Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2016-07-04 · Byla Nr. A2.6.-1566-334/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
A2.6.-1566-334/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01249-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Pažeidėjas
L. B.
Nukentėjusysis
A. P.
Advokatai
Arūnas Nevardauskis
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1566-334/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01249-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.; 2.14.5. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 4 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Danutei Švitinienei,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. B.,jos atstovui advokatui Arūnui Nevardauskiui,nukentėjusiajam A. P. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, 12 klasių išsilavinimo, netekėjusios, nedirbančios, auginančios mažametį vaiką, gyvenančios ir deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2016-05-05 apie 14.35 val. Panevėžyje, ties M. Tiškevičiaus g. pastatu Nr. 4, vairuodama automobilį Mercedes Benz C220, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, dėl to kliudė ir apgadino jai iš dešinės stovintį automobilį. Tokiais veiksmais L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 2 d.

L. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-05-05 apie 14.35 val. iš močiutės laidotuvių jai priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“ važiavo M. Tiškevičiaus gatve link Smėlynės gatvės. Kartu važiavo sesuo R. B., sesers sūnus ir jos (L. B.) 7 mėnesių dukrytė. Vežė seserį ir vaikus į namus, nes vaikai buvo pavargę ir labai verkė. Lyg ir girdėjo kažkokį bumbtelėjimą, bet atrodė, kad krito vaikų žaislai. Bumbtelėjimas savo garsu nebuvo panašus į brėžimo garsą. Tas garsas nedavė jokio pagrindo manyti, kad galėjo būti kažkoks kontaktas su kitu automobiliu. Bumbtelėjimas galėjo būti nuo nuotraukoje (b. l. 16) užfiksuoto vaikiško žaislo. Nesuprato, kad įbrėžė kitą automobilį ir niekas jos nesustabdė. Automobilio „Opel Vectra“ iš viso nematė. Kai grįžo į namus, paskambino policijos pareigūnai, pasakė, kad ji lyg ir įbrėžė kitą automobilį. Iki to momento net negalvojo, kad kliudė kitą automobilį, nes būtų sustojusi. Kai policijos pareigūnai nurodė, kad ji įbrėžė kitą automobilį, ji sakė, kad gal ir galėjo įbrėžti, tačiau pati to nejuto ir negirdėjo. Kai rašė paaiškinimą, pareigūnai sakė, kad bus geriau, jei ji atsiprašys, gailėsis. Įbrėžimas jos automobilio veidrodėlyje buvo jau seniai, perkant automobilį. Kitų įbrėžimų, susijusių su įvykiu, automobilyje nėra. Nukentėjusiojo automobilyje labai daug įbrėžta, tačiau mano, kad, esant tokiam įbrėžimui, būtų girdėjusi. Mano, kad ne ji padarė įbrėžimus nukentėjusiojo automobilyje. Prieš ir paskui jos automobilį važiavo daug kitų automobilių. Vienoje eilėje ir vienu metu važiavo visi laidotuvių dalyviai. Greitis nebuvo didelis, važiavo labai lėtai, gatvės pakraščiuose iš abiejų pusių buvo daug stovinčių automobilių. Kai grįžo iš policijos, paskambino seseriai ir klausė, ar ji ką nors girdėjo, matė, kad ji (L. B.) būtų įbrėžusi kitą automobilį. Sesuo sakė, kad nieko negirdėjo. Tai pat kalbėjo su visais laidotuvių dalyviais, mačiusių nebuvo.

Liudytoja R. B. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. yra jos sesuo. Po močiutės laidotuvių kartu su seserimi L. B. jos vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ ir vaikais važiavo M. Tiškevičiaus gatve į Smėlynės gatvę. Važiavo kartu su visa laidotuvių procesija. Vaikai buvo pavargę, pikti. L. B. dukra buvo nerami, verkė. Ji sėdėjo automobilio gale, už vairuotojos, kartu su savo sūnumi. L. B. dukra sėdėjo kėdutėje, automobilio priekyje, keleivio vietoje. M. Tiškevičiaus gatve važiavo apie 15 km/val greičiu. Didesniu greičiu nevažiavo, nes aplinkui buvo daug automobilių, stovinčių kelkraštyje ir ant bortelių. Buvo gana siaura, bet automobilis tilpo pravažiuoti. Nieko nesigirdėjo ir jokio įtarimo nebuvo. Nepastebėjo, kad važiuotų per arti kokio kito automobilio. Jokio į atsitrenkimą, brėžimą panašaus garso negirdėjo. Tikrai būtų girdėję. Apie eismo įvykį sužinojo jau būdama namuose, kai L. B. paskambino ir pasakė, kad pas ją buvo atvažiavusi policija. L. B. buvo labai susinervinusi, verkė, klausė, ar ji (R. B.) ką nors girdėjo. L. B. pasakė, kad tikrai nieko nejuto, nes būtų pasakiusi sustoti. Asmens, kurio automobilis buvo apgadintas, nepažįsta.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino, parodė, kad, vairuojant automobilį, girdėtas bumbtelėjimas nebuvo panašus į brėžimo garsą, atrodė, kad krito automobilyje buvusių vaikų žaislai, kad įbrėžė kitą automobilį, nesuprato, pagal kito automobilio apgadinimus būtų susidūrimą girdėjusi, mano, kad ne ji padarė įbrėžimus nukentėjusiojo automobilyje, tačiau L. B. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir nukentėjusiojo A. P. automobilio apgadinimo pagrindžia kitų byloje esančių įrodymų visuma, tai yra, iš dalies pačios L. B., iš dalies liudytojos R. B. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4-5), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 9, 10), kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos L. B. parodymų matyti, kad ji neneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavusi jai priklausantį automobilį „Mercedes Benz“. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos R. B. parodymai, kad sesers vairuojamu automobiliu važiavo M. Tiškevičiaus gatve į Smėlynės gatvę. Kaip matyti iš byloje esančio nukentėjusiojo A. P. paaiškinimo, jis savo automobilį buvo pastatęs prie M. Tiškevičiaus g. 4 pastato, automobilis tuomet nebuvo apgadintas, o apie apgadintą automobilį sužinojo iš pro šalį važiuojančio vairuotojo, kuris nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nubraukė jo automobilio dešinės pusės duris ir galinį sparną (b. l. 14). Teismas laiko patikimomis nukentėjusiojo A. P. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, nes byloje nenustatyta, dėl kokios priežasties apie eismo įvykį pranešęs vairuotojas, nurodęs būtent L. B. vairuojamo automobilio valstybinius numerius, siektų apkalbėti L. B.. Be to, teismas remiasi byloje esančių įrodymų visuma, nesuteikdamas pavieniams įrodymams prioritetinės reikšmės. Apie tai, kad L. B. vairuojamas automobilis apgadino nukentėjusiojo A. P. automobilį patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pagal pranešimą nuvykus adresu Panevėžys, M. Tiškevičiaus g., ties namu Nr. 4, rastas apgadintas A. P. automobilis „Opel Vectra“. A. P. paaiškino, kad neprisistatęs asmuo nurodė jo automobilį apgadinusio kito automobilio valstybinį numerį. Nustatyta, kad tai automobilis „Mercedes Benz“ priklauso L. B.. Apžiūrėjus abu automobilius, jų apgadinimų pobūdis sutapo (b. l. 9, 10). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio „Opel Vectra“ apgadinta dešinės pusės galinės durelės ir galinis sparnas, o automobilio „Mercedes Benz“ dešinės pusės galinio matymo veidrodėlio dažai nusilupę. Atsižvelgiant į fotonuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimus, darytina išvada, kad apgadinimų aukštis ir pobūdis sutampa (b. l. 15-16). Teismas neturi pagrindo netikėti vienas kitą papildančiais aukščiau nurodytais iš dalies administracinėn atsakomybėn traukiamos L. B., iš dalies liudytojos R. B. parodymais, nukentėjusiojo A. P. rašytiniame paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, kurie yra neprieštaraujantys, sutampantys su rašytine bylos medžiaga ir atitinkantys bylos faktines aplinkybes, apkalbėjimo požymių teismas neįžvelgia, todėl remiasi šiais įrodymais kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos L. B. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Taigi išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs, teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad L. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodama savo automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, dėl to kliudė ir apgadino jai iš dešinės stovintį nukentėjusiojo A. P. automobilį „Opel Vectra“, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., sudėtį, todėl jai administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagristai, pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai ir ji baustina.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

L. B. 2016-05-05 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ir už tai, kad ji 2016-05-05 apie 14.35 val. Panevėžyje, ties M. Tiškevičiaus g. pastatu Nr. 4, vairuodama automobilį Mercedes Benz C220, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepalikusi saugaus tarpo iš dešinio šono, dėl to kliudžiusi ir apgadinusi jai iš dešinės stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 222 p. reikalavimus, tokiais veiksmais padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad L. B., vairuodama automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, dėl to kliudė ir apgadino jai iš dešinės stovintį nukentėjusiojo A. P. automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdama KET reikalavimus, tačiau, anot administracinėn atsakomybėn traukiamos L. B., ji tikrai nejuto, jog kliudė nukentėjusiojo automobilį, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, jeigu būtų jautusi, kad kliudė, būtų sustojusi.

Teismas, nustatydamas, ar administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. juto, kad kliudė kitą automobilį, ir, turėdama pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ignoravo šią pareigą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš byloje esančio nukentėjusiojo A. P. paaiškinimo (b. l. 14) matyti, kad eismo įvykio metu savo automobilyje nebuvo, apie tai, kad kitas automobilis atsitrenkė į stovintį jo automobilį sužinojo iš kito neprisistačiusio vairuotojo. Tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad L. B. po eismo įvykio būtų pristabdžiusi ar kitokiais veiksmais parodžiusi, kad juto kontaktą su kitu automobiliu, kaip tik po eismo įvykio L. B. su laidotuvių procesija nuvažiavo tolyn. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos L. B. ir liudytojos R. B. parodymų matyti, kad L. B. vairuojamame automobilyje važiavo du vaikai, kurie buvo irzlūs, pavargę. Iš liudytojos R. B. parodymų matyti, kad L. B. dukra sėdėjo vaiko kėdutėje automobilio priekyje. Ši aplinkybė byloje nėra paneigta. Iš L. B. parodymų matyti, kad, vairuodama automobilį, lyg ir girdėjo kažkokį bumbtelėjimą, bet atrodė, kad krito vaikų žaislai, bumbtelėjimas galėjo būti nuo nuotraukoje (b. l. 16) užfiksuoto vaikiško žaislo. Bylos duomenimis ši administracinėn atsakomybėn traukiamos L. B. versija nėra paneigta. Šią L. B. nurodomą aplinkybę patvirtina byloje esanti automobilio „Mercedes Benz“ fotonuotrauka (b. l. 16), kurioje matyti prie automobilio priekinio lango esantis vaikiškas žaislas. Iš byloje esančių eismo įvykyje dalyvavusių automobilių „Mercedes Benz“ ir „Opel Vectra“ fotonuotraukose užfiksuotų apgadinimų matyti, kad automobilio „Opel Vectra“ apgadinimas savo pobūdžiu nėra žymus, o ant L. B. automobilio dešinės pusės galinio matymo veidrodėlio užfiksuoti tik nedideliame plote atsilupę dažai. Įvertinus šias aplinkybes, t. y. kad L. B. vairuojamame automobilyje jos dukra sėdėjo vaikiškoje kėdutėje automobilio priekyje, tai, kad automobilio priekyje prie dešinio keleivio pusės lango buvo vaikiškas žaislas, automobiliu kartu važiavo ir L. B. sesers mažametis sūnus, vaikai buvo irzlūs, pikti, tai, kad nukentėjusiojo automobilis apgadintas dešine L. B. vairuojamo automobilio puse, taip pat įvertinus automobilių apgadinimus, tai, kad L. B. dėmesys, esant tokiai situacijai, buvo apribotas, darytina išvada, jog L. B. iš tikrųjų galėjo klysti dėl atsitrenkimo į kitą automobilį skleidžiamo garso pobūdžio. Be to, iš visų byloje esančių duomenų matyti, kad L. B. neturėjo priežasčių ir motyvo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi byloje nėra duomenų, kad L. B. eismo įvykio metu būtų neblaivi, taip pat neturėjusi galiojančių dokumentų ar vairuotojo pažymėjimo. Atsižvelgiant į L. B. asmenybę, jos parodymus teisme, rašytinę bylos medžiagą, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankama pagrįsti L. B. veikoje esant tiesioginę tyčią, taigi ir pripažinti ją kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Kadangi prielaidomis asmens kaltė negali būti grindžiama, visos abejonės vertinamos L. B. naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio straipsnio L. B. atžvilgiu nutrauktina jos veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjos asmenybę – neteista (b. l. 8), administracine tvarka anksčiau bausta vieną kartą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų pažeidimo padarymo metu neturėjo (b. l. 6-7), į tai, kad augina mažametį vaiką, sunkesnių padarinių dėl pažeidimo padarymo nekilo, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti L. B. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. L. B. atžvilgiu nutraukti jos veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.

Teisėja Danutė Švitinienė