- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-357
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. M., M. J., R. K., M. R.
Teisėjas E.Maškevičius Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.1.; 1.1.8.1.1.;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2005 m. rugsėjo 16 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
gynėjams Jonui Burneikiui, Liudmilai Karvelienei, Birutei Strimaitytei, Rimvydui Paulauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. , M. J. , R. K. bei M. R. gynėjo Vidmanto Žylės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 str. 2 d. (už UAB „Savina“ bei Nikolajaus ir V. N. turto vagystę), ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Dėl M. V. ir K. M. turto vagysčių pagal BK 178 str. 2 d. A. M. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
Iš A. M. , solidariai su M. J. ir M. R. priteista 200,00 Lt V. N. patirtai turtinei žalai atlyginti.
M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d.:
už M. V. turto vagystę – dvejiems metams ir 7 mėn. laisvės atėmimo;
už UAB „Šalna“ turto vagystę – dvejiems metams ir 8 mėn. laisvės atėmimo;
už A. V. turto vagystę – dvejiems metams ir 9 mėn. laisvės atėmimo;
už S. B. turto vagystę – dvejiems metams ir 11 mėn. laisvės atėmimo;
už K. M. turto vagystę – trejiems metams laisvės atėmimo;
už UAB „Savina“ O. N. turto vagystę – trejiems metams ir 9 mėn. laisvės atėmimo;
už A. B. turto vagystę – trejiems metams ir 10 mėn. laisvės atėmimo;
M. J. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. dvejiems metams ir 11 mėn. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. M. J. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, atliekant ją pataisos namuose.
Iš M. J. priteista 11500,00 Lt M. V. , 2376,00 Lt – šaldytuvų remonto įmonei „Šalna“, taip pat solidariai iš M. J. , M. R. ir A. M. 200,00 Lt V. N. patirtai turtinei žalai atlyginti.
M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d.:
už UAB „Savina“ ir Nižegorodovų turto vagystę – trejiems metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo;
už A. B. turto vagystę – trejiems metams ir 9 mėn. laisvės atėmimo;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. M. R. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėn., atliekant ją pataisos namuose.
Dėl M. V. , K. M. , įmonės „Šalna“ ir A. V. turto vagysčių pagal BK 178 str. 2 d. M. R. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
Iš M. R. , solidariai su M. J. ir A. M. , priteista 200,00 Lt V. N. patirtai turtinei žalai atlyginti.
R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. (už A. B. turto vagystę), ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. , pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su M. J. ir M. R. 2004-04-01, tarp 17.00 val. ir 17.30 val. pagrobė N. N. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prie šio automobilio prikabinta specialia platforma, skirta automobilių pervežimui, kurių bendra vertė yra 7310,00 Lt ir ant šios platformos buvusį 11100 Lt vertės automobilį „AUDI 100 C4“, be valst. Nr., priklausantį UAB „Savina“, kurios savininkas buvo V. N. , stovėjusius priešais Rambyno g. 1 namą, Klaipėdoje. Be šių transporto priemonių pagrobė automobilio „Mercedes-Benz 208“ kabinoje buvusius V. N. daiktus: 600,00 Lt vertės automagnetolą „Sony“, 600,00 Lt vertės pusilgę žieminę vyrišką 52 dydžio striukę, 200,00 Lt vertės dujinę viryklę, 80,00 Lt vertės dujinį šildytuvą, 200,00 Lt vertės oro kompresorių automobilių padangoms pripūsti, 150,00 Lt vertės raktų galvučių rinkinį. Iš viso pagrobė N. N. turto už 7310,00 Lt ir V. N. turto už 12930,00 Lt.
M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpyje tarp 2003-12-12, 18.00 val. ir 2003-12-14, 5.00 val. tyrimo metu nenustatytu būdu pagrobė M. V. priklausantį 11500,00 Lt vertės automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie Statybininkų pr. 43 namo, Klaipėdoje.
Be to, M. J. laikotarpyje tarp 2004-03-08, 17.00 val. ir 2004-03-09, 7.30 val., tyrimo metu nenustatytu būdu pagrobė R. V. buitinės technikos remonto įmonei „Šalna“ priklausantį 2060,00 Lt vertės automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį adresu Šilutės pl. 101a, Klaipėdoje.
M. J. 2004-03-12, laikotarpyje tarp 17.40 val. ir 18.50 val. tyrimo metu nenustatytu būdu pagrobė A. V. priklausantį 10500 Lt vertės automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie Debreceno g. 56 namo, Klaipėdoje, su automobilyje buvusiais A. V. daiktais: 700,00 Lt vertės automagnetola „Pioneer“, 400,00 Lt vertės 2 garso kolonėlėmis „Infiniti“. Iš viso pagrobė A. V. turto už 11600,00 Lt.
Be to, M. J. laikotarpyje tarp 2004-03-19, 12.00 val. ir 18.00 val. pagrobė S. B. 6000,00 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie Minijos g. 44 namo, Klaipėdoje.
M. J. laikotarpyje tarp 2004-03-22, 19.00 val. ir 2004-03-24, 5.00 val. tyrimo metu nenustatytu būdu pagrobė K. M. 3000,00 Lt vertės automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilyje buvusiais K. M. 300,00 Lt. Iš viso pagrobė K. M. turto už 3300,00 Lt.
Be to, M. J. , veikdamas kartu su A. M. ir M. R. laikotarpyje tarp 2004-04-01, 17.00 val. ir 17.30 val., pagrobė N. N. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prie šio automobilio prikabinta specialia platforma, skirta automobilių pervežimui, kurių bendra vertė yra 7310,00 Lt ir ant šios platformos buvusį 11100 Lt vertės automobilį „AUDI 100 C4“, be valst. Nr., priklausantį UAB „Savina“, kurios savininkas yra V. N. , stovėjusius priešais Rambyno g. 1 namą, Klaipėdoje. Be šių transporto priemonių pagrobė automobilio „Mercedes-Benz 208“ kabinoje buvusius V. N. daiktus: 600,00 Lt vertės automagnetolą „Sony“, 600,00 Lt vertės pusilgę žieminę vyrišką 52 dydžio striukę, 200,00 Lt vertės dujinę viryklę, 80,00 Lt vertės dujinį šildytuvą, 200,00 Lt vertės oro kompresorių automobilių padangoms pripūsti, 150,00 Lt vertės raktų galvučių rinkinį. Iš viso pagrobė N. N. turto už 7310,00 Lt ir V. N. turto už 12930,00 Lt.
Taip pat, M. J. , veikdamas kartu su M. R. ir R. K. laikotarpyje tarp 2004-04-04, 12.30 val. ir 13.30 val., tyrimo metu nenustatytu būdu, pagrobė Švedijos piliečio A. B. 20000,00 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz 230 Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie Herkaus Manto g. 21 namo, Klaipėdoje.
Be to, M. J. , neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t.y. 2004-04-05, 19.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikė „B“ kategorijos šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 9 mm (9 mm „Parabelum“) centrinio iškėlimo šoviniais, kovinį pistoletą „SMITH WESSON MOD 915“ Nr. VAN 9678 ir apkabą su 11 vnt. fabrikinės gamybos 9 mm (9mm „Luger“) tipo šoviniais, skirtais „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams.
M. R. , pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su M. J. ir A. M. laikotarpyje tarp 2004-04-01, 17.00 val. ir 17.30 val. pagrobė N. N. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prie šio automobilio prikabinta specialia platforma, skirta automobilių pervežimui, kurių bendra vertė yra 7310,00 Lt ir ant šios platformos buvusį 11100 Lt vertės automobilį „AUDI 100 C4“, be valst. Nr., priklausantį UAB „Savina“, kurios savininkas yra V. N. , stovėjusius priešais Rambyno g. 1 namą, Klaipėdoje. Be šių transporto priemonių pagrobė automobilio „Mercedes-Benz 208“ kabinoje buvusius V. N. daiktus: 600,00 Lt vertės automagnetolą „Sony“, 600,00 Lt vertės pusilgę žieminę vyrišką 52 dydžio striukę, 200,00 Lt vertės dujinę viryklę, 80,00 Lt vertės dujinį šildytuvą, 200,00 Lt vertės oro kompresorių automobilių padangoms pripūsti, 150,00 Lt vertės raktų galvučių rinkinį. Iš viso pagrobė N. N. turto už 7310,00 Lt ir V. N. turto už 12930,00 Lt.
Be to, M. R. , veikdamas kartu su M. J. ir R. K. laikotarpyje tarp 2004-04-04, 12.30 val. ir 13.30 val. tyrimo metu nenustatytu būdu, pagrobė Švedijos piliečio A. B. 20000,00 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz 230 Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie Herkaus Manto g. 21 namo, Klaipėdoje.
R. K. , pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, veikdamas kartu su M. J. ir M. R. laikotarpyje tarp 2004-04-04, 12.30 val. ir 13.30 val. tyrimo metu nenustatytu būdu pagrobė Švedijos piliečio A. B. 20000,00 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz 230 Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie Herkaus Manto g. 21 namo, Klaipėdoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi nepadarė jam inkriminuojamos veikos.
Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nusikaltimus jis padarė vienas, prisipažino juos padaręs, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti bylos aplinkybes. Teigia, kad jo padaryti nusikaltimai yra tik apysunkiai, o bausmė jam paskirta, kaip už sunkų nusikaltimą, todėl yra per griežta.
Nuteistojo M. R. gynėjas Vidmantas Žylė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį dalyje, kuria M. R. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, panaikinti ir priimti jo išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.
Gynėjas nurodo, kad tiriamojoje baudžiamojoje byloje abejonės, kurios neišsklaidytos nei parengtinio, nei teisminio tyrimų metu, šiuo atveju yra traktuojamos valstybės kaltintojo naudai, nepaisant Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ pateikto išaiškinimo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Tokia išvadą gynėjas daro todėl, kad kaltinimas, jo teigimu, pagrįstas vien įtartinos kilmės daktiloskopinių plokštelių turiniu, telefoninių pokalbių suvestinėmis bei turiniu, taip pat žargono, vartojamo pokalbiuose neprofesionaliu aiškinimu. Gynėjas pastebi, kad kiekviename iš įvykių vietų apžiūros protokolų konstatuojama, kad „pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai atskleisti, neaptikta“. M. J. prisipažinimas įvykdžius jam inkriminuojamas veikas neįrodo, kad M. R. taip pat šiose veikose tiesiogiai dalyvavo. Advokato manymu, vien pokalbiai su pažįstamu asmeniu automobilių verslo klausimais, lankymasis garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nėra tiesioginis ir nenuginčijamas M. R. kaltės įrodymas. Kadangi už padarytą žalą atsako kaltas asmuo, neįrodžius M. R. kaltės, bet koks turtinio reikalavimo patenkinimas iš jo taip pat yra nepagrįstas.
Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį dalyje, kuria jis pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas mano, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, pažeidžiant procesinės teisės normas, vadovaujantis ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, bet išimtinai tik prielaidomis ir spėjimais, kurių ne tik, kad nepatvirtina, bet paneigia bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Šiuo atveju, R. K. manymu, teismas pažeidė: LR BPK 1 str., nurodantį, kad Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas; LR BPK 301 str. 1 d., teigiančią, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje; LR BPK 20 str. 5 d. kurioje nurodoma, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas taip pat nukrypo nuo LR Aukščiausio teismo suformuotos vienodos įstatymų taikymo praktikos, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. įtvirtintos nuostatos, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Apelianto teigimu, kaltu dėl inkriminuojamos veikos padarymo jis buvo pripažintas vadovaujantis dviejų suinteresuotų asmenų – policijos pareigūnų parodymais, tai yra jų pamąstymais ir subjektyviais vertinimais, kurių nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Liudytojas V. Z. , dirbantis kriminalinėje policijoje ir dėl šios priežasties esantis akivaizdžiai suinteresuotas, kad R. K. būtų nuteistas, teismui paaiškino kai kurių tyrimo metu užfiksuotame pokalbyje vartoto žargono išsireiškimų reikšmę, tačiau paklaustas kokia metodika vadovaudamasis liudytojas taip aiškina šiuos išsireiškimus ir kur toks žargonas yra apibendrintas, pastarasis to nurodyti negalėjo ir parodė, kad tokias išvadas jam leidžia daryti jo darbo stažas. Todėl akivaizdu, kad tokie liudytojo parodymai yra ne kas kita, kaip subjektyvi jo nuomonė ir pamąstymai, siekiant sudaryti teismui įspūdį, kad apeliantas yra kaip nors susijęs su automobilio „Mercedes-benz 230 Coupe“ vagyste.
Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pripažindamas apeliantą kaltu nusikalstamos veikos padarymu jis būtent ir vadovavosi šiais liudytojo parodymais ir 2004-04-04 telefoninių pokalbių suvestine. R. K. manymu, akivaizdu, jog tokie įrodymai negali būti laikomi neginčijamai patvirtinančiais nei jo kaltę, nei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismo išvada, kuria jis tai pat rėmėsi priimdamas nuosprendį, jog jis, remiantis 2004-04-04 telefoninių pokalbių suvestine, skambino M. R. į mobiliojo ryšio telefoną, siūlydamas pagrobti prie prekybos centro „Megaplaza“, Klaipėdoje stovintį automobilį ir stebėti jį, kad neateitų jo šeimininkas, taip pat prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Iš byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 107s matyti, kad 2004-04-04 M. R. bendravo su nenustatytais asmenimis, o ne su apeliantu.
Byloje dalyvaujantys nuteistieji bei jų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo nuteistųjų A. M. , M. J. , R. K. bei M. R. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo teiginys, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos veikos nepagrįstas jokiais argumentais. Jo kaltė įrodyta byloje surinktais, pirmos instancijos teismo įvertintais bei nuosprendyje išdėstytais įrodymais, o būtent: nukentėjusiųjų Nikolajaus ir V. N. , liudytojų R. N. ir A. Š. , iš dalies ir paties A. M. parodymais, automobilio „Mercedes Benz 208“ apžiūros protokolu, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, fotolentelėmis, vaizdajuoste, specialisto išvada.
Iš paminėtų įrodymų šaltinių gautais duomenimis nustatyta, O. N. automobiliai „Mercedes Benz 208“ su platforma ir „Audi 100 C4“ buvo pavogti 2004 m. balandžio 1 d., apie 17 val. 15 min. Tą pačią dieną, apie 19 val. 45 min. pagrobtasis automobilis „Audi 100 C4“ buvo paslėptas garaže Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog ant paslepiamo „Audi 100 C4“ buvo uždėti pagrobtojo „Mercedes Benz 208“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kartu su M. J. bei M. R. automobilio „Audi 100 C4“ paslėpime dalyvavo ir A. M. .
Be to, iš byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad praėjus kelioms dienoms po vagystės, Klaipėdos rajone Kairių poligone buvo surastas ir anksčiau pagrobtas automobilis „Mercedes Benz 208“ su automobilių pervežimui skirta platforma. Iš apžiūros protokolo seka, kad jis rastas be valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) ir be automobilio „Audi 100 C4“ ant platformos. Ant automobilio „Marcedes Benz 208“ vairuotojo durelių vidinės pusės paviršiaus surastas A. M. dešinės rankos bevardžio piršto atspaudas.
Taigi, pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs anksčiau aptartas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu padarė pagrįstą išvadą dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodytumo.
Pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, kad į garažą, kuriame buvo slepiami pagrobti automobiliai, buvo atėjęs pasiimti audeklo gabalo ir apie pagrobtąjį automobilį „Audi 100 C4“ nieko nežino. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad paminėtame garaže su kitais nuteistaisiais jis lankėsi ne kartą, o audeklą iš šio garažo išsinešė dar iki aptariamos vagystės – 2004 m. sausio 14 d., apie 12 val. 07 min.
Nepagrįsti ir apelianto M. J. skundo teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nusikaltimus jis padarė vienas, prisipažino juos padaręs, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti bylos aplinkybes. Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs joje surinkus įrodymus padarė pagrįstą išvadą dėl to, kad automobilių vagystės padarytos ne vieno M. J. , bet bendrininkų grupėje, atskirais atvejais bendrininkaujant M. J. , M. R. , A. M. ir R. K. ir šią aplinkybę pripažino M. J. atsakomybę sunkinančia. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais (kaip šiuo atveju) – kai jis atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaip matyti iš bylos medžiagos M. J. apklausiamas įtariamuoju kaltu neprisipažino, atsisakė duoti parodymus ir tik teisminio nagrinėjimo metu, jau būdamas susipažinęs su byloje surinktais įrodymais ir supratęs savo atsakomybės neišvengiamumą, tik iš dalies prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamas veikas, tačiau teigė jas įvykdęs vienas ir bendrininkų padarytų veikų neatskleidė. M. J. jokių aktyvių veiksmų padedant išaiškinti nusikalstamas veikas, surinkti įrodymus neatliko, todėl skunde jis nepagrįstai teigia, kad padėjo išaiškinti bylos aplinkybes. Nors M. J. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus ar kaltės pripažinimą, bet turi būti objektyviai įvertinama pagal bylos aplinkybių visumą. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes M. J. pareiškimo dėl nuoširdaus gailėjimosi pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę M. J. vadovavosi BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bendrininkavimo formą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl M. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio ir pagrįstai pritaikęs BK 63 str. 1, 4 d. galutinę subendrintą bausmę skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina per griežta, todėl nešvelnintina.
Nuteistojo M. R. gynėjo V.Žylės skundo teiginys, jog kaltinimas pagrįstas vien įtartinos kilmės daktiloskopinių plokštelių turiniu, telefoninių pokalbių suvestinėmis bei turiniu, taip pat žargono, vartojamo pokalbiuose neprofesionaliu aiškinimu yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išsiaiškino bylos aplinkybes, kruopščiai ir objektyviai patikrino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei nusikaltimų padarymo aplinkybes. M. R. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetu: nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, nuteistojo M.Jakimavičaus parodymais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, fotolentelėmis, vaizdajuoste, specialisto išvada kita bylos medžiaga. Nors skunde advokatas abejoja kai kurių įrodymų kilme, tačiau šias savo abejones grindžia tik tuo, kad įvykio vietos apžiūros protokoluose konstatuojama, jog „pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai atskleisti, neaptikta“. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pėdsakų neaptikta įvykio vietose, t.y. gatvėse, aikštelėse iš kur buvo pagrobti automobiliai, tačiau pirštų atspaudai aptikti ir užfiksuoti apžiūrint jau surastus automobilius. Taigi, daktiloskopinių plokštelių atsiradimo aplinkybės ir jų turinys apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių. Byloje nėra duomenų, kad įrodymai būtų surinkti neteisėtais būdais, pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, todėl nėra pagrindo abejoti jų tikrumu ir teisėtumu. Išsamesnė telefoninių pokalbių suvestinių turinio aiškinimo analizė pateikiama žemiau, atsakant į R. K. apeliacinio skundo argumentus.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiu, kad M. J. nuoširdus prisipažinimas įvykdžius jam inkriminuojamas veikas, M. R. lankymasis garaže ir pokalbiai telefonu su kitais nuteistaisiais neįrodo, kad M. R. taip pat šiose veikose tiesiogiai dalyvavo. Tokia išvada būtų teisinga, jei M. J. parodymais ir kitais pirmiau išvardintais duomenimis būtų remiamasi nevertinant šių įrodymų sistemiškai ir nesugretinant jų su kitais byloje surinktais įrodymais ir faktinėmis įvykių aplinkybėmis. Tuo tarpu, kaip minėta, nuteistojo M. R. kaltė grindžiama ne pavieniais duomenimis, bet byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetu, atitinkančiu faktines bylos aplinkybes ir pagrindžiančiu M. R. kaltę bendrininkaujant su M. J. , A. M. ir R. K. įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl pagrįstas ir turtinio reikalavimo patenkinimas iš M. R. , kaip padarytos žalos kaltininko.
Nuteistojo R. K. apeliacinio skundo teiginys, kad kaltu dėl inkriminuojamos veikos padarymo jis buvo pripažintas vadovaujantis dviejų suinteresuotų asmenų – policijos pareigūnų parodymais, tai yra jų pamąstymais ir subjektyviais vertinimais, kurių nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai yra nepagrįstas. Policijos pareigūnai V. Z. ir A. Š. paaiškino, kad 2004-04-04 klausantis M. R. telefoninių pokalbių nustatė, kad jam į mobilaus ryšio telefoną Nr. 865154628 paskambino R. K. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir papasakojo, kad Klaipėdoje, prie prekybos centro „Megaplaza“ stovi automobilis Mercedes Benz su švediškais numeriais, tuo pačiu paklausdamas ar jis (M. R. ) nenorėtų jį pavogti. Toliau, pagal vykstantį pokalbį minėti liudytojai suprato, kad M. R. ir R. K. sekė, kad niekas neateitų prie vagiamo automobilio, o M. J. vogė automobilį. Šiuos liudytojų parodymus pagrindžia telefoninių pokalbių suvestinės ir M. R. telefono numerio išklotinė. Išanalizavus šiuos įrodymų šaltinius matyti, kad M. R. ir R. K. aktyvių tarpusavio pokalbių laikas ir turinys, kuriuose jie tarpusavyje kalbasi apie „megztuką kupe ant plačių“, „nevietinį“, „švedų“, esantį „centre, „Plazoje“, tariasi kur jį reikės „gruzinti“, „kavoti“, vėliau M. R. R. K. praneša, kad „ten jau viskas“, sutampa su Švedijos piliečiui priklausančio automobilio „Mercedes Benz 230 Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Klaipėdoje prie Herkaus Manto g. 21 namo, kuriame ir yra įsikūręs prekybos centras „Megaplaza“, pagrobimo laiku ir aplinkybėmis. Nors apeliantas abejoja liudytojo, policijos pareigūno V. Z. pateiktu pokalbiuose naudojamo žargono aiškinimu, teigdamas, kad tai subjektyvi jo nuomonė ir pamąstymai, siekiant sudaryti teismui įspūdį, kad apeliantas yra kaip nors susijęs su automobilio „Mercedes-benz 230 Coupe“ vagyste, tačiau nei pats R. K. , nei M. R. apeliacinio teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kitokios logiškos šių pokalbių prasmės. Tai, kad tarp M. R. ir R. K. užfiksuotų telefoninių pokalbių metu aptariama automobilio „Mercedes Benz 230 Coupe“ vagystė ir jos eiga, kalbama, kad nėra kur laikinai paslėpti pavogto automobilio, patvirtina ir tai, kad toliau kontroliuojant M. R. telefoninius pokalbius nustatyta, kad pagrobtą automobilį „Mercedes Benz 230 Coupe“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai švediški) pastarasis ir M. J. paslėpė Šernų soduose, ant surasto automobilio buvo aptiktas ir užfiksuotas M. J. piršto pėdsakas. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas padarė pagrįstą išvadą dėl R. K. kaltės bendrininkavus pagrobiant Švedijos piliečiui priklausantį automobilį „Mercedes Benz 230 Coupe“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliacinio teismo kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. K. atžvilgiu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos įstatymų taikymo praktikos nenukrypo, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų A. M. , M. J. , R. K. bei M. R. gynėjo Vidmanto Žylės skundų juose nurodytais pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų A. M. , M. J. , R. K. bei M. R. gynėjo Vidmanto Žylės apeliacinius skundus atmesti.