Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja: Dalia Kursevičienė Proceso Nr. 1-26-1-001484-2010-0

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskiatei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistiesiems Ž. Š., G. G., D. T., gynėjams advokatams Angelei Fominienei, Violetai Naujokienei, Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam A. G., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. Š., G. G., D. T. ir nukentėjusiojo A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-12 nuosprendžio, kuriuo:

G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubaustas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose,

D. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubaustas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose,

Ž. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubaustas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-03-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista A. G. naudai 21000 Lt. (dvidešimt vienas tūkstantis) neturtinės žalos atlyginimo iš G. G., D. T. ir Ž. Š. solidariai.

Priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 2532,85 Lt. (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt du litai 85 centai) gydymo išlaidų iš G. G., D. T. ir Ž. Š. solidariai.

Priteista Valstybės naudai 460 Lt. (keturi šimtai šešiasdešimt) patirtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. G. iš G. G., D. T. ir Ž. Š. solidariai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, 2010-10-23, apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, D. T. sugriebus A. G. už kaklo, G. G. įspiriant A. G. į veidą bei po to, visiems bendrai suduodant ne mažiau kaip 20 smūgių A. G. į įvairias kūno vietas, padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis apie dešinę akį su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, nosies kaulų lūžimą t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius nukentėjusiojo skundą tenkinti, o nuteistųjų skundus atmesti, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius nuteistųjų skundus tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti ir prokurorę, prašiusią nuteistųjų ir nukentėjusiojo skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų Ž. Š., G. G., D. T. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, nagrinėjant šią bylą, nepadaryta.

Kaip matyti iš nuteistųjų skundų turinio, jie ginčija kaltę, nurodydami kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, netinkamai vertino kitus įrodymus, todėl nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi visi nuteistieji ginčija kaltę dėl tos pačios nusikalstamos veikos, jų skundai nagrinėtini viename kontekste.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų skundų argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini, kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas savo išvadas grindė įrodymais, vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagrindo abejoti tuo, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti faktiniai duomenys patvirtina, jog būtent G. G., D. T. ir Ž. Š., pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusiajam A. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji savo kaltę neigė, tačiau jų aiškinimai pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai. Liudytojo R. N. parodymais nustatyta, kad 2010 m. spalio mėnesį buvo iškvietimas, atvykus priėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad jį sumušė bei atėmė telefoną, nurodė žmones, kurie tai padarė. Nurodyti trys asmenys buvo sulaikyti PC „Molas“, kratos metu rado telefoną, kurį nukentėjusysis atpažino. Kaltinamieji neneigė, kad paėmė telefoną, sakė nukentėjusysis jiems buvo skolingas. Nukentėjusysis buvo sumuštas, tačiau paklausus, ar jam nereikia greitosios pagalbos, jis atsisakė, tuomet nuvyko į komisariatą.

Liudytojo E. Č. parodymais nustatyta, buvo iškvietimas dėl įvykio, kurio metu buvo sumuštas vyriškis. Nuvykus prie jų priėjo nukentėjusysis, parodė kaltinamuosius, pasakė, kad jie jį sumušė, todėl jie buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Pas vieną iš jų buvo rastas nukentėjusiojo telefonas. Nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas, lūpa patinusi, matėsi akivaizdūs sumušimo požymiai.

Liudytojo A. G. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis yra jo posūnis. 2010 m. spalio mėnesį paskambino žmona, posūnis turėjo kažką pas ją nueiti padaryti, bet neatėjo. Kitą dieną nukentėjusysis užėjo sumuštas, motina jį paguldė, jis nusiprausė, pernakvojo, kitą rytą jam pasidarė bloga, pradėjo vemti, tuomet jie iškvietė greitąją pagalbą, jį išvežė į ligoninę ir tą pačią dieną operavo. Sakė, kad jį sumušė asmenys, kurie vakare buvo bute. Vienas iš kaltinamųjų jam yra sakęs, kad A. G. reikia „duoti į galvą už moterį“.

Liudytojos O. G. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Tikslios datos nepamena, vyras nuėjo pas sūnų, jam vienas iš ten buvusių vaikinų pasakė „čia tavo sūnus, jis gaus į galvą“. Vyras grįžęs jai po to pasakė, kad sūnus susidėjo su negerais žmonėmis. Kitą dieną grįžusi iš Šiaulių rado sūnų miegantį, ant jo veido buvo sumušimų. Jis norėjo eiti namo, bet jautėsi silpnai, todėl jo neišleido, o ryte jis pradėjo vemti, todėl vyras iškvietė greitąją ir jį išvežė į ligoninę, po to operavo. Vėliau po įvykio nuvyko į sūnaus butą, ten rado kruviną megztinį, taip pat kruvina buvo ir sofa. Iki įvykio sūnus padirbdavo, tačiau paskutiniu metu nedirbo dėl silpnų kojų, taip pat ji pati jį paremdavo. Šiuo metu sūnaus sveikata labai sunki, jis negali sunkiai dirbti, turi problemų su širdimi, galva, ko anksčiau nebūdavo.

Liudytojos D. O. parodymais nustatyta, kad ji nukentėjusįjį pažįsta iš matymo,kad jis atbėgo į kirpyklą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurioje ji dirba, buvo šeštadienis, jis buvo labai susijaudinęs, gal truputį išgėręs, paprašė telefono, paskambino policijai, pasakė, kad jį sumušė, atėmė telefoną ir, kad tie vaikinai yra prie PC „Molas“. Sumušimo žymių pas nukentėjusįjį nepastebėjo, tiesiog padavė jam telefoną ir tęsė darbą, nes turėjo klientą. Pakalbėjęs jis padavė telefoną, padėkojo ir išėjo.

Šių liudytojų parodymais patvirtinamas nukentėjusio parodymų nuoseklumas ir įvykių eigos eiliškumas, o nuteistųjų versija, kad paties įvykio nebuvo, paneigia byloje ištirtų įrodymų visetu – tiek nukentėjusiojo, liudytojų, specialistės parodymais, tiek bylos rašytiniais įrodymais, kurie įvertinti ne atsietai vienas nuo kito, o bendrame įvykio kontekste.

Kolegijos nuomone, byloje pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių G. G., D. T., Ž. Š. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, tinkamai juos įvertino, abejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėms, įrodymų įvertinimu, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą ir nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems bausmes skyrė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 54 str. numatytomis nuostatomis, tinkamai jas taikė šios baudžiamosios bylos aspektu, todėl keisti nuosprendį bausmių skyrimo dalyje nėra pagrindo. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą, atsižvelgė, į sužalojimo pobūdį, pasekmes, kad A. G. laikotarpiu nuo 2011-08-08 iki 2012-08-07 nustatytas 40 procentų darbingumas, tinkamai vertino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Priteisdamas 21000 litų dydžio piniginę satisfakciją, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, ir pagrįstai šią sumą priteisė iš nuteistųjų solidariai (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.), .

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, nei jį naikinti, nei keisti nuteistųjų ar nukentėjusiojo apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistųjų Ž. Š., G. G., D. T. ir nukentėjusiojo A. G. apeliacinius skundus atmesti.