Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Samušytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad sūnaus būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 450 Eur suma, kurią sudaro 200 Eur maistui, 150 Eur rūbams, 60 Eur mokestis už darželį, vienkartinėms sauskelnėms ir drėgnoms servetėlėms 70 Eur, mišinukams 25 Eur, vitaminams 15 Eur, pramogoms 50 Eur, kelionėms į (iš) darželį 90 Eur. Sūnus lanko darželį (duomenys neskelbtini), esantį 9 km atstumu nuo ieškovės gyvenamos vietos, į darželį nuveža ieškovė, todėl susidaro papildomos kelionės išlaidos. Ieškovė nedirba, gauna tik valstybės paramą vaikui ir nedarbo išmoką, kuri šiuo metu yra apie 350 Eur, gaunamų pajamų nepakanka, todėl materialiai padeda tėvai, sumokėdami būsto išlaikymo išlaidas. Su atsakovu buvo susitarę, jog kiekvieną mėnesį atsakovas geranoriškai skirs po 250 Eur vaiko išlaikymui, tačiau atsakovas nuo 2020 m. sausio mėnesio paramos vaikui nebeteikia, vaiko poreikiais nesidomi ir su vaiku nebendrauja, todėl už šį laikotarpį priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Iš atsakovo šeimos narių jai žinoma, kad atsakovas šiuo metu išvykęs uždarbiauti į užsienį. Kol gyveno kartu su ieškove, atsakovas dirbo, pajamos būdavo apie 800-1 000 Eur per mėnesį. Ieškovė suprasdama atsakovo teisę bendrauti su sūnumi, neketina riboti tėvo ir sūnaus bendravimo, todėl konkrečios bendravimo tvarkos, nustačius vaiko gyvenamą vietą su ieškove, nenustatinėja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove ryšių nepalaiko, mediacijos procese dalyvauti nesutiko, atsakovui nebendraujant klausimo dėl vaikų gyvenamosios vietos išsprendimas tėvų susitarimu nėra galimas.

Šalys turi du nepilnametį sūnų K. V., gimusį 2018 m. liepos 1 d.

Ieškovė siekia, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovo nuomonė dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams lankantis ieškovės šeimoje nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, kur yra visi būtini patogumai, namuose švaru ir tvarkinga, vaikas turi savo kambarį, apstatytą vaiko amžių atitinkančiais baldais. Šios fiksuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, leidžiančios užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės kaip motinos netinkamą pareigų vykdymą. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad bendrą gyvenimą šalys nutraukė dar iki gimstant vaikui, todėl mažametis nuo pat gimimo gyvena tik su ieškove, kuri viena pati iki šiol rūpinosi vaiko priežiūra, auklėjimu ir jo poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad ieškovė yra pajėgi ir toliau rūpintis nepilnamečiu sūnumi, turi realias galimybes vaiko dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti.

Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuomonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra žinoma, tačiau iki šiol ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai tinkamai ir toliau bus užtikrinami mamos gyvenamojoje aplinkoje, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks geriausius vaiko interesus, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti ir keičiama.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, atsakovas nenurodė, jog yra sudaromos kliūtys bendrauti su nepilnamečiu, o ieškovė nurodo neketinanti riboti atsakovo bendravimo, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti vaiko bendravimo su atsakovu tvarką netikslinga, kadangi atsakovo teisė bendrauti su vaiku nėra ginčijama ir nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, jos gaunamos pajamas per mėnesį sudaro 329,49 Eur nedarbo išmoka, ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijusi.

Atsakovo gaunamos pajamos nėra žinomos, pagal teismo iniciatyva patikrintus duomenis registruose nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise valdo automobilį Audi 80. Pagal VSDFV duomenis užsiima individualia veikla.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas duomenų, jog yra nedarbingas ar iš dalies darbingas, nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad yra darbingas ir turi galimybę gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui.

Ieškovė prašo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, nurodydama, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 450 Eur, šios lėšos skiriamos būtinųjų poreikių tenkinimui. Pateikė kai kurių vaiko poreikiams skirtų prekių įsigijimo dokumentus. Nėra ginčo dėl to, kad vaikams reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, sveikatinimui, lavinimui, būsto išlaikymui, todėl ieškovė neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių. ieškovės nurodomas išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje pripažįstamą išlaikymo sumą, reikalingą vaikui kas mėnesį, todėl išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis. Tėvų pareiga užtikrinti materialines sąlygas vaikams dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaiko deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui.

Abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, išlaikymas skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas kiekvieną dieną, įvertinus byloje esančius duomenis ir šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad ieškovei vienai tenka kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, bei buvusį tarp šalių žodinį susitarimą dėl teiktino išlaikymo dydžio, iš atsakovo priteistinas prašomo dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikams išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 2 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymui pinigų nemokėjo, jokios kitos paramos neteikė, nors buvo tarpusavio susitarimu numatę, jog kas mėnesį atsakovas teiks 250 Eur išlaikymą. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis teikė išlaikymą, atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo.

Ieškovės paskaičiavimu sūnaus poreikiams per mėnesį iš atsakovo buvo būtina 250 Eur suma, todėl įsiskolinimas sudarytų 2 250 Eur. Ieškovės nurodoma suma, skaičiuojant po 250 Eur mėnesiui, yra pakankama tik būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 2 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą teismas vertina kaip pagrįstą ir tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 68 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 93, 98 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovės pateikti dokumentai (pinigų priėmimo kvitai Nr. 1028047, 1028051) patvirtina, kad išlaidos teisinei pagalbai sudarė 400 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2 p., 8.19 p.), teismas jas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia, taip pat ieškovei iš atsakovo priteisiamas jos sumokėtas žyminis mokestis dėl ieškinio reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamą vietą

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti K. V., gim. 2018 m. liepos 1 d., gyvenamąją vietą su motina I. V..

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą K. V., gim. 2018 m. liepos 1 d. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio K. V., gim. 2018 m. liepos 1 d., išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš A. B. 2 250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties Eur) išlaikymo įsiskolinimą ir 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų I. V.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. B. 68 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 D. B. A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.