- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-168/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- UAB ,,Taksruva“, LR transporto priemonių draudikų biuro, BDUAB „Ingo Baltic“, Draudikų biuro
- Ieškovas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- L. L., UAB „Deigrė“, UAB „BTA draudimas“
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ir atsakovo UAB „Taksruva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9-45/2006 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai Lietuvos ir Rusijos draudimo kompanijai UAB (toliau – BDUAB) „Ingo Baltic“, LR Transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Draudikų biuras, Biuras), tretiesiems asmenims L. L. , UAB „Deigrė“, UAB „BTA draudimas“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovė I. J. , remdamasi CK 6.250, 6.254, 6.264, 6.270, 6.283 straipsniais, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, pareiškė ieškinį, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų BDUAB „Ingo Baltic“ (ankstesnis pavadinimas – DUAB ,,Baltik garant“), Draudikų biuro, UAB „Taksruva“ jai padarytą turtinę žalą (1 125 Lt už sugadintus drabužius, 7 680 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31), 78 275 Lt neturtinę žalą ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 1-4, 71-74, 167-171). Nurodė, kad ji 2004 m. balandžio 20 d. apie 23 val. Aušros al. ir Daukanto g., Vilniuje, sankryžoje įsėdusi į telefonu išsikviestą taksi automobilį AUDI 100 (valst. Nr. HSK 470), kurio vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio autobuso, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 53, 196 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko autoįvykis, kurio metu ji buvo sužalota. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-075-621/2005 pripažino automobilio vairuotoją L. L. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o ieškovės pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Automobilis, kurį vairavo L. L. draudiminio įvykio metu, buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo liudijimas AGA Nr. 0234731) DUAB „Baltik garant“ (dabartinis pavadinimas – „Ingo Baltic“). Pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudikas buvo įsipareigojęs įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti 30 000 Lt žalą asmeniui ir 30 000 Lt žalą turtui. Ieškovė pažymėjo, jog už trečiojo asmens L. L. padarytą žalą atsakingas nurodytas draudikas gera valia ieškovei išmokėjo tik dalį (2 263,21 Lt) padarytos žalos atlyginimo (1 477,22 Lt gydymo išlaidų, 785,99 Lt negautų pajamų už 8 mėn. iki invalidumo nustatymo, 1 725 Lt neturtinės žalos). Tačiau nurodė, jog eismo įvykio metu jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ji neteko dalies iki eismo įvykio gautų pajamų, nebegali susirasti ir dirbti darbo, patyrė neturtinę žalą, todėl turi būti atlyginta visa jos nurodyta turtinė ir neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. įsiteisėjusia nutartimi iškėlė atsakovui DUAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Jupoga“.
Atsiliepimas
Atsakovas BDUAB „Ingo Baltic“ nurodė, jog TPSVCAPDĮ 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudimo bendrovei tapus nemokiai, draudimo išmokas už ją moka Draudikų biuras, kuris atlygina tik įrodymais pagrįstą autoavarijos žalą ir turi atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo. Dėl to Draudikų biuras ir UAB „Taksruva“ yra atsakingi ieškovei. Pažymėjo, jog ieškovei į nurodytą sąskaitą pervedė 2 263,21 Lt (gydymo išlaidų ir negautų pajamų atlyginimą).
Atsakovas UAB „Taksruva“ nesutiko, jog yra atsakingas už pripažinto kaltu trečiojo asmens L. L. padarytą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad L. L. buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nes su juo UAB „Deigrė“ 2004 m. balandžio 16 d. sudarė automobilio Audi 100 c4 (valst. Nr. HSK 470) nuomos sutartį Nr. 29 (b. l. 23), o UAB „Taksruva“ autoįvykio metu nebuvo nei nurodyto automobilio savininkas, nei valdytojas.
Draudikų biuras nurodė, jog atliko visas būtinas žalos administravimo procedūras bei visiškai atlygino ieškovei įrodymais pagrįstą eismo įvykio pasėkoje atsiradusią žalą, 2006-02-15 išmokėdamas 9 790,75 Lt išmoką. Biuras atsižvelgė į prieš eismo įvykį ieškovės gautas pajamas, po eismo įvykio mokamas socialinio draudimo išmokas bei nedarbingumo netekimo laipsnį. Pažymėjo, jog nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, suteikti galimybę draudiko ar Biuro atstovui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą bei nustatyti patirtos žalos dydį. Kadangi ieškovė neįvykdė šios pareigos, Draudikų biuras, neturėjęs galimybių įvertinti žalos dėl sugadintų daiktų dydžio, negalėjo atlyginti ieškovei šių nuostolių. Pagal eismo įvykio metu galiojusios TPVCAPDĮ redakcijos nuostatas Draudikų biuras atlygina tik turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 17 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „Taksruva“ 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir valstybei 362 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškinį atsakovams BDUAB „Ingo Baltic“ ir Draudikų biurui atmetė. Teismas nurodė, jog nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, kad taksi automobilio vairuotojas L. L. transporto priemonę taksi automobilį Audi 100 (valst. Nr. HSK 470) naudojo ne darbdavio UAB „Taksruva“, o savo asmeniniais interesais, t. y. veikė savo rizika, konstatavo, jog pagal CK 6.270, 6.264 straipsnių nuostatas, tinkamu atsakovu yra UAB „Taksruva“, didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės - valdytojas. Nurodė, kad darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Atsakovas UAB „Taksruva“, norėdamas išvengti atsakomybės už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, neįrodė, kad jo ir trečiojo asmens L. L. nesiejo darbo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ir veikė juridinio asmens vardu ir interesais žalą padaręs asmuo. Be to, teismo teigimu, pagal BDUAB „Ingo Baltic“ Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Paprastosios draudimo sutarties draudimo liudijimą (toliau – draudimo liudijimas, -sutartis, polisas; b. l. 9), transporto priemonė, naudojama komerciniams keleivių vežimams (taksi paslaugos), kurią vairavo UAB „Taksruva“ darbuotojas, buvo apdrausta draudėjo UAB „Deigrė“ ribota išmokos suma, todėl draudikas pagal CK 6.254 straipsnio nuostatas pripažintinas solidariuoju skolininku kartu su UAB „Taksruva“, o draudiko pareiga atlyginti žalą ribojama draudimo sutarties ir įstatymo nuostatomis. Pagal draudiminio įvykio metu (2004 m. balandžio 20 d.) galiojusią TPVCAPDĮ redakciją nebuvo numatyta, jog draudikas atlygina ir neturtinę žalą, todėl ieškinys šioje dalyje nurodytam draudikui atmestinas, o neturtinė žala priteistina tik iš UAB „Taksruva“. Teismas nurodė, kad, nustatydamas neturtinės žalos, priteistinos iš atsakovo UAB „Taksruva“, dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, atsakingo už neturtinę žalą UAB „Taksruva“ turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, ir laikė dalinai pagrįstu reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. 2 d.). Dėl turtinės žalos atlyginimo iš draudiko nurodė, kad Draudikas ar Draudikų biuras TPSVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalies pagrindu yra įpareigoti mokėti nukentėjusiam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, todėl atsakovui Draudikų Biurui nepripažinus ir nesant įrodymų, jog ieškovės nurodyti asmeniniai jos daiktai (800 Lt vertės odinė striukė, 45 Lt vertės odinė rankinė, 100 Lt džinsai, 180 Lt akiniai) buvo nepataisomai sugadinti, teismas irgi neturi pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės reikalavimą atlyginti nurodytų sugadintų daiktų vertę (CPK 178 str.). Be to, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų kas mėnesį po 421,47 Lt negautų pajamų, nurodęs, jog ieškovė neteko 60 proc. darbingumo, negautos jos pajamos skaičiuojamos nuo gautos iki eismo įvykio 800 Lt/mėn. algos, ieškovė gauna 378,53 Lt/mėn. invalidumo (netekto darbingumo) pensiją iš Sodros. Teismas nurodė, kad atsakovas Draudikų biuras už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31, t. y. už 24 mėn., išmokėjo 2 435,28 Lt žalos atlyginimą dėl negautų pajamų, skaičiuodamas jas nuo nurodyto ieškovės nedarbingumo lygio ir atimdamas ieškovės gaunamas pajamas iš valstybės fondų (480-378,53=101,47 Lt x 24 mėn.), todėl nėra pagrindo papildomai priteisti ieškovei turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų BDUAB „Ingo Baltic“ ir Draudikų biuro 28 275 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1 125 Lt turtinės žalos atlyginimo už sugadintą turtą, iš atsakovo UAB „Taksruva“ – 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos žalos atlyginimo bylose, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį:
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojimas atlyginti žalą asmeniui neaptartas draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos santykius reglamentuojančiose normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą (turtinę ir neturtinę), apribojant draudiko atsakomybę draudimo išmokų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-115/2006). Teigia, jog transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Deigrė“ ir BDUAB „Ingo Baltic“, nurodžius, jog draudimo išmokos tiek asmeniui, tiek turtui dydis ribojamas 30 000 Lt, buvo nustatyta, kad draudikas atlygina tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, neviršijant nurodytų dydžių.
2. Teismas, nustatydamas, jog ieškovei padaryta neturtinė 7 000 Lt žala, nemotyvavo tokio neturtinės žalos dydžio nustatymo, neatsižvelgė į autoavarijos metu padarytus sunkius kūno sužalojimus, ilgą gydymosi laikotarpį, kurio metu teko kęsti skausmus, kitas sunkias pasekmes. Nors ieškovei nustatytas 40 proc. darbingumas, tačiau realiai ji negali dirbti nei sėdimo, nei stovimo darbo, gyvena tik iš 378,53 Lt pašalpos per mėnesį, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, priversta kovoti su nepritekliumi, patiria fizinį ir dvasinį skausmą, depresiją, o teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nesuderinamas su teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Teismas neturėjo pagrindo mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį dėl atsakovo UAB „Taksruva“ turtinės padėties, nesant byloje įrodymų. Be to, teismas nepasisakė dėl draudiko, kuris įsipareigojo atlyginti 30 000 Lt žalą asmeniui, atsakomybės dydžio. Nurodo, jog UAB „Taksruva“ turėtų atlyginti žalos dalį, viršijančią 30 000 Lt dydį (CK 6.264 str.).
3. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlyginti turtinę žalą, padarytą eismo įvykio metu sugadinus ieškovės asmeninius daiktus. Pažymi, jog striukė, rankinė, džinsai buvo suplėšyti, aptaškyti krauju, džinsus perkirpo gydytojai, akinai buvo sudaužyti, jų ieškovė negalėjo išsaugoti ir pateikti draudiko ekspertams, nes juos išmetė gydytojai, kiti daiktai liko automobilyje. Teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes akivaizdu, jog eismo įvyko metu, sunkiai sužalojus asmenį, yra sugadinami jo asmeniniai daiktai, o be sąmonės esantis žmogus negali imtis veiksmų juos išsaugoti, be to, prašoma atlyginti suma yra nedidelė.
Atsakovas UAB „Taksruva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos tesimo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį apeliantui, kaip netinkamam atsakovui, o pripažinus apeliantą tinkamu atsakovu – pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš apelianto priteista 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį bei pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovas nurodo, kad :
1. Ieškovė neturi jam reikalavimo teisės, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo ieškovė sužalota, pripažintas L. L. , kuris ir valdė padidinto pavojaus šaltinį nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Deigrė“, pagrindu. Apeliantas nebuvo nei transporto priemonės savininkas, nei valdytojas CK 4.25 straipsnio ar TPVCAPDĮ prasme. Teismas, pripažindamas apeliantą transporto priemonės valdytoju, neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, sąsajų, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas. Apelianto manymu, transporto priemonės savininkas UAB „Deigrė“ tinkamai perkėlė riziką trečiajam asmeniui L. L. , kuris pripažintinas transporto priemonės valdytoju, atsakingu už žalos ieškovei padarymą. Be to, teismas neatsižvelgė į teismų praktiką žalos atlyginimo bylose, pagal kurią vykdyti veiklą didesnio pavojaus šaltiniu nereiškia tik vairuoti ar kitaip techniškai valdyti transporto priemonę, o asmenys ar įmonių darbuotojai, kuriems įmonė patikėjo savo transporto priemonę įmonės interesais ar jos užduotims vykdyti, nėra laikomi didesnio pavojaus šaltinio valdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.kovo 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-213/2005). Pažymi, jog jis nebuvo patikėjęs savo darbuotojui L. L. didesnio pavojaus šaltinio, todėl ir negali atsakyti kaip valdytojas.
2. Teismo išvada, jog draudimo įvykio metu galioję įstatymai nenumatė neturtinės žalos atlyginimo iš draudiko, prieštarauja teismų praktikai, o teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys draudikui BDUAB „Ingo Baltic“ ir Draudikų biurui, yra neteisėta ir nepagrįsta.
3. Teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgęs į apelianto turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, kitas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovai Draudikų biuras ir BDUAB „Ingo Baltic“ atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Atsakovas Draudikų biuras nurodo, kad pritaria teismo išvadoms ir argumentams. Pažymi, jog jis ieškovei atlygino 9 790,75 Lt turtinės žalos dėl negautų pajamų, tačiau neturėjo teisinio pagrindo atlyginti asmeninių daiktų netekimo (sugadinimo) nuostolių, nesant įrodymų ir nukentėjusiajai nepateikus apžiūrai sugadintų daiktų. Pritaria teismo išvadai dėl atsakingo už neturtinę žalą asmens nustatymo. Nurodo, jog teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, nes Draudikų biuras nėra draudikas, jis yra savarankiškas subjektas, kuris nevykdo draudimo veiklos ir tik TPVCAPDĮ nustatytose ribose išmoka draudimo išmokas, jo negalima tapatinti su draudėjų civilinę atsakomybę draudžiančiais draudikais, atsakančius draudimo sutarties pagrindu. Teigia, kad teismas pagrįstai padidinto pavojaus šaltinio valdytoju laikė UAB „Taksruva“, kurio darbuotojas padarė eismo įvykį eidamas darbines pareigas, pastarajam apeliantui neįrodžius priešingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą bei materialinės teisės normas, todėl atmesdamas ieškinio reikalavimus Draudikų biurui dėl 1125 Lt turtinės žalos atlyginimo bei dalies neturtinės žalos atlyginimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.
Pagal CPK 179 straipsnį, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti, be to, įstatymo nustatytais atvejais gali ir pats rinkti įrodymus, o pagal CPK 183 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių nuostatas, įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų.
Apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl atlyginimo turtinės žalos už sugadintus jos daiktus įvykio metu, nesivadovavo nurodytomis CPK taisyklėmis, netyrė reikšmingų bylos aplinkybių, nepasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti naujus įrodymus, dėl ko netinkamai taikė įstatymą ir padarė išvadą, kuri neatitinka faktinių aplinkybių. Todėl ši sprendimo dalis negali būti palikta galioti.
Pagal TPVCAPDĮ (galiojusio draudiminio įvykio metu) 19 straipsnį, nukentėjęs autoavarijoje asmuo reikalavimą dėl autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo gali pateikti tiesiai draudikui, apdraudusiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, arba šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biurui. Jei draudikas ar Biuras atlygina ne visą nukentėjusiajam autoavarijos metu padarytą žalą, dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs autoavarijoje asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad šis atlygintų likusią žalos dalį. Šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad autoavarijos metu padarytą žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę arba šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biuras, mokėdamas draudimo išmoką, kurios mokėjimo tvarką ir terminus nustato Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Draudimo taisyklės), o nurodyto Įstatymo 20 str. 3 dalyje numatyta, jog Biuras moka draudimo išmokas ir tais atvejais, kai Biuro narė tinkamai patvirtintais duomenimis tampa nemoki. Pagal nurodyto Įstatymo 3 straipsnį, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 30 000 litų asmeniui ir 30 000 litų turtui.
Bylos duomenimis, tarp jų ir pagal baudžiamosios bylos įrodymus bei kolegijos posėdyje apklausto liudytojo parodymus, darytina išvada, kad draudiminio įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti ieškovės nurodyti daiktai, už kuriuos jai turi atlyginti draudikas ieškinyje nurodytą vertę (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 56, baudž. b. l. 4-6, 107, 173-175,145-147; TPVCAPDĮ 3 str., 19 str., Taisyklės, CK 6.254 str., 6.987 str.).
Kolegijos nuomone, apygardos teismas, konstatavęs, kad nėra įrodymų, jog nurodyti daiktai buvo nepataisomai sugadinti, ir nėra pagrindo pripažinti pagrįstu nurodytą ieškovės reikalavimą, jį atmesdamas, neteisingai išsprendė šį ieškovės reikalavimą.
Dėl to panaikintina apygardos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas šis reikalavimas, bei patenkintinas nurodytas ieškovės reikalavimas dėl 1125 Lt turtinės žalos atlyginimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Tačiau, turint omeny, kad draudikui iškelta bankroto byla dėl nemokumo (t. 1, b. l. 118), žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Biuro (TPVCAPDĮ 19 str., 20 str. 3 d., Draudimo taisyklių 6 str., 50. 2 str., 51 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad draudiminio įvykio metu ieškovei buvo padaryta ir neturtinė žala, kurios dalį teismas turėjo pagrindo priteisti iš atsakovo UAB ,,Taksruva“, kurio atsakomybės pagrindą ir motyvus teisingai nurodė teismo sprendime, dėl kurių neturi pagrindo ir apelianto UAB ,,Taksruva“ skundo argumentai, kad ieškovė jo atžvilgiu neturi reikalavimo teisės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovo UAB ,,Taksruva“ atsakomybės pagrindo, o šio apelianto argumentai jų nepaneigė.
Tačiau apygardos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį draudikui (Draudikų biurui) dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė TPVCAPDĮ, CK nuostatas, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pagal kurią, nesant draudimo sutartyje nurodytos apdraustos žalos asmeniui konkrečios rūšies, atlygintina ir turtinė, ir neturtinė žala draudimo išmokos ribose (civ. b. Nr. 3k-7-115/2006, Nr. 3k-3-634/2005).
Antai, Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3k-7-115/2006), pasisakydamas dėl 2001-06-14 TPVCAPDĮ taikymo, išaiškino, kad dėl to, jog šiame specialiajame įstatyme žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota bei neatskleista, ar ji apima turtinę ir neturtinę žalos asmeniui rūšis, ar tik vieną jų, to nepadaryta ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose draudimo taisyklėse, todėl šių specialiųjų teisės aktų nuostatos nukreipia į bendrąsias teisės normas - CK 6.254 str. 1 d., 6.250 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., pagal kurias prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę, kurią riboja tik draudimo išmokų dydis.
Pagal bylos duomenis, 2004-03-17 sudarytoje draudimo sutartyje, kurios objektas – deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą, padarytą asmeniui, nebuvo nurodytos žalos asmeniui rūšys (b. l. 9; Draudimo taisyklės).
Todėl, kolegijos nuomone, draudikas yra atsakingas ir dėl neturtinės žalos ieškovei, kuri turi teisę gauti draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 3, 19 str., CK 6.254str. 1 d., 6.283 str. 1 d., 6.250str.). Turint omenyje, kad draudikas BDUAB ,,Ingo Baltik“ yra nemokus, kuriam iškelta bankroto byla, todėl pagal TPVCAPDĮ 19 str., 20 str. 1, 3 dalies nuostatas, žalos atlyginimas priteistinas iš Biuro draudimo išmokos ribose, o likusią dalį privalo atlyginti atsakovas UAB ,,Taksruva“ dėl teismo sprendime nurodytų motyvų dėl šio atsakovo atsakomybės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarp jų į tai, kad dėl autoįvykio ieškovei padarytas sunkus kūno ir sveikatos sužalojimas, dėl kurio kilo sunkios pasekmės, ji buvo ilgai gydoma, patyrė fizinius skausmus, neteko 60 % darbingumo, negali visaverčiai gyventi, patiria fizinį ir dvasinį skausmą, kitus nepatogumus, bei į kitas nustatytas įvykio pasekmes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str., 6.250 str.), konstatuoja, kad teisingas ir protingas neturtinės žalos, padarytos ieškovei, dydis – 25 000 litų.
Bylos duomenimis, draudimo polise Nr. 0234731 (1 t., b. l. 9) nurodyta, kad draudimo sutartimi žala asmeniui buvo apdrausta 30 000 Lt (b. l. 9), draudikas sumokėjo ieškovei 1 725 Lt neturtinės žalos, o Biuras jai išmokėjo 9 790 Lt išmoką dėl turtinės žalos, padarytos sužalojus ieškovės sveikatą draudiminio įvykio metu (b. t. 1, l. 100-101, 175; 211). Todėl, turint omeny kolegijos nustatytą neturtinės žalos dydį, iš atsakovo Biuro priteistina ieškovei 18 485 Lt neturtinės žalos [30 000 – (1725 + 9790)], o likusią dalį (6515 Lt) privalo atlyginti atsakovas UAB ,,Taksruva“ dėl motyvų, nurodytų apygardos teismo sprendime, kuriuo pagrįstai priteista paminėta dalis neturtinės žalos iš nurodyto atsakovo, todėl sumažintina iš jo priteista neturtinės žalos dalis iki 6515 Lt.
Dėl to pakeistinas apygardos teismo sprendimas aukščiau nurodytu būdu, pakeičiant ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 329, 330 str.).
Iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista [(1125 Lt + 18 485 Lt) x 0,03], ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1, 3 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n utaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės I. J. reikalavimai atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl atlyginimo turtinės žalos už sugadintus daiktus bei dalies neturtinės žalos, ir priteista iš atsakovo UAB ,,Taksruva“ 485 Lt neturtinės žalos ieškovei bei 14,50 lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (įstaigos kodas 125709291) ieškovei I. J. 1125 Lt turtinės žalos bei 18 485 (aštuoniolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt neturtinės žalos atlyginimo, o valstybei 588 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 588 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei bei 14,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Taksruva“.