Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-12-10 · Byla Nr. A2.6.-666-182/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
A2.6.-666-182/2015
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00591-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nina Butnorienė
Pažeidėjas
A. K.
Advokatai
Roma Katilovskienė
Administracinė byla Nr. A2.6.-666-182/2015Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00591-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.;2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 10 d.Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei Romai Katilovskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. lapkričio 8 d., apie 8 val. 36 min., vairavo jam priklausančią transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. Čiurlionio g. nepraleido maršrutinio autobuso Nr. 6, išvažiuojančio iš pažymėtos stotelės, dėl įvykio buvo apgadintos transporto priemonės. A. K. apgadinęs kitą transporto priemonę nesustojo ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 179 ir 219.1 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

A. K. kaltu prisipažino, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad važiavo į darbą, skubėjo, nes darbas prasideda nuo 9 val., važiuodamas veidrodėliu užkabino autobusą, tačiau manė, kad autobusui nieko neatsitiko, nes užkabino veidrodėliu. Grybštelėjimas buvo nestiprus, dėl to manė, kad kito automobilio neapgadino. Nuvažiavęs į darbą savo mašinos neapžiūrėjo. Po darbo išgėrė skardinę alaus, todėl paprašė, kad žmona parvairuotų mašiną. Žmona pasakė, kad jo ieško policija. Prašo skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą. Nurodo, kad jis gyvena kaimiškoje vietovėje, augina du vaikus, vaikai lanko darželį ir mokyklą, būrelius, reikia juos nuvežti ir parvežti, pats dirba slenkančiu grafiku, todėl kartais dirba po 12 val., ir darbą baigus, jau į namus grįžti visuomeniniu transportu negalėtų. Jo tėvai gyvena Vilniuje, tėvas – onkologinis ligonis, mama serga širdies ligomis, jis vyksta pas tėvus padėti jiems buityje. Kadangi yra kinezeterapeutas, atlieka gydomuosius masažus, todėl vieną kartą ar du kartus per savaitę turi vykti į Vilnių masažuoti sergančius tėvus. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Nukentėjusiojo asmens UAB „Kautra“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, raštu informavo, kad pažeidimą padaręs asmuo atlygino UAB „Kautra“ padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltę dėl padarytų pažeidimų patvirtina Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato pateikta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), policijos pareigūno L. C. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), eismo įvykio schema (b. l. 4), transporto priemonės VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. S. paaiškinimas (b. l. 6), iš kurio matyti, kad pajudėjus iš sustojimo Turgus ir privažiavus kairėje pusėje įvažiavimą į Maximą, vairuodamas autobusą, pajuto smūgį į automobilio kairį šoną ir pamatė tamsios spalvos automobilį, kuris nesustojęs nuvažiavo (b. l. 6), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 11), A. K. paaiškinimas (b. l. 13), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad pažeidėjas galiojančių nuobaudų neturi, nuotraukos, iš kurių matyti apgadinti automobiliai (b. l. 19-29), kita bylos medžiaga.

Pažeidėjas pripažino, kad jautė smūgį, tačiau manė, kad apgadino tik savo automobilį. Pagal pateiktas automobilių nuotraukas matyti, kad apgadintos abi transporto priemonės, todėl darytina išvada, kad A. K. transporto priemonių susidūrimo metu smūgį jautė, dėl ko turėjo sustoti ir įsitikinti ar nebuvo apgadintas kitas automobilis, tačiau to nepadarė ir pasišalino iš įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad A. K. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. sudėtis.

Skiriant A. K. nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, padarytą žalą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. K. nebaustas, per ilgą vairavimo stažą yra padaręs 2 pažeidimus, nuobaudos nebegaliojančios, iš to teismas sprendžia, kad A. K. nėra piktybinis pažeidėjas. Pažeidėjas padarė du administracinės teisės pažeidimus, vieną iš jų, numatytą ATPK 130 str. 1 d., kurio sankcija yra gana griežta. Skiriant nuobaudą už abu administracinės teisės pažeidimus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidėjas kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pažeidėjas atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, tai taip pat laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str.1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.). Pažeidėjas dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas, taip pat lavinami papildomai, charakterizuojamas gerai, dirba kinezeterapeutu, darbdavio charakterizuojamas gerai, gyvena kaimiškoje teritorijoje, rūpinais savo ligotais tėvais, gyvenančiais Vilniuje. Jam transporto priemonė ir teisė ją vairuoti reikalinga iš kaimo vaikus nuvežti į ugdymo įstaigą, būrelius, prižiūrėti savo ligotus tėvus, žmonės eismo įvykio metu nenukentėjo, pasišalinimas iš įvykio vietos nesutrukdė pareigūnams ištirti eismo įvykio, nukentėjusiojo asmens UAB „Kautra“ atstovas jokių pretenzijų A. K. neturi.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Būtent pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-99-895/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-13-2013).

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad A. K. nėra linkęs daryti pažeidimų, nėra pagrindo jį laikyti piktybiniu kelių eismo taisyklių pažeidėju, padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadinti automobiliai, žmonės nenukentėjo, pagalbos suteikti niekam nereikėjo, nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi. A. K. dėl KET pažeidimo, sukėlusio automobilių sugadinimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrus ilgalaikį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir numatytą ganą didelę baudą, tokio dydžio nuobaudos būtų aiškiai per griežtos ir neproporcingos. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą A. K. už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus skirti minimalias baudas, A. K. taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirti trumpesnį nei sankcijoje numatyta specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą – 1 mėnesiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30¹, 30² str., 286-287 str.,

nutaria:

A. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 Eur baudą.

A. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. galutinai A. K. skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nina ButnorienėPapildoma informacija:paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870 DanskeBank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), įmokos kodas 1001, nurodant nubausto asmens vardą pavarę, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir ROIK 15053032676.Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet atlyginti ir vykdymo išlaidas.Jei asmuo neturi pakankamai lėšų įstatymo nustatytu terminu sumokėti baudą, jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos dėl baudos išdėstymo iki 24 mėn.