Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1740-287/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
1-1740-287/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48386-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
K. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1740-287/2018m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48386-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 12 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, teistas 3 kartus, paskutinis teistumas 2014-03-12 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. V. 2018 m. spalio 7 d., apie 20.30 val., garaže, esančiame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu smogė sugyventinei R. V. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Apklaustas įtariamuoju K. V. parodė, kad 2018 spalio 7 d., apie 13 val., pradėjo gerti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) alkoholį. Gėrė garaže kartu su sugyventinės R. V. broliu G. A.. Su R. V., kaip sugyventiniai, gyvena apie 7 mėnesius laiko. Dienos metu R. namuose nebuvo, ji buvo pas seserį. Apie 20 val. R. prisijungė prie jų gerti, gėrė alų. Tarp jų su R., dėl asmeninių priežasčių, kilo konfliktas. Jis ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, kieme numetė stiklinę, ją sudaužė ir, susinervinęs, R. vieną kartą delnu sutrenkė per veidą. Dėl savo poelgio gailisi. Toks atvejis buvo pirmas, niekada prieš R. V. smurtavęs nebuvo (b. l. 57);

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad su K. V., kaip sugyventiniai gyvena apie 7 mėnesius laiko, veda bendrą ūkį ir gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jos dvi dukros, E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusi (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 8 d., buvo gėrusi alkoholio, tačiau ne namuose. Jos sugyventinis K. irgi vartojo alkoholį, tačiau, kur gėrė, ji nežino. Vakare, apie 20 val., jis jų namuose, garaže, gėrė toliau alkoholį su jos broliu G. A.. Ji atėjo pas juos į garažą parūkyti. Tarp jos ir K. jau kelias dienas vyko asmeniniai konfliktai, todėl, jai atėjus į garažą, K. ją iškeikė visokiais necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą jai sudavė delnu į veidą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Viską matė ir jos brolis. Ji, po jai suduoto smūgio, nuėjo į kambarį ir iškvietė policiją. Jos viena dukra buvo namuose, konflikto nematė, o kita buvo išėjusi į miestą. Pas medikus, po įvykio nesikreipė, jai buvo sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai yra išaiškinta, jo neteiks. Namas, kuriame jie gyvena, yra jos sesers, jinai jai užleido jį laikinai gyventi (b. l. 26-27).

Kaltinamojo K. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei R. V..

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis K. V. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokuroras už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį K. V. siūlė nubausti 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atlikus arešto bausmę, per 3 mėnesius išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis K. V. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 38-44), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka (b. l. 45-48), vykdo individualią veiklą (b. l. 50), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 49). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) K. V. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokuroro prašomą bausmę – 90 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 1-3 dalys). Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, K. V. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 7 d., 22.40 val. (b. l. 60-61) iki 2018 m. spalio 8 d., 13.52 val., (b. l. 66), tai yra viena para, kas prilyginama vienai arešto parai (BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp.).

K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-70) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,nuspredžia :

pripažinti K. V. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimties) parų areštu bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. V. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. V. sulaikymo dienos.

Į paskirtą bausmę K. V. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 7 d., 22.40 val., iki 2018 m. spalio 8 d., 13.52 val., tai yra, vieną parą, kas prilyginama vienai arešto parai.

K. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė