Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, Aistei Jungaitytei, dalyvaujant atsakovės atstovui V. V., nedalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kaip galutinės instancijos teismo, pažeidusio Europos Sąjungos teisę, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2013-03-21 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo ieškovo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo regreso teise. Teisėjų kolegija kasacino skundo netenkino, dėl ko ieškovas patyrė 30417,36 Lt turtinę žalą, nes dėl nepagrįsto teismo atsisakymo tinkamai taikyti ES teisę ginče, antstolio Mariaus Lekečinsko kontorai 2013-04-05 pervedė minimą sumą, kuri lygi 8809,48 Eur. Tuo tarpu, 2015-05-29 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ,,BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per filialą Lietuvos Respublikoje, ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo išmokos grąžinimo. Šia nutartimi ieškovo – kasatoriaus kasacinis skundas tenkinas, ieškinio reikalavimai atmesti, nes šioje byloje buvo tenkintas kasatoriaus prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Ieškovas teigia, kad šiose bylose buvo nagrinėjami analogiški klausimai. Nurodo, kad iškilus ES teisės aiškinimo klausimui valstybės narės teisme, nacionalinis teismas, manydamas, kad išspręsti bylai reikia priimti sprendimą šiuo klausimu, gali prašyti T. T. prejudicinio sprendimo, o nacionalinis teismas, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau skundžiamas, kilus abejonių dėl ES teisės turinio ir galios, kreipiasi į Teismą. Teigia, kad formuluotė “kreipiasi” reiškia ne diskreciją, o pareigą kreiptis prejudicinio sprendimo. Šios pareigos nustatymas yra susijęs su ypatinga padėtimi, kurią nacionalinėse teismų sistemose užima aukščiausieji teismai, jie yra įpareigoti užtikrinti, kad kiti nacionaliniai teismai tinkamai ir veiksmingai taikytų Sąjungos teisę. Be to, jie yra paskutinė instancija skundams, kuriais siekiama užtikrinti teisių, kurias pagal Sąjungos teisę turi asmenys, apsaugą.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauta ieškovo atstovo informacija apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (186-188 b.l.), byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, kadangi jį ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tačiau nustačius, kad ieškinį pateikė įgaliojimus turintis atstovas, ieškinys, atsakovo nuomone, turėtų būti atmestas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra suformulavęs sąlygas, kada galėtų kilti valstybės atsakomybė už žalą, padarytą pažeidus Europos Sąjungos teisę. Tačiau atsakomybė gali kilti ne visais atvejais, o tik ypatingais, t.y. esant akivaizdžiam pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į kriterijus: pažeistos taisyklės aiškumą ir tikslumą; ar padaryta teisės klaida pateisinama; jei nagrinėjamas sprendimas akivaizdžiai pažeidė Europos Sąjungos T. T. praktiką. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2013-03-21 nutartyje nurodė, kad direktyva 2009/103/EB siekiamas tikslas – užtikrinti draudimo apsaugos galiojimą, o byloje nėra ginčo dėl draudimo apsaugos galiojimo kitoje ES valstybėje narėje. Mano, kad teismo pateiktas Europos Sąjungos teisės aiškinimas, lėmęs ieškinio, pareikšto atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tenkinimą, negali būti vertinamas kaip akivaizdus pažeidimas, kadangi padaryta teisės klaida gali būti pateisinama. Be to, vien teismo priimto procesinio sprendimo neteisėtumas savaime nepatvirtina kaltės fakto. Iš byloje minimos nutarties motyvų matyti, kad priimtas procesinis sprendimas grindžiamas ne tik šią bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nuomone bei aplinkybių vertinimu, bet ir ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Analogiškose situacijoje ir kiti teisėjai atitinkamas teisės normas aiškino taip pat, todėl ieškovo teiginiai nepatvirtina teismo kaltės. Dėl prašomos priteisti turtinės žalos dydžio paaiškino, kad tai sumokėtos vykdymo išlaidos, kurios yra sąlygotos tik paties ieškovo veiksmų, jų nebūtų buvę jeigu ieškovas operatyviai, nelaukiant kreditoriaus kreipimosi į antstolį, būtų įvykdęs teismo sprendimą. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad juridinio asmens teisė į neturtinę žalą yra siejama su dalykinės reputacijos sumenkinimu, neigiamu bendrovės įvaizdžiu visuomenėje ir pan. Ieškovas gana abstrakčiai nurodo, kad žalos suma nustatyta atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės pažeidimo padarymo mastą, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat, pažeidimą atlikusį subjektą. Tačiau abstraktus ir nedetalus pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos argumentavimas nėra pakankamas pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo argumentai nėra pagrįsti leistinais objektyviais įrodymais, žala yra daugiau nei 10 kartų didesnė už turtinę, pažeidimo mastas, atsakovo nuomone, taip pat nėra didelis, o įstatymai nenumato, kad neturtinės žalos dydis priklausytų nuo žalą padariusio subjekto. Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų paaiškino, kad jos nepagrįstos bei neatitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimų. Prašoma priteisti suma viršija maksimalią priteistino darbo užmokesčio už ieškinio surašymą dydį. Be to, ieškinio turinys neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, dėl ko prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga patirtų laiko bei darbo sąnaudų atžvilgiu.

Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Ieškovas ieškinį grindžia nurodydamas, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-03-21 civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013 priėmė nutartį, kuria atsisakė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo priėmimo. Todėl byla buvo neteisingai išspręsta, nes 2015-05-29 LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015 po kreipimosi į ESTT buvo priimtas palankus sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ analogiškoje byloje. Todėl ieškovo manymu, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-03-21 civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013, atsisakydamas nutartimi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, padarė turtinę ir neturtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie veiksmai turi visus LR CK 6.272 str. 2d. požymius.

Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas. Dėl žalos atlyginimo iš valstybės yra deliktinė atsakomybė. Todėl prievolei kilti būtinos visos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė (LR CK 6.246-6.250str.). Pagal formuojamą praktiką, neįrodžius nors vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Ieškovas nurodė, jog atsisakymas kreiptis į ESTT, yra neteisėti veiksmai, LAT teisėjų kolegijos kaltė. Atsisakius kreiptis į Teisingumo teismą dėl direktyvos taikymo, civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013, teisėjų kolegija nurodė, jog nacionalinis teismas pagal egzistuojančią ESTT praktiką ir remdamasis Direktyvos Nr. 2009/103/EB nuostatomis gali atsakyti į byloje iškeltus direktyvos taikymo klausimus, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

Valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Toks aiškinimas paremtas šios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinėjant civilinę bylą“. Nagrinėjamos bylos kontekste ši įstatymo nuostata apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą. CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata, kad atlyginama žala, padaryta dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiama dėl valstybės pareigos atlyginti padarytą žalą teisėjui vykdant teisingumą. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Sprendžiant teisėjo(ų) kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Pagal iki tol formuojamą praktiką, tiek žemesnių instancijų teismai, tiek LAT padarė analogiškas išvadas sprendžiant panašias bylas, todėl teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą tuo metu, reikėjo tik ją pritaikyti. Vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu egzistavimas nėra pagrindas vertinti kaip akivaizdų ir šiurkštų teisės pažeidimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra suformavęs sąlygas kada galėtų kilti valstybės atsakomybė už žalą, pažeidus Europos Sąjungos teisę. Ieškovas nurodo Köbler bylą prieš Austriją. Šioje byloje nustatyta, kad atsakomybė už paskutinės instancijos teismo veiksmus iškyla ne visais, o tik esant akivaizdžiam pažeidimui, kuris gali būti nustatytas atsižvelgus į kriterijus: pažeistos taisyklės aiškumas ir tikslumas, ar padaryta teisės klaida pateisinama, ar nagrinėjamas sprendimas akivaizdžiai pažeidė ESTT praktiką.

Pateiktas Europos Sąjungos teisės aiškinimas, pakeitė iki šiol formuojamą nacionaliniuose teismuose praktiką, tačiau tai nenustatyta, kad tai akivaizdus pažeidimas. Pasikeitus iki tol galiojusiam aiškinimui dėl teisės taikymo, nenustatytinas kaltės faktas. Ieškovas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249, 6.272 str.). Todėl neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Neįrodžius ieškovui atsakovo kaltės, teismas plačiau nepasisako dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pasikeitus teisės aiškinimui bei jos taikymui, atsiranda pagrindai atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (LR CPK 366str.).

Teismo patirtos pašto išlaidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.