Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t.y. neįrodė, jog sudarant sandorį atsakovė panaudojo apgaulę ir kaip ji pasireiškė, kad atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, paskatinusius ieškovę sudaryti ne tokį sandorį, kokio ji iš tikrųjų siekė. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės elgesio prieš sutarties sudarymą, jį sudarant ir po sudarymo, nors sprendžiant dėl apgaulės buvimo yra būtina analizuoti ir įvertinti abiejų šalių veiksmus;teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 str. Nepagrįstai sprendime konstatuota, kad atsakovė pakeitė nuomonę ir manė esant tikslingiau žemės sklypą nuomoti, jog ieškovė pati ketino pirkti žemės sklypą, jį nuomoti (arba parduoti), nes buvo sumokėjusi pradinį įnašą, kadangi preliminaraus susitarimo papildymu parduodamas turtas liko tas pats - pastatas ir žemės sklypas po juo, tačiau ieškovė žemės sklypo, kaip buvo numatyta, neįsigijo. Mokėti už žemės sklypą, esantį po pamatais, nebuvo teisinio pagrindo, kadangi žemės sklypas ieškovei nepriklausė, todėl teismo išvada, kad pastato kaina yra neprotinga, yra nepagrįsta.teismo išvada, kad ieškovė, veikianti per įgaliotinį sutuoktinį teisininką, yra labiau pažeidžiama sandorio šalis, yra nepagrįsta, kadangi sutarties tekstą rengė notaras, jokių prieštaravimų dėl sutarties sąlygų ieškovė nereiškė ir su jomis sutiko. Be to, pati ieškovė pateikė VĮ Valstybės turto fondui pareiškimą, kuriuo atsisakė pirkti ginčo žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. T. ir Alytaus miesto savivaldybė 2003 m. gruodžio 15 d. sudarė privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutartį Nr.SR- 937, kuria Savivaldybė įsipareigojo perduoti ieškovei nuosavybėn gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatus (baigtumas 3 procentai). Šios sutarties 2 punktu buvo susitarta, kad privatizavimo objektui priskirtas 2980 kv. m. komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui valstybinės žemės sklypas, ieškovei bus parduotas pagal atskirą pirkimo- pardavimo sutartį, o iki žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo žemės sklypas bus nuomojamas pagal atskirą žemės sklypo nuomos sutartį.

Tarp šalių ieškovės A. T. ir atsakovės UAB „Serneta“ 2003 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl būsimo nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo pamatų ir šiam objektui priskirto 0,2980 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuri turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2003 m. gruodžio 25 d. arba per 5 dienas po to, kai ieškovė iš atsakovės gaus reikiamą pinigų sumą ir nuosavybė bus įregistruota Registrų centre. Be to, šalys 2004 m. sausio 15 d. sudarė preliminariosios sutarties (2003 12 01) papildymą. Papildymo 2p. nurodyta, kad UAB „Serneta“ prašė A. T. nesikreipti į Alytaus apskrities viršininko administraciją dėl paminėto žemės sklypo įsigijimo ar nuomos sutarties sudarymo ir įsipareigojo sumokėti už ieškovę visas sankcijas, numatytas sutartyje dėl privatizavimo objekto Alytaus miesto savivaldybės tarybai. Taip pat šalys susitarė, kad ieškovei nebus taikomos jokios 2003 12 01 preliminariojoje sutartyje numatytos sankcijos, jeigu ieškovė negalės parduoti ginčijamo žemės sklypo. Tą pačią dieną, tai yra 2004 m. sausio 15 d., tarp šalių buvo sudaryta gyvenamojo namo pamatų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko už 34237 Lt nebaigtus statyti gyvenamojo namo pamatus (baigtumas 3 procentai). Šalys, t.y. A. T. ir UAB „Serneta“ 2004 01 15 sutarties p.1 nurodė, kad žemės sklypą prie šio statinio naujam gyvenamojo pamatų savininkui bus suteikta galimybė pirkti iš valstybės.

Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 str.) bei netinkamai aiškino sutartį, siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus. Todėl nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra CK 1.91 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, CK 6.193 straipsnio, 6.226 straipsnio 1 dalies, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dalis civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Sutartys yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys, 6.154 straipsnio 1, 2 dalys). Sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Todėl sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Įstatymo leidėjo siekį išsaugoti susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą rodo ir CK 1.96 straipsnio 6.226 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi apsvarstyti šių teisės normų taikymą ypač jeigu atitinkamomis jų taikymui reikšmingomis aplinkybėmis remiasi su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nesutinkanti šalis.

CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Šapiro firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Tirevičius ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007).

CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. Bartkevičiaus firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005, ir kt.). Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, per atstovą sudarydama ginčijamą sandorį, buvo atsakovės apgauta, nes atsakovė, veikdama nesąžiningai ir suklaidindama ieškovę, nutylėjo, jog dėl žemės sklypo pirkimo tiesiogiai kreipsis į VĮ Valstybės turto fondą. Iš 2004 m. sausio 15 d. sudaryto preliminariosios sutarties papildymo matyti, kad atsakovė išreiškė ne ketinimą įsigyti ginčo žemės sklypą nuosavybėn, o jį nuomotis. Šios aplinkybės atsakovė neneigė ir atsiliepime į ieškinį. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad pripažinta negaliojančia ginčo sutartis buvo sudaryta po 2003 12 01 preliminariosios sutarties su vėlesniu jos papildymu, todėl preliminarioji sutartis yra aktuali aiškinant tikruosius šalių ketinimus bei valią sudarant ginčijamą sutartį. Preliminariosios sutarties papildymo 2 punkte nurodoma, kad atsakovė ketina įsigyti tik gyvenamojo namo pamatus, o žemės sklypą nuomotis iš ieškovės, tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tikroji atsakovės valia buvo ne nuomoti žemės sklypą, o jį įsigyti nuosavybėn iš valstybės įmonės Valstybės turto fondas. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-184-173/2008 medžiaga, iš kurios matyti, kad atsakovė pareiškė ieškinį, prašydama įpareigoti VĮ Valstybės turto fondą parduoti atsakovei ginčijamą žemės sklypą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad, sudarant ginčo sandorį, atsakovės valia buvo įsigyti pamatus ir žemės sklypą. Todėl kolegija daro išvadą, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį ir nutylėdama paminėtas svarbias aplinkybes, veikė nesąžiningai ir suklaidino ieškovę dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių.

Pažymėtina, kad ginčo sutartimi gyvenamojo namo pamatai su teise įsigyti žemės sklypą buvo parduoti už neprotingai mažą kainą, nes kaip matyti iš 2003 12 15 privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutarties, visa privatizavimo objekto ir žemės sklypo kaina – 201999 Lt, iš jų gyvenamojo namo pamatų - 34237 Lt, o tuo tarpu žemės sklypo prie šio objekto -167762 Lt. Iš objekto privatizavimo sutarties (4.2 punktas) matyti, kad ieškovė už privatizuojamą objektą sumokėjo pradinį 11800 Lt įnašą, iš kurio 9800 Lt už būsimo žemės sklypo įsigijimą. Todėl šalys pagrįstai vadovaujantis protingumo pagrindu Preliminariosios sutarties tekste (3.1 punktas) ir susitarė gyvenamojo namo pamatus ir žemės sklypą parduoti už 228000 Lt, o ne už 34237 Lt kaip kad nurodoma ginčijamoje sutartyje. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neketino perleisti atsakovei jokių teisių į žemės sklypą ir elgėsi pagal susitarimą, išdėstytą preliminariosios sutarties papildyme. Preliminariosios sutarties papildyme dėl kainos šalys nieko papildomai nesitarė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų kokiu nors būdu atsisakiusi savo už žemės sklypą įmokėtų 9 800 Lt . Todėl kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šalių tikroji valia ir buvo ta, kad atsakovė siekė ginčo žemės sklypą įsigyti nuosavybėn, tačiau ne iš ieškovės, o ją apeinant. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė yra verslo įmonė ir turinti daugiau patirties sudarant panašaus pobūdžio sandorius, negu ieškovė, kuri yra labiau pažeidžiama sandorio šalis dėl sudaryto sandorio ypatumų.

Kolegija, vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2006 03 26 nutartį šioje byloje (t.2, b.l. 33-41) dėl naujų įrodymų išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme, išreikalavo iš VĮ Registrų centras atsakovės prašomus dokumentus (t.2, b.l. 47-97). Apeliantės atstovas šių įrodymų nekomentavo, jų konkretaus ryšio su nagrinėjama byla nenurodė. Kolegija nenustatė, kad ieškovė anksčiau būtų sudarinėjusi panašaus pobūdžio sandorius. Kolegija, įvertinusi paminėtus dokumentus, nustatė, kad tokio pobūdžio sandorį, dėl kurio ginčas nagrinėjamas šioje byloje, ieškovė sudarė pirmą kartą.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d.1 p.)

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2006 03 26 nutartyje šioje byloje pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai tyrė ir vertino ieškovės elgesį prieš ginčijamo sandorio sudarymą, netyrė ir nevertino ieškovės elgesio ginčijamo sandorio sudarymo metu bei po jo sudarymo, preliminariosios sutarties papildymo sąlygas aiškino pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Kolegija, vykdydama šį nurodymą, ištyrė ieškovės elgesį iki ginčijamo sandorio sudarymo, jo sudarymo metu, elgesį po jo sudarymo. Ieškovė, sudarydama su atsakove preliminarią sutartį, jos p.1.1 numatė, kad parduodamas turtas yra gyvenamojo namo pamatai ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, sutarties p.3.1 buvo nustatyta, kad pamatų kaina yra 34510 Lt, žemės sklypo – 168 490Lt. (t.1, b.l. 17-19). Ieškovė iki preliminarios sutarties papildymo ir po ginčo sutarties sudarymo kaip nurodė tesimo posėdžio metu, buvo įsitikinusi, kad žemės sklypą nusipirks ir jį iš jos nuomos atsakovė. Tačiau paaiškėjo, kad atsirado pretendentas susigąžinti tą žemės sklypą, jis buvo areštuotas, todėl ji prašymą dėl sklypo atsiėmė. Ji patvirtino, kad niekuomet negalvojo, kad ginčo sutartimi atsisako teisės, kurią įgijo aukciono metu, įsigyti žemę. Tuo tarpu atsakovė UAB “Serneta” atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovės valia buvo įsigyti ir pamatus, ir žemės sklypą. Tokia pozicija visiškai atitinka preliminarios sutarties sąlygas. Tačiau šalys 2003 01 15 pasirašė preliminarios sutarties papildymą. Jame nurodyta, kad atsakovė mano, jog žemės sklypą jai geriau nuomotis (t.1, b.l. 20-21). Preliminarios sutarties papildyme neminima, kad atsakovė UAB „Serneta“ pati sieks ginčo žemės sklypą įsigyti iš valstybės. Iš ginčo sutarties matyti, kad atsakovė perka tik gyvenamojo namo pamatus. Kaip seka iš byloje esančių įrodymų, žemės sklypą atsakovė UAB “Serneta” siekia įsigyti iš valstybės. Todėl yra visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sutarties sąlygas aiškino pažeisdamas CK 6.193str. įtvirtintas taisykles, nes yra nustatyta, jog ieškovė neatsisakė teisės nuosavybėn įsigyti žemės sklypo aukciono metu nustatytomis sąlygomis, o iš atsakovės atstovo paaiškinimų seka, kad atsakovė taip pat nepakeitė valios įsigyti žemė sklypą nuosavybėn, tik atsakovė nutarė žemės sklypą įsigyti ne iš ieškovės, bet iš valstybės. Teismas preliminarios sutarties papildymo 2p. aiškino nustatęs šalių tikruosius ketinimus: ieškovė siekė turtą parduoti, o atsakovės valia buvo turtą įsigyti, atsižvelgdamas į sąlygų tarpusavio ryšį, esmę, tikslą, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas, elgesį po sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 04 29 raštą (t.2, b.l. 100), sprendžia, kad iš viso šiuo atveju reikšmės neturi ginčijamos sutarties sąlygos, kuriose be kita ko, aptarta teisė į žemės sklypą, nes tai yra reglamentuojama įstatymų normomis. Tai patvirtina ir VĮ Turto fondas 2006 08 31 raštas (t.1, b.l. 22). Kolegija, vertindama ir tirdama šios sutarties parengimo ir sudarymo aplinkybes, sprendžia, kad yra nepaneigti ieškovės A. T. paaiškinimai, jog ji niekuomet nebuvo atsisakiusi įsigyti žemės sklypą. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškinimus teikė vangiai, apie sandorio sudarymo aplinkybes beveik nekalbėjo, todėl nustatyti kitokias aplinkybes, negu paminėta aukščiau teismas neturėjo jokių galimybių. Vertinant ieškovės atstovo pagal įgaliojimą 2004 m. kovo 12 d. pareiškimą VĮ Valstybės turto fondui, kuriuo atsisakoma pirkti žemės sklypą ir sutinkama, kad jį pirktų atsakovas (T. 1, b. l. 49), kolegija pažymi, kad joks pareiškimas neturi teisinės galios sprendžiant žemės sklypo pirkimo klausimus, nes juos reglamentuoja įstatymai. Tokio pareiškimo priežastis buvo ta aplinkybė, kaip paaiškino ieškovės atstovas, kad buvo atsiradęs savininkas, žemės sklypas buvo areštuotas. Tai patvirtina VĮ Valstybės turto fondas 2006 08 31 raštas (t.1, b.l. 22).

Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 2677,66 Lt (t. 1, b.l. 164,165) CPK 93str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ (įmonės kodas 125327217) ieškovei A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2677,66 (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus 66 ct) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.