Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-04-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-9915-886/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
e2YT-9915-886/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03894-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės, „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9915-886/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03894-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,sekretoriaujant Gretai Pareigytei,dalyvaujant pareiškėjai A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo A. J. R., mirusio 2008 m. lapkričio 7 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškime nurodo, kad po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog paveldimo turto nėra. Pareiškėja 2018-01-30 gavo AB „Swedbank“ pranešimą, kad banke tėvo vardu atidaryta sąskaita ir joje yra piniginių lėšų. Pareiškėja teigia, kad po tėvo mirties palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. priėmė tėvo likusius asmeninius ir namų apyvokos daiktus, jais naudojosi. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo dėl pareiškėjos pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos pareiškimas, jeigu teismas nuspręs, kad pareiškimas įrodytas. Prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. J. R. ir I. R. 1956 m. spalio 23 d. susilaukė dukters A. R. (pareiškėjos). I. R. mirė 1997 m. rugsėjo 20 d., A. J. R. mirė 2008 m. lapkričio 7 d. Po A. J. R. mirties Kauno miesto 15-jame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pareiškėjos tėvai susituokė 1954 m. gruodžio 30 d. Santuokos metu jie pagal 1992 m. gegužės 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo butą Panerių g. 78–20, Kaune. Pareiškėja po motinos I. R. mirties paveldėjo šį butą pagal 1998 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-1284. Kauno m. 15-ojo notarų biuro duomenimis pareiškėjos tėvo gyvenamoji vieta iki mirties buvo šiame bute. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad ji ir jos tėvai šiame bute gyveno visą laiką. Po tėvo mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nebuvo paveldimo nekilnojamojo turto. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra vienintelė įpėdinė, savo lėšomis palaidojo tėvą, palikimą po tėvo mirties ji priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. priėmė likusius tėvo asmeninius daiktus, baldus, kitus namų apyvokos daiktus ir naudojo kaip savo. Pareiškėja po tėvo mirties toliau gyveno bute Panerių g. 78-20, Kaune, šiuo adresu deklaruota jos gyvenamoji vieta. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė tėvų sutuoktuvių liudijimą, tėvo A. J. R. socialinio draudimo pažymėjimą, Kauno politechnikumo instituto jam išduotus diplomus ir kitus dokumentus. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėja kartu su tėvu iki jo mirties gyveno tame pačiame bute, kad liko jame gyventi ir po tėvo mirties, ir kad ji priėmė mirusio tėvo asmeninius dokumentus bei kitą asmeninį turtą, yra pakankamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties pareiškėja priėmė palikimą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, pradėjusi faktiškai valdyti likusį turtą. Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja (vienintelė palikėjo dukra) yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų įpėdinių. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Palikimo priėmimo po tėvo mirties fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą valdyti, pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą po savo tėvo A. J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. lapkričio 7 d., mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė