Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-136-1082/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
1-136-1082/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40681-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
T. K.
Kaltinamasis
J. K.
Ieškovas
Panevėžio ligonių kasos
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-136-1082/2021Teisminio proceso Nr.1-01-1-40681-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant prokurorui G. J.,nukentėjusiajam T. K.,kaltinamajam J. K. ir jo gynėjai advokatei L. B.,nedalyvaujant civilio ieškovo – Panevėžio ligonių kasos – atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2020 m. spalio 10 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pastūmė T. K., dėl ko nukentėjusysis pargriuvo, ir sudavė ne mažiau šešių kartų gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. K. sveikatą.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio dėl kaltinimo nesunkiai sutrikdžius T. K. sveikatą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo 2020-10-10 vakare, adresu (duomenys neskelbtini). Jis su nukentėjusiuoju gyvena tame pačiame name, jie bendraudavo nedaug, niekada nesipykdavo. Tą vakarą jiems bekalbant telefonu T. K. jį pasikvietė pas save į 9 aukštą. Jam nuėjus į nukentėjusiojo aukštą, T. K. jo laukė tarpdury, šis buvo visiškai girtas. Jis pamatė pas T. K. peilį ir plaktuką. T. K. nieko nesakydamas jam, žiūrėdamas baltomis akimis pakėlė ranką su plaktuku ir norėjo pulti, bet jis nelaukdamas, kol šis suduos, griebė už rankų, kad išmestų tuos įrankius. Įrankius T. K. išmetė ant žemės, kaip – jis neatsimena, bet spėjo perpjauti jam ranką prieš įrankiams iškrentant ant žemės. Tada T. K. nubėgo į butą, o jis ėjo šiam iš paskos, galvojo, kad šis eina peilio ir dar jį puls. Jis ėjo T. K. iš paskos, šis jo jau nepuolė. Bute T. K. vėl kažką pasiėmė ir vėl jį puolė, todėl jis T. K. pargriovė ir sudavė vieną kartą. Gulinčiam T. K. jis nesudavė, sudavė tik stovinčiam. Viskas buvo pagrinde koridoriuje. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu J. K. duotus parodymus šis parodė, kad 2020-11-13 jo parodymai yra teisingi. Dabar jis atsiminė visą laiką. Galėjo būti, kad jis sudavė T. K. į veidą šešis kartus ir gali būti, kad kaltinime nurodytus tuos sužalojimus jis padarė. Tuos parodymus jis tvirtina kaip teisingus, teisingai tada sakė. Jis atsimena daug ką, bet, kas įvyko greitai, streso būsenoje, jis neatsimena. Jei T. K. būtų puolęs, tai jis būtų ir blaivas taip pasielgęs, girtumas įtakos neturėjo. Jis nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių dėl jo rankos sužalojimo. Kaltinamasis nurodė, kad gailisi, kad T. K. sudavė tuos smūgius, reikėjo visai neiti pas jį, ant T. K. pykčio jis nelaiko, atsiprašo nukentėjusiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-11 J. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). T. K. gerai pažįsta. Jis yra jo kaimynas ir gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Su šiuo kaimynu artimai nesibičiuliauja, tačiau keletą kartų ar vieną kartą, pas jį bute šiek tiek išgėrė, šnekučiavosi. Jis nėra jo draugas, tik pažįstamas. Su šiuo kaimynu anksčiau niekada neteko susipykti. Prasilenkiant pasisveikina ir tiek. Pažymi tai, kad 2020-10-10, laiko tiksliai nepamena, tai galėjo būti apie 22.00 val., jis jam paskambino telefonu. Tiesiog norėjo paklausti, ką jis veikia, gal būtų pasiūlęs tą vakarą išgeri alkoholio, nes jau prieš tai buvo išgėręs. Telefonu atsiliepęs T. K. pradėjo jį plūsti necenzūriniais. Iš jo kalbos suprato, kad pastarasis yra taip pat girtas ir gal būt nesupranta, kas jam skambina. Galiausiai jis pasakė, kad ateitų pas jį į butą. Nuėjus T.omą susitiko stovintį ir laukiantį tarpduryje, tarp namo laiptinės ir devintojo aukšto koridoriaus. Jis pastebėjo, kad pastarasis vienoje rankoje laiko nedidelį peiliuką, o kitoje laikė plaktuką. Nieko nesakęs, jis pradėjo pulti ant jo. O jis ėmė gintis ir stengėsi iš jo atimti tą peiliuką ir plaktuką. Jie tiesiog susistumdė koridoriuje. Kaip atsidūrė T. kambaryje jau nepamena. Pamena dar tai, kad jo bute, kambaryje, gindamasis gal šešis kartus kumščiu smogė jam į veidą. Tuo viskas ir baigėsi. Dėl kokios priežasties T. ant jo puolė ir kuo jis jam neįtiko, net pats pasakyti negali. Policiją, kaip suprato, iškvietė T. K. sugyventinė A., kurios pavardės dabar nepasakys, gyvenanti kartu su juo (1 t., b.l. 145-146).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-13 J. K. parodė, kad jis įvykio dieną 2020-10-10, laiko tiksliai pasakyti negali, skambino mobiliuoju telefonu T. K., norėjo paklausti, ką veikia, pasiūlyti išgerti. Jis atsiliepęs telefonui kalbėjo labai agresyviai ir kvietėsi pas jį į butą, tačiau kokiu tikslu, pasakyti negali, nes tuo metu buvo išgėręs, mano, kad dėl girtumo jis nuėjo pas jį. Jis iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptais kilo iki T. K.. Jis atėjęs į laiptinę devinto aukšto pamatė prie durų ir prie įėjimo į koridorių stovintį T. K., kuris stovėjo į jas pasirėmęs, vėliau pamatė, kad jis rankose kažką laiko, tačiau nematė ką, pastebėjo, kad buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis jam nieko nesakė, o jis pastebėjo, kad rankoje jis kairėje rankoje laikė plaktuvą, o dešinėje peilį. Jis negali pasakyti, kokie buvo jo veiksmai, jis nepamena, ką tada T. K. atžvilgiu jis darė, nepamena, kaip atėmė iš T. K. peilį ir plaktuką. Nebepamena, kokie buvo T. K. veiksmai jo atžvilgiu. Kiek pamena, plaktukas ir peilis buvo ant grindų koridoriuje, ir T. K. ėjo link savo buto, o jis ėjo jam iš paskos, kokiu tikslu pasakyti negali, mano, kad ėjo dėl to, kad bijojo, kad jis kažką dar pasiims iš namų ir bandys sužaloti. Jis su juo nuėjo iki buto. Jame buvo dar T. K. draugė A., kuri jam sakė kažką. Jis pasakyti įvykio aplinkybių, kas buvo bute negali, nes neatsimena. Jis pamena tik, kad gulinčiam T. K. smogė abejomis savo rankomis jam į veidą, apie 6 kartus, tačiau, kur pataikė, pasakyti negali. Jis nepamena, kad jie abu būtų kalbėję, ar konfliktavę, viskas įvyko staiga, ir smulkiai įvykio aplinkybių jis neprisimena, galimai dėl tą dieną buvusio girtumo. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, nori atsiprašyti T. K., kad jį sužalojo. Jis atlygins ligonių kasai padarytą žalą (1 t., b.l. 153-154).

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Iš nukentėjusiojo T. K. apklausos protokolo matyti, kad jis paaiškino, jog J. K. pažįsta, jie yra pažįstami porą metų, su juo niekada neturėjo konfliktų, bendrauja draugiškai, lankydavosi pas jį svečiuose, padovanojo jiems su jo sugyventine A. Č. šaldytuvą. Savo telefone J. K. numerio neturi įsivedęs. Jis laikotarpiu nuo 2020-10-07 iki 2020-10-10 vartojo alkoholį, todėl jam sunku pasakyti įvykio aplinkybes, nes jų nepamena. 2020-10-10 jis pradėjo vartoti alkoholį bare (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, tikslaus laiko pasakyti negali. Jis telefone neturi įsivedęs J. K. telefono numerio. Gali nurodyti, kad į jo telefoną laikotarpiu nuo 2020-10-10 22 val. 03 min. iki 22 val 15 min., penkis kartus skambino nepažįstamas numeris (duomenys neskelbtini), mano, jis gali priklausyti J. K., tačiau ką su skambintuoju bendravo, pasakyti negali, nes nepamena. Iš 2020-10-10 jis pamena tik momentą, kai jį greitosios medicinos darbuotojai vedė į automobilį, matė, koridoriuje, kuris priklauso jų butui ir gretimam butui, ant grindų gulinčius jam priklausančius daiktus: plaktuką, kuris yra mažas, skirtas kalti vinims, koto spalva tamsiai ruda, metalinė dalis tamsios spalvos, ir peiliuką, kuris yra su žalios spalvos rankena. Minėti daiktai paprastai yra laikomi kambaryje - virtuvėje esančioje spintelėje. Kodėl jam priklausantys daiktai buvo ant koridoriaus grindų, jis nepamena. Jis pasakyti, kas įvyko tarp jo ir J. K. negali, nes neatsimena. Jis pamena, kad jautė skausmą žandikaulio srityje, tačiau jis nepamena, kaip J. K. jį mušė. Nurodyti, į kurias kūno vietas mušė ir kokių įrankiu ar daiktu, ar savo rankos kumščiais, negali, neprisimena dėl girtumo. Jis nežino, kodėl įvyko konfliktas tarp jų, ar išvis įvyko konfliktas, pasakyti negali, nes neprisimena. Jis J. K. pretenzijų neturi. Jei J. K. jo atsiprašytų jis sutiktų su asmeniu susitaikyti. Jis pamena, kad buvo Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, jį apžiūrėjo medikai, po to su taksi grįžo namo. Grįžęs namo bute pamatė, kad ant grindų kraujo lašų. Papildomai pas medikus nesikreipė. Jis gavo užduotį nuvykti pas teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus medikus ekspertizei atlikti, tačiau jis neis, nes, kaip minėjo, pretenzijų asmeniui neturi. Civilinio ieškinio nereikš ikiteisminiame tyrime (1 t., b.l. 52-53).

Iš liudytojos A. Č. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad jos draugas yra T. K., kartu apie pusantrų metų gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Jis dažnai vartoja alkoholį. J. K. prieš tai matė du kartus, jis jai padėjo ne kartą, svečiavosi pas ją namuose, prieš tai padovanojo jai šaldytuvą, santykiai buvo geri. Jis gyvena jos name. Nei ji, nei jos sugyventinis T. K. neturėjo jokių konfliktų su juo prieš šį įvykį. 2020-10-10 ji visą dieną buvo namuose, o T. K. apie pietus išėjo iš namų. Laiko nurodyti tiksliai negali, ji vartojo alkoholį viena kambaryje, sėdėjo ant fotelio, ir išgirdo, kad durų spyna rakinama yra, ir į namus staiga įbėgo T. K.. Iškart jam iš paskos įlėkė J. K.. Ji išsigando, atsistojo nuo fotelio. T. K. bėgo link balkono durų, o J. K. savo abejomis rankos sugriebė ties T. pečiais ir stūmė jį link grindų buto, nuo ko T. K. pergriuvo ant nugaros. T. K. gulint ant grindų abiejų rankų kumščiais, kiek kartų pasakyti negali, sudavė T. K. į veidą, pamena ir krutinę. Tiksliai kūno vietų, į kurias sudavė ji nematė, kadangi jai buvo šokas, o ir pati buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji rėkė Janiui, kad ,,tu išprotėjai, ką tu darai". Ji dėl patirto šoko neatsimena, kada ji iškvietė policiją. Ji neatsimena, kada J. K. liovėsi naudoti fizinį smurtą T. K. atžvilgiu. Jai sunku pasakyti apie įvykio aplinkybes, nes ji buvo išgėrusi, ir nelabai ką tiksliai prisimena. Pamena, kad policijos pareigūnai sulaikė J. K., tačiau kaip ir kur, pasakyti negali, nes neatsimena. Atvykus policijos pareigūnams T. K. atvykusi greitoji medicininė pagalba išvežė jį į Panevėžio Respublikinę ligoninę. Grįžus T. K. iš Panevėžio Respublikinės ligoninės, ji klausė T. K., kas nutiko, kodėl jį mušė J. K., tačiau jis jai teigė, kad neatsimena išvis, kas įvyko (1 t., b.l. 62-63).

Iš liudytojo V. V. apklausos protokolo matyti, kad ji nurodė, kad 2020-10-10 dirbdama su vyriausiuoju patruliu A. A. apie 22.21 val. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo devintame aukšte mušasi kaimynai, vienas iš konfliktuojančių asmenų turi peilį. Nuvykus nurodytu adresu, užlipus iki (duomenys neskelbtini) namo devinto aukšto, laiptinėje juos pasitiko pranešėjas, kurio anketinių duomenų nežino. Jis nurodė į kurį butą nuėjo abu laiptinėje konfliktavę asmenys. Nuėjus iki (duomenys neskelbtini) buto, pravėrus buto duris, jis pamatė ant kambario grindų gulintį kruvinu veidu vyrą, galimai be sąmonės, prie jo buvo vyriškis, kuris buvo pasilenkęs prie asmens, kuris iškart pasitraukė nuo asmens tik jiems atėjus su kolega į butą, asmens delnai buvo galimai kruvini. Asmuo buvo susijaudinęs, nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius gulinčio ant grindų atžvilgiu. Ką tiksliai jis kalbėjo pasakyti negali, neprisimena. Jie su kolega iškart priėjo prie ant žemės gulinčio asmens suteikti jam pirmąją pagalbą, jį apvertė ant šono, patikrino asmens pulsą, nustatė, kad asmuo kvėpuoja. Jis nedelsdamas kartu su kolega informavo Panevėžio AVPK OVS budėtojus, kad įvykio vietoje reikalinga medikų pagalba. Kambaryje ant lovos taip pat sėdėjo moteris, kaip pristatė esanti buto savininkė A. Č., kuri nurodė, kas yra asmens gulinčio ant žemės sugyventinė. Paklausus jos apie įvykio aplinkybes, ji nurodė, kad ji miegojo kambaryje, lovoje ir nieko nematė, patikslinti įvykio aplinkybių negalėjo, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Ji jiems nurodė, kad asmuo, esantis jos bute kruvinomis rankomis yra jos kaimynas, gyvenantis septintame aukšte, pastarąjį išvedė į koridorių. Asmenį, buvusį prie nukentėjusiojo, su kolega iškart sulaikė, nustatė, kad asmuo yra J. K.. Jį pristatė į laikino sulaikymo patalpas, esančias Panevėžyje, Senamiesčio g. 100. Paklausus asmens, dėl ko įvyko konfliktas jis tiksliai jiems nenurodė, paaiškinti negalėjo, asmuo buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Įvykio vietoje sulaukė, kol atvyko greitosios medicinos darbuotojai, nukentėjusiam atgavus sąmonę, jie nukentėjusį išvežė ir pristatė į Panevėžio Respublikinę ligoninę (1 t., b.l. 68-69).

Iš liudytojo D. V. apklausos protokolo matyti, jog jis nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020-10-10 apie 22 val., laiko tiksliai nurodyti negali, išgirdo triukšmą, sklindantį iš laiptinės. Triukšmas buvo panašus į vyrų balsus, kaip besipykstančius. Jis išėjo į aukšto foje, joje pamatė du vyrus, jis juos iš matymo pažįsta, nes abu gyvena jo name, tačiau jų anketinių duomenų nežino. Jis pamatė, kad vyrai savo rankomis stumdosi foje, kiek kartų jie tai darė pasakyti negali, kokie buvo tikslūs jų abiejų veiksmai, taip pat pasakyti negali. Nei vienas iš asmenų rankoje nelaikė nei plaktuko, nei peilio. Ką asmenys kalbėjo tuo metu, taip pat pasakyti negali, nes neatsimena. Jis juos žodžiu paragino žodžiu skirstytis namo ir nekelti triukšmo laiptinėje, tačiau jie į jo pasakytą repliką nereagavo. Jis pamanė, kad jie yra galimai neblaivūs ir dėl kažko susipyko. Jis nusprendė tai pamatęs iškviesti policiją ir eidamas iš foje link savo buto pamatė, kad patalpoje ant jos grindų guli peilis ir plaktukas, kurie nežinojo, kam priklauso. Jis nuėjo iki savo namų ir iš savo telefono iškvietė policiją, informavo apie įvykį. Jis iškvietęs policiją, išėjo į savo balkoną, laukti policijos pareigūnų, kad galėtų juos įleisti į laiptinę devinto aukšto, kadangi ji yra rakinama. Jiems atvykus, jis atrakino duris, juos įleido, ir jie jam liepė eiti į namus, o patys nuėjo iki buto, kuriame jau buvo kaimynai (1 t., b.l. 74-75).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur yra devynaukštis daugiabutis namas. Namo devinto aukšto bendrame koridoriuje, ant grindų yra: peilis su žalia plastikine rankena, 1m atstumu nuo rytinės koridoriaus sienos ir 2 m atstumu nuo šiaurinės sienos, kuris yra paimamas ir supakuojamas kartoninę dėžutę; plaktukas, 1 m atstumu nuo vakarinės sienos ir 2 m atstumu nuo šiaurinės sienos, kuris yra paimamas ir supakuojamas į kartoninę dėžutę; kairės kojos šlepetė, 2 m atstumu nuo vakarinės sienos ir 1 m atstumu nuo šiaurinės sienos, kuri yra paimama ir supakuojama į popierinį voką. Bendrame koridoriuje, ant grindų, 0,5 m atstumu nuo vakarinės sienos ir 2,5 m atstumu nuo pietinės sienos, yra rausvos spalvos dėmės Nr. 1, panašios į kraują, nuo kurių paviršiaus, su sterilios šluostės pagalba, yra paimama biologinė dėmės nuoplova ir supakuojama į popierinį voką. Bendro koridoriaus vakarinėje sienoje prie pietvakarinio kampo yra durys į koridorių. Koridoriaus pietinėje sienoje yra (duomenys neskelbtini) buto durys. Buto durys atidarytos. Butas yra vieno kambario. Kambaryje, ant grindų, 4 m atstumu nuo vakarinės sienos ir 3 m atstumu nuo pietinės sienos, yra dešinės kojos šlepetė, kuri yra paimama ir supakuojama į popierinį voką. Popieriniai vokai su šlepetėmis yra supakuojami į bendrą kartoninę dėžę. Kambaryje, ant grindų, 4 m atstumu nuo vakarinės sienos ir 2,5 m atstumu nuo pietinės sienos, yra rausvos spalvos dėmė Nr. 2 panaši į kraują, nuo kurios paviršiaus, su sterilios šluostės pagalba, yra paimama biologinė dėmės nuoplova ir supakuojama į popierinį voką. Kambario viduryje yra stalas. Ant stalo yra šviesios spalvos, sudužęs, mobilaus ryšio telefonas. Ant popierinių vokų ir kartoninių dėžių yra užrašomi atitinkami paaiškinamieji užrašai, specialistas pasirašo. Popieriniai vokai yra užantspauduojami specialisto spaudu "Kriminalistiniai tyrimai P50-13" (1 t., b.l. 7-8). Paimti daiktai apžiūrėti ir aprašyti apžiūros protokolo (1 t. b.l. 15-16).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), trukmė 5 min. Vaizdas yra spalvotas, ekrane matome kairėje pusėje užrašą ,, (duomenys neskelbtini)”. Ekrane matosi, kaip policijos patrulis eina pro buto duris. Fone girdisi balsas ,,Gaidys dar peilį”. Policijos pareigūnas sušaukia, darantis duris ,,Policija policija”. Fone girdisi balsas ,,Sveiki”. Ekrane matosi kambario vaizdas, dešinėje pusėje spinta, ant lovos dešinėje pusėje sėdi moteris, tamsiais plaukais, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta A. Č.. Policijos pareigūnas klausia,, Kas čia vyksta?”. Fone girdisi vyriškas balsas, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta įtariamojo J. K., sakantis ,, Grasino su peiliu”. Policijos pareigūnas klausia: ,,Kam tu jį sudaužei?”. Ekrane matosi dalis įtariamojo veido. J. K. atsako: ,,Dėl to, kad grasino”. Policijos pareigūnai šaukia abu ,,Neliesk, nebeliesk tu jo”. Policijos pareigūnas klausia: ,,Ką jis tau padarė”, įtariamasis atsako: ,,Grasino su peiliu”. Policijos pareigūnas klausia: ,,Kaip jūs kartu atsiradote?” . A. Č. atsako: Jis pradėjo mušti jį, aš nežinau, aš miegojau”, o J. K. atsako: ,,Jis puolė su kirviu su plaktukais puolė”. Policijos patrulis klausia: ,,Kas jis toksai puola?”. J. K. rodo į apačią ranka ir sako ,,Jis, jisai puolė”. Policijos pareigūnas sako: ,,Jis ant tavęs?”, J. K. atsako: ,,Jo”. Policijos pareigūnas sako: ,,Moteris pasakykit, kuris puolė? Tas kur stovi?” Liudytoja A. Č. atsako: ,,Jo”. Daugiau vertingos informacijos nerasta.

Vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), trukmė 5 min., vaizdo įraše vertingos informacijos ikiteisminiam tyrimui rasta nebuvo. Vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), trukmė trukmė 5 min., ekrane matosi langas, užuolaidos, fone girdisi policijos pareigūno pokalbis su liudytoja, ir nukentėjusiuoju: policijos pareigūnas klausia: ,,Kaip jis čia atsirado?”, nukentėjęs T. K. atsako: ,,Iš kur aš žinau, kaip jis čia atsirado?”, liudytoja A. Č. sako: ,,Aš nesuprantu, jis pasakė, eisiu jį mušti”, policijos pareigūnas klausia: ,,Kaip tas vyriškis pas Jus bute atsirado?”, liudytoja A. Č. atsako: ,,Pas mane jis gyvenime negalėjo atsirasti”. Nukentėjęs T. K. klausia: ,,Kaip tu čia atsiradai asile?”. Liudytoja A. Č. sako:,,Aš nesuprantu, kaip jis čia atsirado. To., kaip jis čia atsirado?”, nukentėjęs T. K. atsako: ,,Tai tu manęs klausi, kaip jis čia atsirado belt”. Daugiau vertingos informacijos nerasta.

Vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), trukmė trukmė 5 min., vaizdo įrašo laiku 3 min. 44 sek., policijos pareigūnas klausia: ,,O plaktukas tavo?”, fone girdisi J. K. atsakymas: ,,Ne mano”. Policijos pareigūnas klausia: ,,Kaip tu čia atsidūrei, kodėl tu čia atėjai? Ekrane matome J. K. atvaizdą iki pusės, policijos pareigūną stovinčius laiptinės patalpoje. J. K. atsako: ,,Nes jis man grasino”, policijos pareigūnas atsako: ,,Kuo tau grasino?”. J. K. atsako: ,,Jis man grasino”, policijos pareigūnas klausia: ,,Kaip tu pas jį į butą atėjai?”, J. K. atsako: ,,Jis man grasino”, policijos pareigūnas klausia: ,,Kada?”, J. K. atsako: ,,Šįvakar”. Daugiau naudingos informacijos nerasta (1 t., b.l. 102-103).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. K. nustatyta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžis padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2020-10-10. T. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžio jo sveikata buvo surikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 51).

Iš girtumo patikrinimo akto matyti, kad 2020-10-10 23.25 val. J. K. nustatytas 2,28 prom. girtumas (1 t., b.l. 106-108).

Kaltinamasis J. K. teisme pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vartojęs nukentėjusiojo T. K. atžvilgiu fizinį smurtą ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdęs pastarojo sveikatą. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo T. K., liudytojų A. Č., V. V., D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvados bei apžiūrų protokolų duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys J. K. kaltę dėl minėtos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Taigi, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš T. K., tai yra tyčia pastūmė T. K., dėl ko nukentėjusysis pargriuvo, ir sudavė ne mažiau šešių kartų gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam į veidą, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo T. K. sveikatą. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis koridoriuje rankose laikė tam tikrus įrankius, kuriuos jis išmušęs, po ko, nukentėjusiajam neatliekant jokių puolamųjų veiksmų J. K. atžvilgiu, bei priešingai – T. K. nueinant į savo butą, kaltinamasis J. K. nesant tam paaiškinamos, būtinos priežasties ėjo pastarajam iš paskos, kur, pagal surinktų įrodymų visumą – T. K. atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius puolamuosius veiksmus. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis J. K. veikus būtinosios ginties sąlygomis ir inkriminuojamus smurtinius veiksmus atlikus ginantis nuo realaus, besitęsiančio pavojaus. Teismo vertinimu, buvusioje situacijoje kaltinamasis, sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad J. K. atliktieji paminėtieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė T. K. sveikatą, ką, kaip minėta, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo T. K., kaltinamojo J. K. parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojų parodymuose, apžiūrų protokoluose. Tokie kaltinamojo J. K. smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Duomenų, konstatuoti kaltinamojo veiksmuose BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nepakanka. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

J. K. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra vidutinio amžiaus, nevedęs, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam J. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgdamas į J. K. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos, nukentėjusiojo atsiprašė, sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl J. K. paskirtos galutinės bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas keturių mėnesių laikotarpiui ir jam skirtina intensyvi priežiūra, kartu skiriant ir bausmės tikslus pasiekti padėsiančius tam tikrus minėto straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020-10-10 22.35 val. iki 2020-10-11 16.18 val. (1 para) ir nuo 2021-03-12 iki 2021-03-30 (1 t., b.l. 135-136, 149-150; 2 t., b.l. 5-6, 17-18, 60).

Nors gynėja baigiamųjų kalbų metu be kita ko prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, teismo nuomone, pagrindo kaltinamajam taikyti minėto straipsnio nuostatas ir atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, šiuo atveju nėra. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pastebėtina, kad BK 38 straipsnis taikomas tik esant visoms minėtoms sąlygoms. Nors šiuo atveju kaltinamasis J. K. padarė nesunkų nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, ką teisme patvirtino nukentėjusysis, vien kaltinamojo teisme žodžiu išreikštas sutikimas su civiliniu ieškiniu ir pažadas jį atlyginti nėra pakankami konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos buvimą. Be to, byloje esantys duomenys apie kaltinamojo sistemingą administracinių nusižengimų darymą sudaro pagrindą abejoti ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimu bei neleidžia užtikrintai manyti, jog J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 38 straipsnio nuostatos kaltinamojo J. K. atžvilgiu netaikytinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje 111,16 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už T. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 87-94). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatytas nukentėjusiajam T. K. sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – J. K., gydymo paslaugos T. K. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai, be to, su civiliniu ieškiniu sutinka ir pats kaltinamasis. Taigi už šią žalą atsakingas kaltinamasis J. K., todėl civilinio ieškovo patirta žala iš jo priteistina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam J. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Iš 2021 m. kovo 23 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatė L. B. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. K., dėl ko susidarė antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 184,50 Eur (2 t., b.l. 36-38).

Pagal nuo 2020-07-15 galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Bylos duomenys patvirtina, kad teismas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu kaltinamajam J. K. paskyrė gynėją. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas pastarajam buvo paskirtas ne paties kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri įgyvendindama imperatyvią įstatymo nuostatą jam garantuoja tokią teisę. Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Atsižvelgiant į šioje byloje esamus duomenis, apibūdinančius kaltinamojo J. K. prastą turtinę padėtį, šiuo nuosprendžiu iš jo priteistą civilinį ieškinį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba šiam kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje išlaidos už kaltinamajam J. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat ir 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti iš jo neišieškotinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK daiktų saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 26) saugomos biologinės nuoplovos voke bei dvi šlepetės, priklausančios J. K., kuris posėdžio metu nurodė, kad jam jos nereikalingos – sunaikintinos, o peilis ir plaktukas – grąžintini jų savininkui T. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 51 (penkiasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. K. galutinę bausmę – areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant J. K. intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020-10-10 22.35 val. iki 2020-10-11 16.18 val. (1 parą) ir nuo 2021-03-12 iki 2021-03-30 (19 parų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. K. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 111,16 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 16 euro centų) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK daiktų saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas biologines nuoplovas voke bei dvi šlepetes – sunaikinti, o peilį ir plaktuką – grąžinti jų savininkui T. K..

Proceso išlaidų už J. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė