Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, nuteistiesiems inkriminavę bendrininkų grupės požymį, teismai pritaikė kolektyvinę baudžiamąją atsakomybę, nepagrįstai atskirai nevertindami kiekvieno nuteistojo veiksmų, tyčios, kaltės, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusių padarinių, kitų požymių, turinčių reikšmės jų veiksmams įvertinti. Pažeidžiant teisingo ir teisėto nuosprendžio surašymo reikalavimus, teismai nevertino kokius atskirus veiksmus atliko kiekvienas iš nuteistųjų. Nuteistieji UAB „duomenys neskelbtini“ ėjo skirtingas pareigas, buvo supažindinti su skirtingo pobūdžio vidine komercine informacija, įsteigus UAB „duomenys neskelbtini“ dalis nuteistųjų buvo šios bendrovės steigėjai, kiti buvo jos darbuotojai, kiekvienas iš jų atliko skirtingus verslo veiksmus. Skundžiamuose nuosprendžiuose nenurodyta, kuo pasireiškė kiekvieno iš nuteistųjų disponavimas komercine paslaptimi ir jos atskleidimas, kokia šios komercinės paslapties apimtis, ką būtent atskleidė kiekvienas iš nuteistųjų, kokią reikšmę tai turėjo galimai atsiradusiai žalai. Be to, neaptarta, kokią konkrečią informaciją atskleidė kiekvienas iš nuteistųjų ir, jei atskleidė, kokiu būdu tai padarė, ar šios informacijos atskleidimas turėjo reikšmės UAB „duomenys neskelbtini“ veiklai ir galimai atsiradusiai žalai. Vien tai, kad su UAB „duomenys neskelbtini“ pradėjusios bendradarbiauti įmonės prieš tai ar tuo pat metu pirko produkciją iš UAB „duomenys neskelbtini“, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ patyrė žalos būtent dėl to, jog kažkuris iš nuteistųjų anksčiau žinojo, kad ši bendrovė tam tikromis sąlygomis perka produkciją iš UAB „duomenys neskelbtini“. Byloje nepašalinta galimybė, kad net jei būtų atskleista komercinė paslaptis, vienas ar keli nuteistieji prie to neprisidėjo.

Be to, kasatorius nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir neteisingai įvertino kriterijus, lemiančius, kad tam tikra informacija tampa nusikalstamos veikos, nustatytos BK 211 straipsnyje, dalyku. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir nuteistųjų nebuvo sudarytas susitarimas dėl komercinės ar konfidencialios informacijos saugojimo, nebuvo pašalintos visos abejonės dėl UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ priėmimo ir pasirašymo aplinkybių, o minėto įsakymo priėmimas ar net jo pasirašymas negali būti prilygintas darbdavio ir darbuotojo susitarimui dėl komercinės paslapties apibrėžimo ir saugojimo. Informacija, šioje byloje laikoma komercine paslaptimi, nuteistiesiems nebuvo apibrėžta, nebuvo aiškūs jos patikėjimo ar perdavimo kriterijai, nebuvo sutarta, kokiu būdu darbuotojai turi saugoti šią informaciją, nebuvo sutarta dėl nekonkuravimo po to, kai nuteistieji nutraukė darbo santykius su bendrove.