Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus teritorinės muitinės vyresnysis inspektorius 2009 m. vasario 9 d. surašė J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis 2009 m. vasario 9 d., apie 12.20 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, važiuodamas automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs įvairiose automobilio vietose per valstybės sieną gabeno: 3000 cigarečių „Premjer Liogkie“, kurių vertė 900 Lt ir 6000 cigarečių „Winston Lights“, kurių vertė 1800 Lt, bendra vertė 2700 Lt.

II.

Tai, kad J. J. prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. l d., l p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, kontrabanda gabentų prekių kiekį ir vertę, kad jos nebuvo slepiamos automobilyje kontrabandai gabenti specialiai įrengtose ar pritaikytose slėptuvėse, į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, padeda žmonai išlaikyti neįgalų tėvą, žmona mokosi, ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, vadovavosi protingumo ir teisingumo kriterijais, paskyrė švelnesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda (ATPK 30¹ str.) bei konfiskuojant kontrabandos daiktus, tačiau neskiriant papildomos nuobaudos - automobilio konfiskavimo (ATPK 22, 26 str.). Atsižvelgiant į J. J. prašymą, jo turtinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimą teismas išdėstė vienerių metų laikotarpiui (ATPK 313 str. 4 d.).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kontrabanda įvežamos ar išvežamos prekės daro didžiulę žalą valstybės ūkio ir finansų sistemai, nes neteisėtu prekių įvežimu ar išvežimu siekiama išvengti muitų mokesčių, be to, tai yra vienas pavojingiausių pažeidimų, numatytų ATPK.

Kontrabanda gabentos cigaretės nebuvo slepiamos automobilyje kontrabandai specialiai įrengtose ar pritaikytose slėptuvėse. Cigaretės buvo gabenamos automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kuro bake, o kuras į variklį buvo teikiamas iš bakelio, skirto langų plovimo skysčiui, t. y. buvo padaryti automobilio gamyklinių konstrukcijų pakeitimai. J. J. cigaretes gabeno automobilio kuro bake, t. y. apsunkino muitiniam patikrinimui privalomų pateikti daiktų aptikimą bei automobilį tiesiogiai panaudojo kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti. J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad „tokį automobilį jau įsigijo. Jokių pakeitimų nedarė“. Tai formuoja vidinį įsitikinimą, kad ši transporto priemonė su padarytais konstrukcijų pakeitimais buvo įsigyta su tikslu gabenti kontrabandą ir jau buvo naudojama kontrabandai gabenti.

Teismas, neskidimas papildomos nuobaudos nesilaikė nusistovėjusios teismų praktikos dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabandos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis N3-1695/06; 2008 m. sausio 10 d. nutartis Nr. N575 -47/08; 2009 m. sausio 30 d. nutartis Nr. N575 -214/2009; 2009 m. sausio 30 d. nutartis Nr. N575 -215/2009;), neatsižvelgė nei į kontrabandiniu būdu gabentų cigarečių kiekį ir vertę, nei į tai, kad veikos darymui J. J. ruošėsi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu J. J. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija laiko juos nustatytus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti J. J. papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo.

ATPK 210 straipsnio 2 dalis numato, kad prekių <...> gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių <...> vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Teismas J. J. paskyrė 3500 Lt baudą su kontrabandos daiktų (3000 cigarečių „Premjcr Liogkic“, kurių vertė 900 Lt ir 6000 cigarečių „Winston Lights“, kurių vertė 1800 Lt) konfiskavimu.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17 -103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, t. y. kad J. J. administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, padeda žmonai išlaikyti neįgalų tėvą, žmona mokosi, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog gabenamos prekės nebuvo slepiamos automobilyje kontrabandai gabenti specialiai įrengtose ir pritaikytose slėptuvėse. Administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad kontrabandos prekes Jaroslavas prekes gabeno automobilio kuro specialiai įrengtoje slėptuvėje, t. y. automobilį tiesiogiai panaudodamas kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos padarė nepagrįstą išvadą dėl prekių gabenimo būdo ir tai turėjo įtakos neteisingos nuobaudos paskyrimui - neskiriant transporto priemonės konfiskavimo.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.