Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. V. (toliau tekste – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nubaustas dėl to, kad jis 2017 m. spalio 24 d. apie 0.38 val. ties Architektų g. 31 pastatu, Vilniuje, vairavo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,61 promilės) girtumo laipsnis, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, reikalavimus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi skundžiamą Institucijos 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu D. V. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-05 nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti; 2) prašo nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą atstovą, ir liudytojus – A. G. (tel. 370 673 59333), A. L. (Dariaus ir Girėno g. 50, Vilnius) ir R. L. (Didlaukio g. 86E, Vilnius), nes šie liudytojai teismo posėdyje apklausti nebuvo.Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai taikė procesines ir materialinės teisės ir tuo apribojo jo procesinę galimybę pilna apimtimi gintis, suteikė privilegijas kaltinimo naudai, nutartyje nutylėjo labai svarbias (esmines) bylos aplinkybes, todėl apylinkės teismo 2018-04-05 nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutrauktina. Iš esmės savo skundą pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kuriais jis grindė skundą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui.Pareiškėjo manymu, teisingai nenustačius jo veikoje transporto priemonės vairavimo, kai nustatytas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, administracinio nusižengimo bylos teisena, pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį galėjo būti pradėta, bet privalėjo būti nutraukta. Pažymi, kad 2018-03-15 teismo posėdžio metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialistė dr. J. Z., atsakydama į jo atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus ir teismo klausimus, pareiškė, kad visi kraujo tyrimai buvo skirtingi, intervalas šiuo atveju nuo 0,41 iki 0,48, todėl pateikė mažiausią vidurkio skaičių 0.41. Pareiškėjo teigimu, nustatant jo neblaivumą dujų chromatografijos metodu, buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme tinkamai nebuvo įvertinta ribinė etilo alkoholio koncentracija ir nustatyta žemiausia etilo alkoholio koncentracija jo biologinėje terpėje – kraujyje, apie kraujo tyrimų kažkokių vidurkių skaičiavimą, nustatant neblaivumą dujų chromatografijos metodu, įstatymas ir poįstatyminiai aktai nepasisako, todėl akivaizdu, kad valstybė ne tik neužtikrino jo konstitucinių teisių, bet jas apribojo bei pažeidė, taip sukeldama esminę ir sunkiai pataisomą žalą jo gyvenimo interesams. Teigia, jog jo (pareiškėjo) atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus duomenimis, dujų chromotografas „CLARUS 500/HS110 turi gamintojo 0.03 paklaidą, todėl dėl šios paklaidos, alkoholio koncentracija jo (pareiškėjo) kraujyje turėjo būti nurodyta jam pareiškėjui palankiausia, t. y. 0,38 promilės etilo alkoholio (0.41-0.03=0.38), kas būtų neužtraukę jam jokios atsakomybės.Taip pat nurodo, kad teismas šioje administracinėje byloje nebuvo aktyvus ir teismo posėdyje neapklausė liudytojų A. G., kuris 2017-10-24 00.22 val. (pareiškėjo manymu iš asmeninių keršto paskatų ginče dėl santykių su mergina – liudytoja K. C.) pranešė iš telefono abonento + 370 673 59333 Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui apie jo (pareiškėjo) tariamą girtumą, nors gerai žinojo, kad jis yra peršalęs, serga ir vartoja vaistus; A. L. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-tos kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės), kuri 2017-10-24 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. spalio 24 d., apie 00.25 val., ji patruliavo kartu su vyriausiąja patrule A. L., tai yra patruliavo pati su savimi; Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms R. L., kuris gal atsakytų į teismo posėdyje iškilusius klausimus, kodėl jo vadovaujamoje valstybinėje ekspertizės įstaigoje nesilaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų (Lietuvos Respublikos ANK 522 straipsnio 8 dalies), nustatant neblaivumą dujų chromatografmiu metodu bei teikiant tikrovės neatitinkančias specialistų išvadas.Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo manymu, buvo būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio I dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negalėjo būti pašalinti, turėjo būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn, asmens, t.y. D. V. naudai.Pareiškėjas taip pat nesutinka su paskirta jam administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Pareiškėjo manymu, teismas paskirdamas jam šią baudžiamojo poveikio priemonę, pažeidė proporcingumo principą. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tame tarpe, teisės atėmimas vairuoti transporto priemones taikymas, turi tiksliai atitikti įstatymo reikalavimus, o kaltinantys įrodymai – patikimi, tačiau šioje administracinėje byloje tai nebuvo padaryta, kas turėjo įtakos, pareiškėjo manymu, neteisėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-05 nutarties priėmimui.

Atsiliepimas į D. V. apeliacinį skundą negautas.

Pareiškėjo D. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apelianto ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.D. V. veika kvalifikuota tinkamai. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Nors D. V. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neigia, jo kaltė yra įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: Administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 11-12); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. L. ir 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2017 m. spalio 24 d. tarnybiniais pranešimais (b. l. 14, 15), A. S. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 73-74); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 23); Specialisto išvada T-A 10971/17(01) (b.l. 20); Medicininės apžiūros nebaivumui ar girtumui nustatyti aktu Nr. 1855 (b.l. 21-22) ir specialistės J. Z. teismo posėdyje duotais paaiškinimais (b.l. 64-66); Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. sausio 29 d. raštu (b.l. 43).Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismo posėdyje nebuvo apklausti A. G., A. L. ir R. L., pažymėtina, jog pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), priimančių baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnės A. L. 2017-10-24 tarnybiniame pranešime (b.l.14) esanti techninė klaida nėra esminė, todėl aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių dėl minėto tarnybinio protokolo teisėtumo ir dėl jame nurodytų aplinkybių objektyvumo. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, susijusių su jo neblaivumo (girtumo) nustatymu, pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56‑2000) (toliau tekste ir – Taisyklės), ir „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641) (toliau tekste ir – Metodika).

10.1. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir kitose biologinėse terpėse žymima promilėmis (‰), nurodant du skaičius po kablelio. Promilė – tai alkoholio kiekis 1000 g biologinės terpės, gramais. Metodikos 11.4. punkte nurodyta, jog, nustačius neblaivumą, nurodomas laipsnis: lengvas (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės); vidutinis (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės); sunkus (alkoholio koncentracija kraujyje viršija 2,5 promilės).

10.2. Taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas (toliau – tikrinimas) – policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, laisvės atėmimo įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų įgaliotų asmenų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltininkas turi būti pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ne vėliau kaip per vieną valandą nuo eismo įvykio (Taisyklių 10 punktas). Ši nuostata svarbi todėl, kad atlikus medicininę apžiūrą šiam terminui praėjus, jos rezultatai negali būti laikomi patikimais.

10.3. Jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis (Taisyklių 29 punktas).

10.4. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, iš esmės tuo aspektu, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).

10.5. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog, tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 BBR koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. 2100 koeficientas taip pat taikomas Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir kt.

10.6. D. V. sertifikuotu alkotesteriu „Dräger Alkotest 7510“ 2017-10-24 0.38 val. nustatytas 0.69 promilių girtumas. D. V. policijos pareigūnams paaiškinus, kad prieš sustabdant automobilį jis išgėrė butelį alaus, pastarasis minėtu alkotesteriu pakartotinai buvo patikrintas 00. 58. val., ir jam nustatytas 0,61 promilių girtumas.

10.7. Iš specialisto išvados T-A 10971/17(01) matyti, kad D. V. kraujyje, paimtame 2017 m. spalio 24 d. 2.30 val., rasta mažiausia koncentracija 0,41 promilių etilo alkoholio.

10.7.Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1855 matyti, kad alkotesteriu D. V. 2017 m. spalio 24 d. 02.34 val., nustatytas 0,34 promilių girtumas (b. l. 21-22).

10.8. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. sausio 29 d. rašto matyti, kad Tarnyba, atsakydama į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-29 prašymą pateikti informaciją, kokį etilo alkoholio kiekį promilėmis galėjo suskaidyti D. V. organizmas per 1 val. 52 min. laikotarpį, koks etilo alkoholio vidutinis kiekis suskaidomas organizme per valandą ir ar yra tyrimo metodika, leidžianti nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui bei ar tokie tyrimai atliekami VTMT, informavo, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilių etilo alkoholio, per 1 val. 52 min. laikotarpį atitinkamai – 0,19-0,47 promilių. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Pažymi, kad VTMT neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (b. l. 43).

10.9. Vertinant tai, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,10-025 promilių alkoholio, taigi, praėjus 1.52 val., iš D. V. organizmo galėjo pasišalinti dalis alkoholio – 0,19-0,47 promilių, ką patvirtino medicininės apžiūros metu atlikti D. V. patikrinimo alkotesteriu ir paimto kraujo tyrimo rezultatai, todėl abejoti pirminio patikrinimo rezultatų patikimumu, nustatant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipnio 5 dalyje, sudėties požymius, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog apylinkės teismas atkreipė dėmesį į D. V. ir jo draugės K. C. parodymų prieštaringumą bei nenuoseklumą, ir pagrįstai jais nesivadovavo, atmesdamas D. V. gynybinę versiją, kad kad pastarojo apsvaigimą galėjo sukelti jo vartoti raminamieji vaistai „Rameval“.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad D. V. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta. Ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė. Dėl pareiškėjo argumentų, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – pažeidžia proporcingumo principą, pažymėtina, jog pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, todėl apygardos teismas sprendžia, kad paskirta D. V. minimali nuobauda atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją (jus), bet ir auklėti, kad jis (jie) laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-05 nutarties vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.