Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-806-238/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-20
Bylos Nr.
1S-806-238/2011
Teisminio proceso Nr.
25-1-00972-10-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
A. M.
1S-806-238/2011;
Proceso Nr.25-1-00972-10-0;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant prokurorui O. S., teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo A. M. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. M. pratęsta kardomoji priemonė suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 153 straipsnį ir BK 140 straipsnio 2 dalį, tai yra tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010-06-30 iki 2010-08-14, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, kuriame buvo girtaujama, priėjęs iš nugaros prie mažametės S. U., gim. (duomenys neskelbtini), užkišo savo kairę ranką už jos džinsinių kelnių ir paėmęs S. U. už lytinių organų pakėlė ją aukštyn, tuo sukeldamas fizinį skausmą, o S. U. pradėjus priešintis ir šauktis pagalbos, numetė ją ant grindų, bei S. U. akivaizdoje nusisukęs į televizorių atsisegė diržą ir užsikišo dešinę ranką sau už kelnių, vėliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, buto virtuvėje, laikydamas S. U. už marškinėlių uždengęs ranka jai burną, numovė S. U. džinsines kelnes ir apatines kelnaites bei ranka glostė jos lytinius organus, liepdamas nieko nesakyti tėvams, t. y. tokiais savo veiksmais tvirkino mažametę S. U..

Taip pat kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 12 val., adresu(duomenys neskelbtini) buto kambaryje, kuriame buvo girtaujama, mažametei S. U. stovint ir žiūrint televizorių, iš nugaros priėjęs prie S. U., atsegė jos džinsines kelnes, ir užkišęs kairę ranką jai už kelnių ir apatinių kelnaičių, spaudė S. U. lytinius organus bei sugriebęs už lytinių organų pakėlė aukštyn, o šiai pradėjus verkti, numetė S. U. ant fotelio, bei nuėjęs į virtuvę, S. U. matant, užsikišo ranką sau už kelnių, tokiais savo veiksmais tvirkino mažametę S. U..

Taip pat kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 12 val., adresu Kaune, Moniuškos g. 17-4 buto kambaryje, kuriame buvo girtaujama, mažametei S. U. stovint ir žiūrint televizorių, iš nugaros priėjo prie S. U., atsegė jos džinsines kelnes, ir užkišęs kairę ranką už kelnių bei apatinių kelnaičių, spaudė jos lytinius organus bei sugriebęs už lytinių organų pakėlė S. U. aukštyn, o šiai pradėjus verkti numetė ją ant fotelio, pataikydamas į kietą fotelio kraštą ir sukeldamas mažametei fizinį skausmą.

2011-04-14 baudžiamoji byla gauta Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjimui.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. gegužės 12 d. nutartimi A. M. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis kaltinamas apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymu, juos kaltinamas padaręs būdamas teistas, teistumams neišnykus, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog A. M. grasino liudytojui. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą, jog kaltinamajam A. M. neskyrus kardomosios priemonės suėmimo, jis toliau gali daryti nusikalstamas veikas bei poveikį liudytojams. Teismas darė išvadą, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą ir jos terminą pratęsti trims mėnesiams.

Kaltinamasis A. M. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-12 nutartį, prašo ją panaikinti, jį paleistį į laisvę. Teigia, jog yra nekaltas, byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų. Nurodo, jog į JAV išvyko nuo 2008-04-24 , grįžo 2010-08-17. Teigia, jog nepagrįstas nutarties argumentas, jog kaltinamasis neturi gyvenamosios vietos, nes, kaltinamojo teigimu, jei taip būtų, jis nebūtų išleistas į JAV. Nurodo, jog liudytojo M. J., kuriam prokurorės teigimu, jis grasino, nėra matęs, jo nepažįsta.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti ir teismo nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. skundas atmetamas.

LR BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš LR BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų (LR BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal LR BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šių nuostatų taip pat turi būti laikomis ir tęsiant suėmimą.

Konstatuojama, kad teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo (pratęsimo) taisykles ir aplinkybes, kurios nustatytos byloje. Daroma išvada, kad pratęsdamas kardomąją priemonę suėmimą A. M., teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-12 nutarties, A. M. suėmimas pratęstas LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus, nurodytus LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas įvertinęs baudžiamojo proceso įstatyme numatytas aplinkybes, svarbias pratęsiant suėmimą, nurodė pagrįstus suėmimo pratęsimo LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu motyvus.

LR BPK 122 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Iš byloje esančių liudytojo M. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog liudytojas parodė, kad bijo kaltinamojo, nes jis gali daryti poveikį, kadangi tą pačią dieną kai kaltinamąjį sulaikė, prieš sulaikant, jam skambino kaltinamasis A. M. ir sakė, kad su juo susidoros, kad išėjęs po sulaikymo pas jį atvažiuos su savo draugais ir jį sudaužys. (t. 1, b. l. 118-119). Šis liudytojas teisminio nagrinėjimo metu dar neapklaustas. Teismas konstatuoja, jog šių duomenų pakanka pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti poveikį liudytojams ir tuo trukdyti procesą, todėl LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu A. M. suėmimas pratęstas pagrįstai. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta liudytojo M. B. pavardė, t. y. neteisingai nurodyta pirmoji pavardės raidė, tačiau tai laikytina technine klaida, kuri suėmimo pratęsimo pagrįstumui reikšmės neturi, nes remiantis aukščiau aptartais duomenimis, nustatyta, jog byloje yra faktinių duomenų, jog kaltinamasis galimai grasino liudytojui ir tai patvirtina LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą.

Suėmimas A. M. pratęstas dar ir kitu, t. y. LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje..

Teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nurodė bei įvertino tai, kad A. M. kaltinamas padaręs apysunkį ir nesunkų nusikaltimą, abu nusikaltimai tyčiniai, nukreipti prieš asmenį, iš kurių vienas – mažamečio asmens tvirkinimas, yra tęstinio pobūdžio. Tai yra kaltinamojo veika, kuria jis yra kaltinamas, yra nevienkartinė. A. M. anksčiau teistas 12 kartų. Paskutinį kartą bausmę atliko ir paleistas iš įkalinimo įstaigos 2008-11-14. Šios bylos nusikalstamas veikas A. M. kaltinamas padaręs prieš mažametį, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo. Jis nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės davė teismui pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje A. M. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas pratęstas pagrįstai.

Kaltinamasis skunde teigia, jog jis inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. Teismas pažymi, kad nagrinėjant skundus dėl suėmimo skyrimo (pratęsimo), asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Taip pat pažymėtina, kad ir apylinkės teismas, skirdamas (pratęsdamas) suėmimą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Galutinį kaltės ar nekaltumo klausimą teismas nagrinės ir išspręs priimdamas nuosprendį, kuomet byla bus nagrinėjama teisme iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo, tik patikrina suėmimo skyrimo (pratęsimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika ir ar yra duomenų, kad nusikalstamą veiką padarė kaltinamas asmuo. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, galima daryti išvadą, kad joje yra faktiniai duomenys, pagrįstai leidžiantys manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją galėjo padaryti A. M.. Tai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiosios, liudytojų, nukentėjusiosios įstatyminių atstovų parodymuose, specialistų išvadose, specialistės paaiškinimuose, įvykio vietos apžiūros protokole bei kita bylos medžiaga. Šių duomenų visuma šioje baudžiamojo persekiojimo stadijoje, sprendžiant dėl kardomosios priemonės pratęsimo, yra pakankama kaltinti A. M. LR BK 153 str. ir BK 140 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu ir pagrįstai manyti, jog jis įvykio metu buvo Lietuvoje, o ne JAV, kaip skunde teigia kaltinamasis. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į kitas, aukščiau aptartas aplinkybes, nepašalina teismo nustatytų suėmimo pagrindų.

Aukščiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, jog LR BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti.

Teismas konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo išvados dėl suėmimo pratęsimo LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose numatytais pagrindais nutartyje pagrįstos faktiniais bylos duomenimis ir neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų vertinimu, motyvuotos. Kaltinamojo A. M. skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

atmesti kaltinamojo A. M. skundą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė