- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2-966/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Trečiasis asmuo
- Vystyk Apgyvendinimo sprendimai, uždaroji akcinė bendrovė „Vystyk“
- Atsakovas
- K. J., A. J., S. M.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Apgyvendinimo sprendimai“, K. J., A. J. ir S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6836-881/2012 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams K. J., A. J., S. M., uždarajai akcinei bendrovei „Apgyvendinimo sprendimai“ dėl investicinės grąžos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vystyk“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų 943 016 Lt, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o didelė ieškinio suma pati savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš anksto nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovams UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, K. J., A. J. ir S. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, bendrai neviršijant 943 016 Lt sumos, uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai, teismas areštavo atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, atsakovams K. J., S. M. ir A. J. naudotis darbo užmokesčiu ar kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis bei visiems atsakovams atsiskaityti su ieškovu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nevertino, ar nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinį, nes priešingu atveju būtų nustatęs, jog ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimo. Ieškovo pretenzijos dėl negautos investicinės grąžos atsakovui UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ yra nepagrįstos, nes pagal 2008 m. kovo 7 d. ieškovo, UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ ir UAB „Vystyk“ sudarytą ketinimų protokolą bei 2008 m. balandžio 22 d. ieškovo ir UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ sudarytą akcininkų sutartį pareigą mokėti dividendus ieškovui turėjo trečiasis asmuo UAB „Vystyk“. Atsakovo UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pareiga kompensuoti nuostolius numatyta tik skaičiavimo klaidos atveju, kurios ieškovas neįrodė. Tuo labiau nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti investicinę grąžą iš atsakovų – fizinių asmenų, kurie nesusiję su UAB „Vystyk“.
2. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškinio suma, kurią laikė didele. Ieškiniu reikalaujama suma kitų aplinkybių kontekste nėra didelė, todėl nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovui UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, kas reiškia kad šis atsakovas yra mokus juridinis asmuo. Be to, pagal 2011 m. rugsėjo 14 d. UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ akcijų rinkos vertės nustatymo ataskaitą, atsakovo akcijų rinkos vertė įvertinta 5 177 000 Lt sumai. Šis atsakovas turi ir kitų įmonių akcijų, kurių vertė dar didesnė, nei įsigijimo metu. Ieškovas neįrodė, kad UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ akcininkams atsakovams K. J., A. J. ir S. M. ieškinio suma yra didelė.
Taip pat atsakovai prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovams. Prašymą skirti baudą grindė tuo, kad ieškovas melagingai nurodė, jog UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ yra nemokus, nors būdamas UAB „Vystyk“, kuri inicijavo bankroto bylos atsakovui iškėlimą, akcininku žinojo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą. Ieškovas remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje ikiteisminis tyrimas atsakovo UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius atsakovo neteisėtos veiklos. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių remiasi neteisėtai gautais įrodymais, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. liudijimo, išduoto civilinėje byloje Nr. 2-3288-115/2012 pagrindu, peržiūrėtų UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ ir UAB „Gilė service“ dokumentų kopijomis, kurios nesusijusios su civiline byla Nr. 2-3288-115/2012, todėl gautos pažeidžiant minėtų juridinių asmenų teisę į nuosavybės neliečiamumą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsakovai K. J., A. J. ir S. M. yra susiję su ieškovu verslo teisiniais santykiais, susiklosčiusiais Projekto pagrindu. Ieškinys yra pagrįstas Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-669-431/2013 pagal ieškovo UAB „Vystyk“ ieškinį atsakovui UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, be pagrindo įgyto turto grąžinimo, skolos, delspinigių, kompensacijos ir nuostolių priteisimo, kuris buvo iš dalies patenkintas. Pažymėjo, kad atsakovų argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nėra nagrinėtini. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų gerą turtinę padėtį. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas netyrė atsakovo UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ mokumo, o priėmė nutartį, remdamasis tuo, kad UAB „Vystyk“ nėra neginčijamai UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ kreditorius, turintis teisę inicijuoti bankroto bylos procesą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-39-387/2013 konstatavo egzistuojant pagrįstų įtarimų, jog UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ finansiniai bei buhalteriniai dokumentai yra ydingi. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas, nes Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis yra apskųsta. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas teisėtais įrodymais, nes teismo liudijimo pagrindu radus dokumentus, galimai patvirtinančius nusikalstamų veikų atlikimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas leidimas juos naudoti civilinėse bylose.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, t.y. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pranešimą dėl informacijos suteikimo, kuris buvo gautas po atsiliepimo atskirąjį skundą pateikimo. Nurodė, kad minėtas pranešimas paneigia atsakovų atskirajame skunde nurodytus teiginius, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Mano, kad atsakovų pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai negali būti tinkamais įrodymais, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Vystyk“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai yra išskirtinai susiję su paties civilinio ginčo teisiniais ir faktiniais aspektais, o motyvų nesant grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepateikiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertino, ar nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinį. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nutarties, teismas preliminariai įvertino pareikšto ieškinio pagrįstumą bei sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012). Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, atmestini apeliantų argumentai dėl ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis apeliantai grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi teisinės reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Šioje stadijoje ieškinio pagrįstumo klausimas iš esmės nesprendžiamas, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo palankaus ieškovui sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1565/2010). Byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti teismas areštavo atsakovams UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, K. J., A. J. ir S. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, bendrai neviršijant 943 016 Lt sumos, uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Tik šio turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai, teismas areštavo atsakovų pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje grėsmė būsimo galimo apeliantams nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžiama didele pareikšto turtinio reikalavimo suma. Apeliantai, nesutikdami su šia teismo išvada, teigia, jog grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šie atskirojo skundo argumentai nepaneigia minėtos teismo išvados teisėtumo, nes pagal formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, būtent atsakovai, siekdami įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010). Prie atskirojo skundo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 31 d. balansas, pagal kurį UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ turtas sudaro 1 151 705 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 528 064 Lt. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 126 812 Lt yra per vienerius metus gautinos, o net 872 352 Lt – po vienerių metų gautinos sumos. Tai reiškia, kad realiai didžioji bendrovės turto dalis dar neegzistuoja. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog ateityje neatsiras grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009; kt.).
Teismo nuomone apelianto UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ akcijų (verslo) rinkos vertės nustatymo ataskaita nagrinėjamu atveju vertintina kritiškai. Pirma, ji sudaryta 2011 m. rugsėjo 14 d., todėl atsižvelgiant į akcijų rinkos nestabilumą, negalima teigti, kad akcijų vertė išliko tokia pati. Antra, šios vertinimo ataskaitos užsakovas UAB „Gile Service“ siekė įvertinti verslo perspektyvą su UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, kuri buvo viešbučio „Gilė“ operatorius ir veiklai naudojo nuomojamą pastatą iš UAB „Vystyk“. Kaip matyti, akcijų rinkos vertė nustatyta pagal piniginių srautų diskontavimo metodą už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2023 m., t.y. įvertinant tęstinį UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ operavimą viešbučiu „Gilė“. Esant tokiai situacijai, teismas nesiremia minėta vertinimo ataskaita, kaip stabilią apelianto UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ finansinę padėtį įrodančiu argumentu.
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo prašymas prijungti prie bylos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pranešimą dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodyta, kad 2013 m. sausio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas (dėl UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ atsakingų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų, atitinkančių požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. (t.1, b.l. 176-185)) buvo atnaujintas. Taip pat informuota, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl galimai nusikalstamų UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ atsakingų asmenų veiksmų. Teismas pripažįsta, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo ir jis paneigia atskirojo skundo teiginį, kad ikiteisminis tyrimas apelianto UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ nutrauktas, todėl prijungia šį įrodymą prie bylos (CPK 314 str.). Minėtame pranešime nurodytos aplinkybės taip pat turi įtakos sprendžiant dėl grėsmės galiamai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantų K. J., A. J., S. M. finansinė padėtis yra gera ir kad minėta pinigų suma jiems nėra didelė bei negali kilti jokių nesklandumų, vykdant galimą ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 306 str. 3 d.).
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ekonomiškumo principo ir atsižvelgęs į tai, jog piniginių lėšų areštas paprastai yra labiau varžanti turto arešto forma, pirmiausia areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tik jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, todėl dėl jų nepasisakoma. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad atsakovų atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliantai prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis šiuo straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Ieškovo kreipimasis į teismą negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Be to, atsakovų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovo nesąžiningumo nėra pagrįstos įrodymais (CPK 178 str.). Priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl apelianto UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ galimai neteisėtos veiklos yra atnaujintas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovo elgesys nagrinėjamoje byloje nebuvo akivaizdžiai nesąžiningas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.