Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-178-950/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-18
Bylos Nr.
2-178-950/2014
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01450-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Pareiškėjas
O. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-178-950/2014Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01450-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 128.2 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 18 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Violetai Raguckienei, dalyvaujant pareiškėjai O. K., pareiškėjos O. K. atstovei adv. O. B., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. K. 2013-12-23 pareiškimu (b.l. 2-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos N. P. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą.

O. K. 2014-12-23 pareiškime (b.l. 2-3) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-04-02 mirė jos motina N. P.. Mirusioji neturėjo jokio nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto. Visą likusį N. P. kilnojamąjį turtą, kurį sudarė asmeninio pobūdžio daiktai – rūbai, nuotraukų albumai, papuošalai, paveikslai – pasiėmė ji ir pradėjo nurodytais daiktais disponuoti kaip savais, naudoti juos savo reikmėms. Į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes gyvena užsienyje, o mirusi motina, jokio vertingo turto neturėjo. Vėliau nuėjusi į AB „Swedbank“ uždaryti mirusios motinos banko sąskaitos sužinojo, kad joje yra piniginių lėšų likutis. Dėl to, jog tinkamai ir savalaikiai nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, ji negali disponuoti po motinos mirties likusiomis piniginėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, O. K. teismo tvarka prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos N. P. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą.

Pareiškėjos atstovė adv. O. B. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindinė O. K. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareiškimą tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 21). 2014-01-20 atsiliepime į pareiškimą (b.l. 17), Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodė, jog pareiškėjai įrodžius faktinį N. P. turto valdymo faktą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, jog būtų nustatytas O. K. prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja O. K. 2013-12-23 pareiškimu (b.l. 2-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos N. P. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas privalo būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 2-3).

Iš civ. bylos Nr. 2-178-950/2014 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. P. (b.l. 6). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie asmens duomenis (b.l. 14) bei giminystės santykius liudijantys dokumentai (gimimo liudijimas (b.l. 7), santuokos liudijimas (b.l. 8), ištuokos liudijimas (b.l. 9), santuokos liudijimas (b.l. 10)) patvirtina, kad N. P. nebuvo ištekėjusi bei turėjo vienintelę dukrą, t.y. pareiškėją O. K.. Atsižvelgiant į tai, O. K. yra mirusiosios N. P. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. 2013-11-22 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po N. P. mirties užvesta nebuvo (b.l. 12).

Iš civ. bylos Nr. 2-178-950/2013 duomenų matyti, kad N. P. neturėjo jokio nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto. Tačiau Prienų rajono apylinkės teismui 2014-02-20 AB „Swedbank“ pateikta pažyma Nr. SR/14-5049 liudija, kad N. P. minėto banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo sukaupusi piniginių lėšų, kurias sudaro 10098,25 Lt ir 29,75 EUR (b.l. 27).

Pareiškėja O. K. 2013-12-23 pareiškime (b.l. 2-3) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad po N. P. mirties likusį kilnojamąjį turtą, kurį sudarė asmeninio pobūdžio daiktai – rūbai, nuotraukų albumai, papuošalai, paveikslai – ji priėmė, faktiškai pradėdama valdyti nurodytą turtą, t.y. pasiėmė anksčiau minėtus daiktus, pradėjo nurodytais daiktais disponuoti kaip savais, naudoti juos savo reikmėms. Šiuos savo teiginius, O. K. įrodinėjo liudytojų (J. L. L., J. L.) parodymais, nes anksčiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių dokumentų ji neturi.

Pažymėtina, jog įrodymai civ. byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, galiojantys teisės aktai nedraudžia tam tikras faktines aplinkybes įrodinėti remiantis vien liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti - J. L. L. ir J. L. nurodė, jog pažinojo N. P. ir su ja palaikė draugiškus santykius. Ji jokio nekilnojamojo ar kito vertingo turto neturėjo, visą laiką gyveno su savo dukra O. K., jai priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Po N. P. mirties būtent dukra O. K. pasiėmė visus mirusiajai priklausius daiktus. Tai buvo papuošalai, šventųjų paveikslai, rūbai.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjos O. K. ir liudytojų (J. L. L., J. L.) paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad po N. P. mirties – (duomenys neskelbtini), jos dukra O. K. priėmė ir pradėjo disponuoti bei naudotis jai priklausiusiais asmeniniais daiktais. Nors asmeninių palikėjo daiktų priėmimas paprastai nėra laikomas tinkamu palikimo priėmimu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog mirusioji N. P. jokio kito turto neturėjo, jai priklausiusių papuošalų, šventųjų paveikslų bei rūbų paėmimas pripažintinas paveldimo turto priėmimu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. 2-178-950/2014 surinktų faktinių duomenų visetą, įvertinęs pareiškėjos ir liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kurie yra logiški ir neprieštaringi, daro išvadą, kad O. K. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. K. priėmė palikimą po motinos N. P. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos O. K. priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 15,00 Lt, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-12-23 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybei, iš pareiškėjos O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 15,00 Lt (penkiolika Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Ridikas