Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, nuteistajam G. M., jo gynėjui advokatui Gintautui Gaspariūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. ir nukentėjusiosios D. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2011-02-19 iki 2011-05-17. Tenkintas nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys ir priteista iš G. M. D. K. 1470 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo mėn. 2 d., ikiteisminio tyrimo bei teismo metu nenustatytą tikslią valandą, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagrobė svetimą - D. K. priklausantį turtą - televizorių „LG“, 1200 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele „Pildyk“ UAB „Tele2“ tinkle, bendros 200 litų vertės, viso pagrobė svetimą turtą bendros 1400 Lt vertės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, aiškiai išdėstė G. M. nusikalstamos veikos aplinkybes, atskleidė padarytos nusikalstamos veikos požymius, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo veiką pagal BK 178 str. 1 d. Savo kaltės bei padarytos nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis G. M., tačiau nesutinka su teismo paskirta, jo manymu, per griežta bausme ir prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Švelninti nuteistajam G. M. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę apeliaciniu skundu prašo ir nukentėjusioji D. K.. Kadangi apeliaciniais skundais nesutinkama tik su G. M. paskirta bausme, nuosprendis plačiau neanalizuojamas, nes teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (LR BPK 320 str. 3d.).

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam G. M. bausmę, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas. Nuteistasis G. M., anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jam, kaip recidyvistui, teisingai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis (BK 56 str. 1 d.). Nustatydamas bausmės trukmę teismas išsamiai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę bausmės trukmei ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Nuteistasis G. M. padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą nuosavybei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo G. M. atsakomybę lengvinančią atsakomybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bausmės skyrimo motyvuose išsamiai išdėstyti apelianto asmenybę apibūdinantys požymiai: G. M. praeityje teistas dešimt kartų, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bausmes atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, trylika kartų baustas administracine tvarka, nedirba. Toks nuteistojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į pačios nukentėjusiosios elgesį, sudariusį sąlygas nuteistajam nusikalstamai veikai įvykdyti, kad nukentėjusioji nuteistajam atleidžia ir kad nuteistasis pažadėjo nukentėjusiajai atlyginti žalą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. M. bausmę, jau atsižvelgė į apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis G. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nukentėjusioji jam atleido, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir tuo pagrindu nuteistajam švelninti bausmę, nėra pagrindo. Iš nuteistojo G. M. apeliacinio skundo matyti, kad jis po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai D. K. atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą - 1470 Lt. Nukentėjusioji D. K. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad nuteistasis G. M. jai yra atlyginęs visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, dėl ko ji jam jokių pretenzijų neturi. Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, savanoriškas žalos atlyginimas pripažintinas nuteistojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Pripažinus G. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į šią aplinkybę reikia atsižvelgti ir skiriant nuteistajam bausmę, kadangi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose. Kai yra vien atsakomybę lengvinančios ar vien ją sunkinančios aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į jas, bausmę griežtina ar švelnina. Jeigu nustatomos ir vienos, ir kitos aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kurios iš jų nulemia bausmės dydį. Atsižvelgusi į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę, į jau pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad G. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei į naujai pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis savo noru atlygino padarytą žalą, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam G. M. švelnintina skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. M. ir nukentėjusiosios D. K. apeliaciniai skundai tenkintini, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo G. M. ir nukentėjusiosios D. K. apeliacinius skundus tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nuosprendį pakeisti:

Pripažinti G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą ( BK 59 str. 1 d. 3 p.).

G. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dešimties mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.