Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-8114-888/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-28
Bylos Nr.
A2.6.-8114-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06907-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
G. M.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 8114– 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06907-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2015 m. rugsėjo 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 25 d., 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Citroen Xantia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje. Įvykus eismo įvykiui iš karto nesustojo, apie įvykį nepranešęs policijai su automobiliu iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais G. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 219.1, 220 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Teismui parodė, kad eismo įvykio jis nejautė, o kartu važiavę artimieji susidūrimo taip pat nepajautė. Prie jo vairuojamo automobilio įvykio dieną priartėjo kitas automobilis, susilietė veidrodėliai, jokio jis kontakto, smūgio nejautė. Praėjus pusvalandžiui pastebėjo įbrėžimus, pagalvojo, jog nematė nei automobilio numerio, nei modelio, todėl į pareigūnus nesikreipė. Paskambinus iš policijos, į ją nuvyko su žmona, parašė pasiaiškinimus, nesislapstė (41-42, 52, 55 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. B. parodė, jog su kolega važiavo pagal iškvietimą į eismo įvykio vietą. Joje rado vieną transporto priemonę, kuri buvo akivaizdžiai apgadinta. Įvykio nematė, vadovavosi įvykio vietoje buvusios transporto priemonės vairuotojo paaiškinimais (51-52 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. G. parodė, kad dirba Eismo įvykių registravimo skyriuje, buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, o jis, gavęs medžiagą, ieškojo, kas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvykio vietoje likęs vairuotojas paaiškino, jog jis rikiavosi į pirmą eismo juostą, jo neleido, kitas vairuotojas važiavo žalia veja ir jį užkabino. Tačiau pagal schemą matosi, kad toje vietoje siaura, nėra likusių vėžių žolėje. Surastas vairuotojas atvažiavo tą pačią dieną geranoriškai. Nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas buvo asmuo, iškvietęs policijos pareigūnus, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (52 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. M. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos vyras, sutiko duoti parodymus. Teismui paaiškino, jog eismo įvykio dieną važiavo su šeima maudytis į (duomenys neskelbtini) gatve. Palindo po tiltu, suko viaduku kilti ant tilto. Važiavo keturiese: ji, vyras, dukra, mažametis sūnus. Šalia pradėjo gretintis kitas automobilis. Visi išsigando, kilo sumaištis, sūnus pradėjo verkti, jog juos nustums, taranuos. Tuo metu lyg švelniai susilietė veidrodėliai. Pasižiūrėjo į veidrodėlį, atsitrenkusi mašina atsiliko, o jie su visa vilkstine ir nuvažiavo. Automobilio veidrodėlis buvo sveikas. Kai išlipo (duomenys neskelbtini), vyras pamatė, jog šonas nubrauktas. Nejautė kontakto, pagalvojo, jog tik veidrodėliai susilietė (52-53 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. M. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos tėvas, sutiko duoti parodymus. Teismui paaiškino, jog rugpjūčio 25 d. su šeima važiavo maudytis į (duomenys neskelbtini) karjerą. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pirma eismo juosta, prie jų automobilio priartėjo baltos spalvos automobilis ir pradėjo juos spausti. Toje vietoje buvo viena eismo juosta, netilpo dvi mašinos, todėl baltos spalvos mašina priartėjo ir ji pajautė lyg veidrodėliai susilietė. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tėtis pamatė, jog kairysis sparnas įlenktas. Į policiją nesikreipė, nes nematė balto automobilių numerių (53 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad važiavo automobiliu Skoda Suberb (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo antra eismo juosta. Pirma eismo juosta buvo pilna automobilių, jis kirto šviesoforą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir rikiavosi į dešinę. Asmuo, buvęs pirmoje eismo juostoje, jo nepraleido, todėl jis „anglai“ lindo, nes jam reikėjo važiuoti į dešinę. Buvo kontaktas su kitu automobiliu, todėl sustojo kelkraštyje ir iškvietė policiją. Jam buvo nubrauktos priekinės ir galinės durelės, įlenkimų nebuvo, užteko nupoliruoti mašiną (54 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. M. parodė, kad įvykio dieną, apie 18 val., važiavo su vyru (duomenys neskelbtini) gatve. Ties (duomenys neskelbtini) tiltu vyrui reikėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą išvažiavimui į magistralę. Vyras pradėjo daryti manevrą, pagreitino, pirmoje juostoje važiavo automobilis, kurio vairuotojas jos vyro neketino įleisti. Vyras dar labiau pagreitino, pro lango pirmoje juostoje buvusio automobilio ji nematė. Jai pasirodė, jog jos vyras manevrą jau atliko. Tada pajautė smūgį, pamatė, kad kitas vairuotojas visai šalia pravažiavo, braukdamas jų mašiną. Įsidėmėjo numerius, sustojo ir iškvietė policiją (54-55 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Vadovaujantis teismų praktika ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. viso proceso metu nuosekliai neigė jautęs kokį nors susidūrimą (kontaktą) ir tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad eismo įvykio nejuto, kartu važiavę artimieji susidūrimo taip pat. Prie jo vairuojamo automobilio priartėjo kitas automobilis, susilietė veidrodėliai, bet jokio smūgio jis nejuto. Praėjus pusvalandžiui pastebėjo įbrėžimus, pagalvojo, jog nematė nei automobilio numerio, nei modelio, todėl į pareigūnus nesikreipė. Kai paskambino iš policijos, į ją nuvyko su žmona, parašė pasiaiškinimus, nesislapstė (41-42, 52, 55 b.l.). Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog jis nevengė tiesos nustatymo byloje, įvykio dieną nuvyko pas policijos pareigūnus ir su žmona parašė pasiaiškinimus, patvirtina ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausto policijos pareigūno D. G. parodymai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į Eismo įvykių registravimo skyrių atvažiavo tą pačią dieną geranoriškai (52 b.l.). Tiesiogiai paties įvykio nematė ir teismo posėdžio metu apklausta Ž. B., kuri parodė, kad pagal iškvietimą nuvyko į eismo įvykio vietą. Joje rado vieną transporto priemonę, kuri buvo akivaizdžiai apgadinta. Įvykio nematė, vadovavosi įvykio vietoje buvusios transporto priemonės vairuotojo paaiškinimais (51-52 b.l.).

Aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos patvirtina ir liudytojų I. M. ir G. M. parodymai. Liudytoja I. M. parodė, jog eismo įvykio šalia pradėjo gretintis kitas automobilis. Visi išsigando, kilo sumaištis, sūnus pradėjo verkti, jog juos nustums, taranuos. Automobilio veidrodėlis buvo sveikas. Nejautė kontakto, pagalvojo, jog tik veidrodėliai susilietė (52-53 b.l.). Liudytoja G. M. parodė, jog rugpjūčio 25 d. su šeima (duomenys neskelbtini) gatve, pirma eismo juosta, prie jų automobilio priartėjo baltos spalvos automobilis ir pradėjo juos spausti. Toje vietoje buvo viena eismo juosta, netilpo dvi mašinos, todėl baltos spalvos mašina priartėjo ir lyg veidrodėliai susilietė (53 b.l.). Šiuos liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir eismo įvykio kaltininku pripažinto D. M. parodymai, kuris apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, jog „naglai kišau, nes reikėjo važiuoti į dešinę“. Susidariusi situacija, patirtas išgąstis dėl kito vairuotojo agresyvaus manevravimo galėjo sąlygoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuprato, jog įvyko eismo įvykis ir iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Teismas nelaiko objektyviais liudytojos L. M. parodymų apie tai, jog įvykio dieną jos vyras pradėjo daryti manevrą, pirmoje juostoje važiavo automobilis, kurio vairuotojas jos vyro neketino įleisti. Tada pajautė smūgį, pamatė, kad kitas vairuotojas visai šalia pravažiavo, braukdamas jų mašiną (54-55 b.l.), kadangi teismo posėdžio metu duoti parodymai nesutampa su pirminiame rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (9 b.l.), be to, juos paneigia kitų teismo posėdžio metu tiesiogiai apklaustų liudytojų I. M., G. M. ir D. M. bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. parodymai, todėl teismas nelaiko jų pagrindžiančiais G. M. kaltę ir jais nesivadovauja.

Nagrinėjamoje byloje vertinant, ar asmuo galėjo jausti kontaktą, svarbus yra ir automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis. Transporto priemonės Citroen Xantia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros akte užfiksuoti šie automobilio techniniai defektai: nubrauktas priekinio bamperio kairės pusės šonas nuo 50 iki 58 cm nuo žemės aukštyje, kontakto žymė ant kairės pusės veidrodžio. Nubrauktas ir deformuotas priekinis kairės pusės sparnas nuo 60 iki 70 cm nuo žemės, tačiau šis apgadinimas neatitinka automobilio Skoda Suberb apgadinimų. Daroma išvada, kad tokie apgadinimai ant priekinio bamperio kairės pusės kampo ir žymės ant veidrodžio atitinka automobilio Skoda Suberb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus (25 b.l.). Byloje esančios apgadintų automobilių nuotraukos (12-24 b.l.) patvirtina, kad techninės apžiūros akte nurodyti apgadinimai yra nežymūs, o tai leidžia konstatuoti, jog automobilių susilietimas buvo pakankamai nestiprus, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir nejusti, jog ne tik susilietė transporto priemonių veidrodėliai, bet ir buvo nubrauktas Citroen Xantia priekinio bamperio kairės pusės šonas bei dešinės pusės Skoda Suberb priekinės ir galinės durelės. Be to, kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po eismo įvykio nesislapstė, kviečiamas atvyko į policijos įstaigą ir paaiškino visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, automobilis Citroen Xantia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be to transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (26 b.l.), nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų buvęs neblaivus, kaltu dėl eismo įvykio pripažintas kitas asmuo – liudytojas D. M., todėl G. M. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės paneigia G. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., subjektyviąją pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad G. M. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė