Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje, 20 (dvidešimties) parų areštu su transporto priemonės – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. K. vardu, konfiskavimu,

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą 15 (penkiolikos) parų areštu su transporto priemonės – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. K. vardu, konfiskavimu,

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą 23 (dvidešimt trijų) Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 20 (dvidešimties) parų areštas su transporto priemonės automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. K. vardu, konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 10 d. 0 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio vairavimas būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti padarytas pakartotinai, nutarimas priimtas Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. Nr. A2.6-748-237/2014, apie nuobaudos įvykdymą duomenų nėra. Tokiais veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 ² straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.

Skunde pažymima, kad nors asmeniui, padariusiam ATPK 130² straipsnyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą, transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda, skiriama nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso teisės pažeidėjui ar trečiajam asmeniui, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teisę saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuoti tik išimtinais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad V. M. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 23 iki 34 eurų.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatyti veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 158 iki 1 448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 448 iki 1 592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo 1 158 iki 1 448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 1 158 iki 1 592 su transporto priemonės konfiskavimu.

Nors V. M. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jo kaltę padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus patvirtina byloje surinktų ir teismo tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų įvertintų įrodymų visuma.

Iš liudytojų K. Z. ir O. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jiems nekilo abejonių, jog tąkart automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent V. M., o ne koks nors kitas asmuo. Tiek K. Z., tiek O. J. nurodė aiškiai matę, kad automobilį „Audi“ vairavo ir automobilio „BMW“ priekinį dešinį sparną nubrozdino neblaivus V. M.. Paaiškino, kad jie V. M. pažįsta iš matymo, suklysti negalėjo, su juo nepiktuoju, taigi apkalbėti neturi pagrindo (41 b. l.). Duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, kad jie būtų norėję gauti iš V. M. pinigų, byloje nėra, todėl šis apelianto skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Be to, K. Z. ir O. J. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir K. Z. bei O. J. netrukus po įvykio surašytuose paaiškinimuose – jie nurodė aiškiai matę, kaip K. Z. vairuojamą automobilį „BMW“ kliudė automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus V. M. (5, 9 b. l.). Policijos pareigūno M. P. 2015 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime be kita ko nurodyta, kad jam atvykus į įvykio vietą, automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjusi moteris, G. M., paaiškino, kad automobilį vairavo ne ji, o jos neblaivus vyras V. M.. V. M. buvo nustatytas 1,78 promilės girtumas, jis neturėjo teisės vairuoti automobilį, automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu (12, 22 b. l.). Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas M. P. patvirtino, kad G. M. paklausus apie įvykį, ji paaiškino, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ne ji, o jos vyras V. M. (40–41 b. l.). Tai, kad automobilį „Audi 80“ tąkart vairavo V. M. ir jis kliudė automobilį „BMW“, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas A. G. (58 b. l.). Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad V. M. automobilį neblaivus vairavo 2014 m. birželio 9 d. nutarimu būdamas baustas už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, esant galiojančiai už šį pažeidimą paskirtai nuobaudai (27–30 b. l.). Dėl to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, o ne vien V. M. kaltinančius įrodymus, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Akivaizdu, kad teismas įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, motyvuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktinės aplinkybės byloje nustatytos teisingai, nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. M. nuobaudas už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgė į tai, kad pastarojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka (27–30 b. l.) ir vėl daro administracinius teisės pažeidimus, o tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesigaili nusižengęs, yra linkęs ignoruoti eismo saugumo taisykles, jo padarytas pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), neturint teisės vairuoti, yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, paskutiniu nutarimu paskirtos nuobaudos nėra sumokėjęs. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinęs minėtas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuobaudos tikslai V. M. bus pasiekti tik paskyrus jam už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus griežčiausias sankcijose numatytas nuobaudas – administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu, o už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą – baudą. Duomenų, kad V. M. dėl kokių nors priežasčių negalėtų atlikti jam paskirto administracinio arešto byloje nėra, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad jis išlaiko mažametę dukrą.

Akivaizdu, kad su tuo, jog su tuo, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda, skiriama nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso teisės pažeidėjui ar trečiajam asmeniui, sutinka pats apeliantas, tačiau jis teigia, kad teismas, konfiskuodamas A. K. priklausantį automobilį, pažeidė jos konstitucines nuosavybės apsaugos nuostatas, nesilaikė suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu V. M. skundo teiginiu nesutinka.

Pažymima, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2012). Kartu pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, teismų praktikoje konstatuota, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, kad byloje nenustatyta, jog automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. K. (24 b. l.) būtų buvęs paimtas prieš savininkės valią, priešingai, – iš A. K. parodymų matyti, kad ji yra tik formali automobilio savininkė, automobilis jos vardu tik registruotas, nes to prašė V. M., minėtas automobilis pastarajam ir priklauso, ji pretenzijų dėl automobilio neturi (41 b. l.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nusprendė konfiskuoti A. K. vardu registruotą automobilį „Audi 80“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.