- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- ATP-653-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00267-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko R. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu J. S. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 129,00 eurų (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 00 ct) bauda.
Žemesnės instancijos teismas
J. S. nubausta už tai, kad 2015-04-19 apie 02.50 val., būdama neblaivi, būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112, žinomai melagingai pranešė policijai, kad į jos butą įsilaužta ir ji apvogta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują sprendimą, paliekant paskirtą 129,00 eurų baudą bei įpareigojant administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį Kauno apskrities vyriausiajam komisariatui atlyginti patirtą 5,38 eurų turtinį nuostolį. Skunde nurodoma, kad J. S. tyčia pranešė apie nebūtą įvykį, į kurį reagavę policijos pareigūnai, bei vėliau patikslindami jo aplinkybes, nenustatė nusikalstamos veikos požymių, todėl, šiuo atveju, neracionaliai buvo naudojamos policijai skirtos lėšos, t. y. eksploatuojama transporto priemonė bei naudojamas policijos pareigūnų darbo laikas. Taip pat nurodoma, jog, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-17 nurodymo Nr. 5-N-6 nuostatomis, visais atvejais, pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 straipsnį, kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, turi būti apskaičiuojama policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirta žala ir administracinio teisės pažeidimo byloje būtų teikiamas reikalavimas žalai atlyginti. Skunde pažymėta, kad nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl to kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sureaguota į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 186 straipsnį nėra ir ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl turtinio nuostolio atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkindamas Institucijos prašymo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 5,38 Eur turtinį nuostolį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, įstatymo pažeidimų nepadarė.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju Institucija pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo J. S. iškvietimo, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo padarytas 5,38 eurų turtinis nuostolis, kurį sudaro 1,84 Eur kelionės išlaidų ir 3,53 Eur dėl iškvietimo metu pareigūnų dirbto laiko išlaidų, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti J. S.. Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia Institucijos argumentacija nesutinka. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Institucija galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą priteisti nuostolių, atsiradusių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, atlyginimą, todėl naikinti ar pakeisti pirmos instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko R. G. skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.