- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-153-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00055-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- P. R.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo P. R. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, P. R. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
P. R. įpareigotas atlyginti 50 Lt (penkiasdešimties litų) dydžio žalą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijai, per 1 (vieną) mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. R. nubaustas už tai, kad 2013 m. gruodžio 26 d., 20.28 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, apgadindamas vairuotą automobilį ir kelio atitvarus, tuo (duomenys neskelbtini) padarė 50 Lt žalą, be to, pasišalino iš įvykio vietos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. R. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, kad su tokiu nutarimu nesutinka, nes pažeidimo nepadarė ir yra nubaustas nepagrįstai. Mano, kad teismo nutarimas neteisingas, nepagrįstas surinkta medžiaga ir įrodymais byloje ir turėtų būti panaikintas. Taip pat mano, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo administracinio teisė pažiedimo bylą, tai yra užkirto kelią jam dalyvauti teismo posėdyje, nes jis turėjo išvykti darbo reikalais ir apie tai teismui pranešė bei parašė prašymą teismo posėdį atidėti, tačiau teismas į šį jo prašymą neatsižvelgė. Teigia, kad buvo paprašęs teismo susipažinti su bylos medžiaga, pasidaryti jos kopijas, tačiau teismas šį jo prašymą tenkino tik po sprendimo priėmimo, todėl jis neturėjo galimybės nei su byla susipažinti iki paskirto teismo posėdžio, nei jame dalyvauti.
Be to, nors teismas ir matė, kad ant jo pasiaiškinimo nurodyta, jog jis nesutinka su padarytu pažeidimu ir nurodė, kad nežino, kas vairavo automobilį, jis nesiekė išsiaiškinti visų aplinkybių objektyviai, tai yra nematė būtinybės išklausyti jo apie įvykio aplinkybes teismo posėdyje, į teismo posėdį nebuvo kviestos ir liudytojos, kurių parodymais teismas remiasi, tai yra K. S. ir I. S., jos nebuvo apklaustos apie joms žinomas aplinkybes ir jų parodymai nebuvo patikrinti, taip pat teismo posėdyje nebuvo apklausti ir policijos pareigūnai, kurių tarnybiniais pranešimais teismas remiasi nutarime.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, šiuo atveju teismas akivaizdžiai pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių nuostatas, įrodymais administracinėje byloje pripažindamas duomenis jų visiškai nenagrinėjęs, tai yra neapklausęs nei vieno iš teismo nutarime išvardintų asmenų liudytojais ir net nesiekęs išsiaiškinti visų byloje reikšmingų aplinkybių. Vien šiuo pagrindu, jo teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla gražinta nagrinėti iš naujo.
Pasak apelianto, šiuo atveju taip pat akivaizdu, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turėjo išvykti darbo reikalais, nebuvo susipažinęs bylos medžiaga ir tai buvo pirmas administracinės bylos nagrinėjimo posėdis, be to byloje yra daug neaiškių aplinkybių, kurios turėjo būti patikrintos ir išsiaiškintos teismo posėdžio metu, todėl mano, kad atmesdamas šį jo prašymą teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatas, užkirsdamas kelią jam šioje byloje dalyvauti, teikti paaiškinimus. Taip pat teismas bylą nagrinėjo ir be kitų liudytojų, nors situacija ir aplinkybės yra ginčytinos, neaiškios savo kaltės nepripažįsta. Tuo teismas nesilaikė šio 284 straipsnio nuostatų ir nesiaiškino visų reikšmingų šioje byloje aplinkybių.
Apeliantas nurodo, kad jis nuo pat protokolo surašymo dienos teigė, jog šio pažeidimo nepadarė ir kas jį padarė nežino. Automobilis, kuriuo buvo padarytas pažeidimas priklauso jo seseriai, I. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji šioje byloje taip pat nebuvo apklausta apie įvykio aplinkybes. Įvykio dieną 2013 m. gruodžio 26 d. jie buvo pas jo motiną, namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vakare išvažiavo visi pas seserį į (duomenys neskelbtini). Važiavo sesers vyro automobiliu visi kartu, automobilis „Audi A3“ buvo paliktas (duomenys neskelbtini). Jiems būnant (duomenys neskelbtini), seseriai paskambino žmogus ir pasakė, kad automobilis sudaužytas. Kažkas pavogė sesers automobilį, juo pasinaudojo ir sukėlė eismo įvykį. Dėl šio įvykio sesuo kreipėsi į policiją su pareiškimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo visi apklausti. Jis taip pat buvo apklaustas liudytoju. Kadangi atliekamas ikiteisminis tyrimas, apeliantas mano, kad tik priėmus procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje bus galima spęsti administracinės atsakomybės klausimą. Šiuo metu toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminį tyrimą kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prokuratūra, kurio metu galimai ir bus atsakyta į klausimą, kas tą vakarą vairavo sesers automobilį.
Apeliantas pažymi, kad kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, jame taip pat pažymėta, jog buvo gautas pranešimas dėl vogto automobilio, nurodyta, kad automobilio vairuotojo, keleivių ar įvykio liudininkų nerado. Peržiūrėjus vaizdo kameros įrašus, vaizdas neužfiksuotas, kadangi tuo metu kamera buvo nusisukusi į kitą pusę. Pažymi, kad ši vaizdo kamera yra ties pačia įvykio vieta. Todėl apeliantui neaišku, kaip iš šio tarnybinio pranešimo teismas nustatė jo kaltę, nes nutarime remiamasi policijos pareigūnų rašytais tarnybiniais pranešimais, nors juose jokie jo kaltės įrodymai neužfiksuoti.
Atkreipia dėmesį į tai, kad abu pareigūnai tiek A. J., tiek N. B. nurodė, kad įvykio vietoje vairuotojo, keleivių ir liudytojų nebuvo, todėl lieka neaišku kaip ir kokiomis aplinkybėmis ir kada atsirado liudytojos K. S. ir I. S.. Pažymi, kad šios liudytojos taip pat nebuvo apklaustos teisme, neatsižvelgta į tai, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas, neapklaustos apie jų matomumo galimybes, jų parodymai nepatikrinti, jam nesuteikta teisė joms užduoti klausimus. Taip pat pažymi, kad K. S. niekur nenurodė jo pavardės, jog būtų bendravusios konkrečiai su juo, taip pat jos apklausoje nurodytas asmuo „D.“, kuris taip pat nebuvo apklaustas teisme, o byloje nėra net „D.“ paaiškinimo, apie tą vakarą, kur jis buvo ir ką veikė, jis neapklaustas, siekiant patikrinti duotus parodymus. Mergina nurodė, kad iš matymo pažįsta P. ir „D.“, tačiau pasak apelianto, jis nei vienos iš merginų nepažįsta, nėra jokių reikalų su jomis turėjęs, taip pat ir K. S. nurodė, kad jokių reikalų nėra su juo turėjusi, todėl neaišku, kaip teismas patikrino duotus jos parodymus, kad ji kalba būtent apie jį kaip asmenį.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, iš I. S. parodymų matyti, kad ji teigia, jog pranešė policijai apie eismo įvykį, tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog jie nurodė, kad nei keleivių, nei liudytojų, nei vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Kaip jau minėjo šių merginų nei vienos nepažįsta, jos su juo jokių reikalų su nėra turėjusios, todėl lieka neaišku iš kur jos jį pažįsta, kaip I. S. apklausos protokole atsirado jo pavardė, jeigu ji teigia jį pažįstanti tik iš matymo ir ar tikrai šios merginos neapsipažino. Apeliantas nurodo, kad jis daugiau būna iš (duomenys neskelbtini) išvykęs, jo darbas susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis, prieš tai apie metus laiko gyveno (duomenys neskelbtini), todėl nesuvokia kaip merginos gali jį pažinti iš matymo. Be to, kaip matyti iš apklausų protokolų, merginos parodymus rašė ne savo ranka, o parodymai buvo surašyti tyrėjo, todėl jos turėjo būti apklaustos apie aplinkybes, kurios užfiksuotos protokoluose . Visos šios paminėtos aplinkybės yra svarbios, tačiau šių dviejų liudytojų parodymai teisme tikrinti nebuvo, nors mano, kad nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis jie negali būti pakankamu jo kaltės įrodymu. Juo labiau, kad kitokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę nėra.
Pasak apelianto, po įvykio pas jį niekas nebuvo atvykęs, neapklausė apie eismo įvykį, netikrino kur jis buvo, ar buvo išgėręs, jei iš liudytojų parodymų darė tokias išvadas pareigūnai, kad jis vairavo automobilį, jų parodymų netikrino. Šios administracinio pažeidimo padarymo aplinkybės yra reikšmingos nustatant jį padariusį asmenį nebuvo tirtos nei policijos pareigūnų, kurie privalo surinkti įrodymus, nei teisme, kuris visapusiškai ir objektyviai turi nagrinėti bylą, ir privalo išsiaiškinti ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš tikrųjų yra kaltas ir padaręs administracinės teisės pažeidimą. Protokolas buvo surašytas maždaug po mėnesio, jo niekas nieko neklausė apie įvykio aplinkybes ir neprašė paaiškinti, tiesiog surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir liepė prisipažinti padarius administracinės teisės pažeidimą. Jam (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai K. R., G. O. ir Š. liepė sutikti su protokolu ir pasirašyti, kad prisipažįsta, tokiu būdu darė jam psichologinį spaudimą.
Dėl šių nurodytų priežasčių teismas nebuvo objektyvus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, nevertino jų visumos ir neanalizavo, netyrė jų teisminio nagrinėjimo metu iš viso, todėl teismo išvados yra neteisingos ir neatitinkančios duomenų esančių byloje. Dėl netinkamo ir neteisingo įrodymų vertinimo buvo priimtas neteisingas sprendimas.
Asmuo, dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltu gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti jam administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurį turi būti skiriama nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti jam nuobaudą. Pasak apelianto, institucija, surašiusi protokolą, jokių objektyvių duomenų, įrodymų šioje byloje, dėl to, kas padarė eismo įvykį nesurinko.
Mano, kad teismas pažeidė minėtą administracinių bylų nagrinėjimo praktiką, kad prielaidomis sprendimo grįsti negalima, todėl bet kokios abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai. Dėl tokio neobjektyvaus nutarimo ir šios administracinės bylos, jis negali dirbti, bei gali iš darbo būti atleistas, nes jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į P. R. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Mano, kad P. R. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Įvykio liudytojos matė jį vairuojant automobilį, įvardijo ne tik jo pavardę, bet ir pravardę.
Nurodo, kad kartu su P. R. vykęs V. D. vengia atvykti į policiją, į telefono skambučius neatsako. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą P. R. keiksmais atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, atsisakė pasirašyti ir paimti protokolo kopiją, taip pat melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai liepė jam pripažinti jo padarytą pažeidimą. Pažymi, kad Joniškio policijos komisariate darbuotojo pavarde Š. nėra. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad P. R. pranešdamas teismui apie nedalyvavimą teismo posėdyje net nesistengė suderinti galimos kitos teismo posėdžio datos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą užfiksavę ir tyrę pareigūnai, liudytojos K. S., I. S., automobilio savininkas, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės, o teismas P. R. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą nustatė remdamasis vien tik rašytiniais byloje surinktais įrodymais. Be to pirmosios instancijos teismas priimtame nutarime tik formaliai išdėstė įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadą apie P. R. kaltę, tačiau nenurodė kokias aplinkybes šie duomenys patvirtina ar paneigia.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. vasario 6 d. nutarimą P. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdyje neapklausus administracinio teisės pažeidimo aplinkybes fiksavusių ir tyrusių pareigūnų, liudytojų, neišanalizavus kitų bylai reikšmingų duomenų, nepašalinus kilusių prieštaravimų, pažeidė materialios ir procesinės teisės normas, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
P. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.