulė į lovą. Pasiūlė jai nusiauti batus ir atsigulti greta, prisislinkti arčiau jo. Buvo labai šalta, ji atsigulė ir abu užsiklojo. Jie kalbėjosi, jis jos klausė, ar ji nebijo. Ji tylėjo. Jis ją vadino meilute, zuikute, ėmė glostyti nugarą ir kitur, po truputį pradėjo ją nurenginėti ir taip nurengė visus drabužius. Ji nieko jam nesakė ir nesipriešino, tik kartais pasakydavo, kad bijo. Jis pats atsisegė savo kelnių sagą ir nusimovė kelnes. Tuomet savo daiktą jis pradėjo kišti jai į makštį. Ji juto skausmą, buvo nemalonu. Jo daiktas buvo jos viduje. Viskas pasibaigė, kai O. kažkas paskambino. Tada jis apsirengė, liepė jai apsirengti. Po visko ji O. klausė, kaip čia buvo, kad taip įvyko. O. atsakė, kad taip gavosi netyčia. Jis neprašė jos niekam nesakyti kas tarp jų įvyko, tik sakė neminėti jo vardo. Vėliau O. ją palydėjo ir jie atsisveikino. Grįžusi namo ji mamai melavo, kad su draugėmis vaikščiojo parke. Su O. lytiškai santykiavo tą vienintelį kartą ir tai buvo pirmieji jos lytiniai santykiai. Taip pat lytinius santykius yra turėjusi ir su savo broliu M. C.. Tai buvo prieš jos gimtadienį, po įvykių su O.. Tuomet brolis apie 2-3 val. nakties parašė žinutę, kad turi dėžę saldainių, prašė jos išeiti. Ji susirinko daiktus mokyklai ir apie 3-5 val. išėjo iš namų. Nuėjo į mokyklą, po to stotelėje susitiko su broliu, kuris buvo kartu su A.. Susitikę nuėjo po tiltu, ten sėdėdami kalbėjosi, vaikinai gėrė alų. Po kiek laiko A. kažkur išėjo. Tada abu su broliu norėjo užsiimti seksu: tai yra brolis jos paklausė, ar ji nori pamėginti, ji sutiko. Tuomet jai brolis šiek tiek nusmaukė kelnes. Jis gulėjo ant nugaros, ji gulėjo ant jo. Brolis pradėjo kišti „bybį“ į jos makštį, jai neskaudėjo, bet jautėsi keistai. Jo daiktas buvo įkištas į jos vidų, tai truko neilgai, jis spėjo ištraukti, tada išbėgo sperma. Draugas girdėjo, kai brolis jai siūlė pasimylėti, bet jis nereagavo, ir kai viskas vyko jo nebuvo. Daugiau artimesnių santykių su broliu nebuvo, daugiau jai nieko nesiūlė. Brolis dar iki jų tarpusavio lytinių santykių žinojo, kad ji turėjo lytinius santykius ir su O.. Apie tai jam papasakojo G.. Apie tai, kad ji turėjo lytinius santykius su O., brolis pasakė ir jos globėjai, kurią ji vadina mama. Nors su broliu ji negyvena, bet jis žinojo, kad jai yra 14 metų, žinojo kada yra jos gimtadienis (t. 1, b. l. 91- 96, 141-146).

Nepilnametė liudytoja G. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji anksčiau nei A. C. susipažino su O., kuriam 29 metai. O. A. telefono numerį davė pažįstamas A.. Nuo tada su O. pradėjo bendrauti ir A.. Abi pažinojo jį daugiau nei mėnesį laiko. O. žinojo kiek jai ir A. metų. Pats O. jos klausė, kiek jai ir A. metų. Ji atsakė, kad po 15 metų. Apie amžių O. jos klausinėjo prieš A. apsilankymą jo namuose, prieš A. ir O. lytinius santykius. Žino, kad A. buvo koncerte, o po koncerto nuėjo pas O. į namus. A. jai pasakojo, kad O. pradėjo prie jos lįsti, nurenginėti ją, kad kišo savo lytinį organą į A. „vištą“. A. sakė, kad jai iš pradžių neskaudėjo, tik O. sukišus visą, ji tuomet aiktelėjo. Taip pat A. pasakojo, kad kai jai įkišo, tai ir papus bučiavo. A. teigimu, tuo metu buvo tamsu, todėl ji netyčia paėmė O. lytinį organą ir pradėjo smaukyti. A. sakė, jog jai buvo nejauku, bijojo, kad vaiko nepadarytų. Apie tai, kas vyko tarp O. ir A., ji papasakojo A. broliui M.. Tiksliau, ji M. pasakė, kad O. lindo prie A., įkišo jai ir darė seksą. Ar A. turėjo dar su kuo nors seksą nežino. Kažkada A. yra jos klaususi, ar ji (A. C.) galėtų draugauti su savo broliu M. kaip pora. Ji A. pasakė, kad ne, nes vaikas gali gimti apsigimęs. Kiek ji žino, tarp M. ir A. buvo tik apsikabinimai. A. su M. draugavo apie savaitę laiko, o po to M. susirado draugę (t. 1, b. l. 169-171, 177-180).

Iš gimimo liudijimo AA Nr. 233718 matyti, kad A. C. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49).

2005-03-23 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu A. M. paskirta A. C. globėja. (t. 1, b. l. 51)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 791/2018(03) nurodoma, kad A. C. kūne mechaninių sužalojimų nėra. Lytiniuose organuose, išskyrus surandėjimą mergystės plėvės krašte, tarpvietės srityje, ir išangėje išorinių mechaninių sužalojimų nėra. Nustatytas surandėjimas mergystės plėvės krašte ties 6 val. pagal LCR, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytas mažiausiai 2 savaičių laikotarpiu iki teismo medicininės apžiūros, kuri atlikta 2018-05-08. Kadangi mergystės plėvės pažeidimas surandėjęs, todėl tiksliau pasisakyti apie mergystės plėvės krašte nustatyto surandėjimo padarymo mechanizmą negalima (t. 1, b. l. 86-87).

2018-04-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad A. M. pateikė (naudotojos A. C.) mobilaus ryšio telefoną „Nokia RM-618“, X2-00, IMEI 355367046651315. (t. 2, b. l. 54-56) 2018-0516 specialisto išvadoje Nr. 30-(421)-IS1-435 nurodoma, kad mobilaus ryšio telefono „Nokia RM-618“, X2-00, vidinės atminties duomenys buvo nuskaityti, sugeneruoti visų nuskaitytų duomenų suvestinę, į kurią įtraukti ir duomenys, apimantys laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2018-04-20, kurie perkelti į optinę CD-R duomenų laikmeną (t., 2, b. l. 61-62). Specialisto išvados priedo – optinėje CD-R laikmenoje esantys duomenys apžiūrėti 2018-11-06. Šiame apžiūros protokole fiksuota, kad nukentėjusioji A. C. trumposiomis žinutėmis komunikavo su O. R., kuris naudojosi telefono Nr. 8 603 29811. Iš žinučių, siųstų laikotarpiu nuo 2018-04-14 iki 2018-04-16, turinio matyti, jog O. R. kvietė A. C. susitikti, siūlė šiai nepilnametei draugauti, rašė, kad ji jam patinka, myli ją. Taip pat apžiūros metu nustatyta, kad nepilnametė A. C. laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2018-04-17 intensyviai komunikavo ir su savo broliu M. C.. Pastarasis trumposiomis žinutėmis sesei išsakė savo norą su ja gyventi, vadino ją mylimąja, taip pat sesers klausinėjo, ar ji yra turėjusi lytinius santykius (t. 2, b. l. 62-107).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis O. R., 2018 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 23.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. C., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, lytiškai santykiavo su ja, tokiu būdu pažeidė jaunesnės negu šešiolikos metu amžiaus A. C. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, todėl jo veika atitinka BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Taip pat, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. C., 2018 m. balandžio 18 d., dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, po tiltu per upę „Jūra“, esančiu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jo sesuo A. C., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodamas pačios nepilnametės sutikimu, lytiškai santykiavo su ja, tokiu būdu pažeidė jaunesnės negu šešiolikos metu amžiaus A. C. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, todėl jo veika atitinka BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis M. C. teisiamojo posėdžio metu neigė savo lytinį organą įvedęs į nukentėjusiosios makštį ir su ja santykiavęs, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą sušvelninti atsakomybę bei pasklidusias kalbas apie brolio ir sesers lytinius santykius. Tačiau nukentėjusioji nurodo, kad M. C. lytinis organas buvo įkištas į jos vidų, tai truko neilgai, jis spėjo ištraukti, tada išbėgo sperma. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes šias aplinkybes nukentėjusioji pasakojo ir po įvykio savo draugei G. V. bei globėjai A. M., o pats kaltinamasis savo draugui A. A. ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno.

Be to pažymėtina, kad ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Kitokiu lytinės aistros tenkinimu suprantamas oralinis, analinis aktas, kitokie fizinio sąlyčio veiksmai arba nukentėjusiojo masturbacija, apsinuoginimas, sukeliantis kaltininko seksualinį pasitenkinimą, todėl esant ir kaltinamojo M. C. nurodytoms aplinkybėms, kad jis nebuvo įvedęs savo lytinio organo A. į makštį, nes nepataikė, greit susijaudino, nes seniai nebuvo turėjęs lytinių santykių, sperma išsiliejo dar neįvedus lytinio organo, ant žolės, yra nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo O. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo M. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam O. R. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad dirba, turi išlaikytinių, nusikalto būdamas neteistas, bet yra teistas po šios nusikalstamos veikos padarymą už kitokio pobūdžio BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir viešosios rimties trikdymą, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro todėl, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimą vidurkiui įstatymo už padarytą veiką nutarytą laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi O. R. nusikalto prieš 2019-03-21 Plungės apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jam subendrintina su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme pirmojoje byloje dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisykles.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. C. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad nedirba, yra neįgalus, nusikalto ne pirmą kartą, neišnykus teistumui, yra teistas už kitokio pobūdžio BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų už neblaivaus pasirodymą viešose vietose bei kitus teisės pažeidimus, tai rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam prokurorės siūlomą artimą vidurkiui įstatymo numatytą arešto bausmę.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems: O. R. -rašytinis pasižadėjimas neišvykti, M. C.- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirtos pagrįstai, kardomųjų priemonių taikymo pagrindai neišnyko, todėl šios kardomosios priemonės jiems taikytinos iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis).

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusiosios A. C. atstovė pagal įstatymą A. M. parodė, kad dėl O. R. ir M. C. nusikalstamų veiksmų A. C. buvo padaryta didelė psichologinė trauma, po šių įvykių ji pjaustėsi rankas, pasidarė nervingesnė, uždaresnė. Kaltinamieji pasinaudojo jos lengvabūdiškumu, nes ji turi neįgalumą ir emocijų sutrikimą, jos mąstymas yra kitoks. Po šių įvykių A. C. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, iki šiol lanko konsultacijas pas psichologus, vartoja raminamuosius vaistus, ją kankina nemiga, išgyvena gėdą prieš bendraamžius, be to apie šiuos įvykius žino visas (duomenys neskelbtini) ir apie tai kalba. Dėl bendraamžių patyčių turėjo pakeisti mokymo įstaigą. Iki įvykio mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o dabar teko perkelti į (duomenys neskelbtini) specialiųjų poreikių ugdymo mokyklą. Dėl mokyklos pakeitimo A. C. turėjo atsisakyti pomėgio lankyti žirgyną.

Dėl A. C. patirtos neturtinės žalos ji prašo priteisti iš kaltinamųjų O. R. ir M. C. po 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis O. R. ieškinį pripažino, tik prašė atsižvelgti į tai, kad jis gauna nedideles pajamas, apie 800 eurų per mėnesį, išlaiko savo keturis vaikus bei dar sugyventinės vaiką.

Kaltinamasis M. C. ieškinį pripažino, bet prašė mažinti priteisiamą sumą, nes gauna tik 156 eurų pašalpą, jokių kitų pajamų neturi.

Nukentėjusiosios A. C. atstovės pagal įstatymą ieškiniai tenkintini iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Sprendžiant nukentėjusiosios atstovės ieškinį pareikštą kaltinamajam O. R., teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje nurodytais neturtinės žalos vertinimo kriterijais.

O. R., būdamas suaugęs vyras ir jau pats turintis savo vaikų pasinaudojo nukentėjusiosios neįgalumu, jos patiklumu, su ja lytiškai santykiavo, nors žinojo, kad nukentėjusioji yra vaikas, atėmė A. C. nekaltybę, ką patvirtina tiek pati nukentėjusioji, tiek specialisto išvada. Po šių santykių, kaip nurodė atstovė ir teismas tiki jos nurodytomis aplinkybėmis, pablogėjo nukentėjusiosios reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, nes A. C. dėl bendraamžių patyčių turėjo pakeisti mokyklą ir atsisakyti mėgstamos veiklos lankant žirgyną.

Taip pat teismas vertina ir aplinkybes, kad nukentėjusiosios atstovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą, apie tai, dėl kokios priežasties nukentėjusioji pjaustėsi venas, buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, todėl negali daryti išvados, kad tai yra O. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmė, nes kaip nurodė ir pati nukentėjusiosios atstovė ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, A. C. norėjo išeiti gyventi pas brolį ir dėl to maištavo prieš globėją. Po O. R. nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji dar pati rodė iniciatyvą ir intensyviai bendravo su O. R. jam rašydama SMS žinutes ir skambindama pagal byloje pateiktus duomenis nuo 2018-04-14 00:04:02 iki 2018-04-16 21:02:53, tai patvirtino ir kaltinamasis (t. 2, b. l. 174-187).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais O. R. veiksmais, į tai, kad O. R. yra jaunas ir darbingas, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 4000 eurų. Kita ieškinio dalis atmetama.

Sprendžiant nukentėjusiosios atstovės ieškinį pareikštą kaltinamajam M. C., teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje nurodytais neturtinės žalos vertinimo kriterijais.

M. C., būdamas nukentėjusiosios brolis, žinodamas, kad nukentėjusioji yra vaikas, pasinaudojo nukentėjusiosios neįgalumu, jos patiklumu, noru su juo bendrauti. Po šių santykių, kaip nurodė atstovė ir teismas tiki jos nurodytomis aplinkybėmis, pablogėjo nukentėjusiosios reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, nes A. C. dėl bendraamžių patyčių turėjo pakeisti mokyklą ir atsisakyti mėgstamos veiklos lankant žirgyną. Taip pat nukentėjusioji neišvyko ir į numatytą gydymą sanatorijoje dėl kaltinamojo M. C. intensyvaus kvietimo su juo susitikti ir bendrauti siekiant įvykdyti nusikalstamą veiką, ką patvirtina specialisto išvada su priedais pateikta apžiūrint nukentėjusiosios telefoną, M. C. išsakė savo norą su nukentėjusiąja gyventi, vadino ją mylimąja, klausinėjo, ar ji yra turėjusi lytinius santykius (t. 2, b. l. 60-167).

Taip pat teismas vertina ir aplinkybes, kad M. C. yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kas galėjo įtakoti nusikalstamos veikos padarymą, kad nukentėjusiosios atstovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą, apie tai, dėl kokios priežasties nukentėjusioji pjaustėsi venas, buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, todėl negali daryti išvados, kad tai yra M. C. įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmė, nes kaip nurodė ir pati nukentėjusiosios atstovė ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, A. C. norėjo išeiti gyventi pas brolį ir dėl to maištavo prieš globėją. Pati nukentėjusioji rodė iniciatyvą lytiškai santykiauti su broliu, po M. C. nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji dar intensyviai bendravo su M. C. jam rašydama SMS žinutes ir skambindama pagal byloje pateiktus duomenis nuo 2018-04-18 iki 2018-04-20 (t. 2, b. l. 174-187).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais M. C. veiksmais, į tai, kad M. C. yra jaunas ir darbingas, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 2000 eurų. Kita ieškinio dalis atmetama.

Byloje saugomi kompaktiniai diskai su bylos tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai BPK 94 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

O. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su A. C. ir tęsti darbą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2019 m. kovo 21 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį 2019 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę O. R. paskirti- laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su A. C. ir tęsti darbą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2019 m. kovo 21 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

M. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę-areštą 60 parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. C. sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą. Byloje saugomą M. C. asmens tapatybės kortelę jam grąžinti.

A. C. atstovės pagal įstatymą A. M. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti A. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš nuteistojo O. R. 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš nuteistojo M. C. 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitas ieškinių dalis atmesti.

Byloje saugomus tris kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.