Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-30 · Administracinė byla Nr. I-3384-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
I-3384-331/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01325-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zabarovska, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3384-331/2017Proceso Nr. 3-61-3-01325-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-1)11U-420(00473) (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 6–8) panaikinti Kazachstano Respublikos piliečiui A. G. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b. l. 1–4, 10–11) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (15/5-1)11U-420(00473).

Paaiškino, kad 2016 m. spalio 25 d., ketindamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas atvykimo tikslą – darbą UAB „Gabalas“ (toliau – ir Bendrovė). Bendrovė yra įregistruota juridinių asmenų registre 2014 m. birželio 11 d., nuo 2016 m. birželio 13 d. Bendrovei vadovauja pareiškėjas, bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 46 046,40 Eur, yra 3 akcininkai, kurie lygiomis dalimis kartu valdo bendrovę. Bendrovė vykdo tarptautinę krovinių gabenimo veiklą ES ribose bei už jos ribų, taip pat teikia logistikos paslaugas, yra įsigijusi kelis krovininius automobilius bei planuoja įsigyti dar. Kad užsiimti tokia veikla, bendrovė įsigijo licenciją tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį, akcininkai ir vadovas turi atitinkamą kvalifikaciją ir daugiau nei 14 metų patirtį transporto pervežimo versle. Per 2015 m. laikotarpį bendrovė uždirbo 52 509,65 eurų pajamų iš logistikos ir muitinės tarpininkavimo veiklos ir toliau plečiasi. Bendrovės akcininkai ir vadovas aktyviai dalyvauja bendrovės veikloje.

Migracijos departamentui patikrinus bendrovės duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad bendrovėje iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau du iš jų 2016 m. gruodžio 30 d. buvo atleisti, o 2017 m. kovo 6 d. buvo atleistas trečias darbuotojas. Pareiškėjas paaiškina, kad tokia situacija įvyko todėl, kad „vairuotojai“ turi turėti atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus bei darbo stažą. Tokie darbuotojai dažnai keičiasi, nėra pastovūs, rasti naujus darbuotojus įmonei užtrunka nemažai laiko.

Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė net neįspėdamas bendrovės apie ketinimą panaikinti leidimą gyventi. Jeigu nors vienas asmuo bendrovėje būtų gavęs informacinio pobūdžio pranešimą apie ketinimą panaikinti leidimą gyventi, trūkumai būtu nedelsiant pašalinti. Migracijos departamentas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, dėl kokių priežasčių bendrovė neturėjo 3 darbuotojų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Bendrovė Lietuvoje vykdo teisėtą ekonominę veiklą, moka visus privalomus mokesčius, bendrovėje dirba tik kvalifikuoti darbuotojai, ji nėra „fiktyvi“. Įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, įtaręs, kad Bendrovė buvo įsteigta ar įsigyta nesiekiant vykdyti veiklos, turi pradėti patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad ji yra fiktyvi. Patikrinimo veiksmai Migracijos tarnybos valstybės tarnautojų nebuvo atlikti.

Dėl užimtumo bendrovėse UAB „Gabalas“ ir „Eurolift Lithuania“ pareiškėjas paaiškino, kad jis gimė Kazachstane, bet ilgą laiką gyveno Europos Sąjungoje ir vysto kelis verslo projektus. Nuo 2014 m. lapkričio mėn. dirba bendrovėje „Gabalas“. Šioje bendrovėje įsidarbino kaip transporto vadovas, kurio užduotis buvo suburti specialistų komandą ir koordinuoti bei kontroliuoti jos veiksmus. Pareiškėjo darbo dėka 2015 m. Bendrovei buvo pelningi, dėl aktyvaus dalyvavimo veiklos vystyme jam buvo pasiūlytos direktoriaus pareigos, kurias pradėjo eiti nuo 2016 m. sausio 1 d. Pareiškėjas turėjo atsisakyti šių pareigų, nes negalėjo skirti pakankamai laiko, kurio reikėjo norint tinkamai vykdyti direktoriaus pareigas UAB „Gabalas“ ir UAB „Eurolift Lithuania“, todėl pasiūlė UAB „Gabalas“ akcininkams perduoti šias pareigas kitam asmeniui, kuris galėtų pakelti vadovavimo naštą. Nenorėdamas apleisti veiklos, į kurią įdėjo daug pastangų nuo 2017 m. kovo mėn. perėmė direktoriaus pavaduotojo pareigas, užtikrindamas sau galimybę kontroliuoti Bendrovės verslo procesą. Nuo šiol daugiau laiko skiria darbui UAB „Eurolift Lithuania“, kurioje valdo kontrolinį akcijų paketą (50%) ir yra bendrovės direktorius, dirba pagal darbo sutartį 8 darbo valandas per dieną. Nuo jo buvimo Lietuvoje tiesiogiai priklauso UAB „Eurolift Lithuania“ sėkmė vykdant komercinę veiklą. Pareiškėjas, kaip direktorius, asmeniškai dalyvauja visose derybose su UAB „Eurolift Lithuania“ klientais, nes nuo to priklauso bendrovės veiklos sėkmė ir pelningumas. Pareiškėjo darbinė veikla UAB „Gabalas“ ir UAB „Eurolift Lithuania“ papildo viena kitą. Vadovas asmeniškai privalo kontroliuoti visus verslo procesus, kad jie būtų pelningi, o tam reikalinga būti Lietuvoje. Pareiškėjui nebuvo žinoma apie tai, kad pakeitus direktoriaus pareigas iš vienos bendrovės į kitą, gali įtakoti išduotam leidimui gyventi Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 29–32) paaiškino, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą pateikė darbo sutartį, pagal kurią jis yra įdarbintas UAB „Gabalas“ visai darbo dienai už minimalų mėnesinį atlyginimą. VSDFV informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas už darbą UAB „Gabalas“ nuo įdarbinimo dienos nėra gavęs didesnio negu 60 eurų mėnesinio atlyginimo, jis yra įdarbintas dar dvejose bendrovėse Lietuvos Respublikoje, be to, pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 22 d. nėra UAB „Gabalas“ direktorius. Surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad pareiškėjas niekad nedirbo ir neketino dirbti Bendrovės direktoriaus pareigose. UAB „Gabalas“ ginčijamo sprendimo priėmimo metu dirbo penki asmenys, trys iš jų asmenys, kurie turi leidimus, išduotus tuo pagrindu, kad atvyksta užsiimti teisėta veikla UAB „Gabalas, ir du asmenys, kurių Lietuvos Respublikos gyventojų registre, Užsieniečių registre nustatyti nepavyko, o VSDFV informacinėje sistemoje nėra nurodyti jų asmens kodai. Taigi šie asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai. Bendrovėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai 2016 m. gruodžio 30 d. – 2017 m. kovo 6 d. buvo atleisti. Minėti faktai vertintini kaip iš esmės pasikeitusios aplinkybės. Kadangi UAB „Gabalas“ nebeatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjas privalėjo apie tai pranešti Migracijos departamentui ir kreiptis dėl leidimo išdavimo kitu pagrindu. Įvertinus laikotarpio, kurį pareiškėjas neatitinka Įstatymo nustatytų reikalavimų, trukmę, ginčijamas Sprendimas atitinka ir teisingumo bei protingumo principus. Bendrovės darbuotojams kelis mėnesius negaunant atlyginimo arba gaunant atlyginimą, daug mažesni už minimalų dydį, Migracijos departamentas pagrįstai suabejojo, ar tokie darbuotojai Bendrovėje dirba visą darbo laiką.

Leidimas pareiškėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad UAB „Gabalas“ yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei UAB „Gabalas“ nuo 2016 m. gruodžio 30 d. neatitinka Įstatymo reikalavimo, kad Bendrovėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o pareiškėjas neatitiko Įstatymo reikalavimo būti įdarbintam minėtus reikalavimus atitinkančioje įmonėje. Šiais atvejais teisės aktai atlikti patikrinimo, ar įmonė yra fiktyvi, nereikalauja, ir Migracijos departamentas leidimą panaikinti gali surinkęs pakankamai duomenų tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju Migracijos departamentui duomenų Sprendimui priimti visiškai pakako, todėl iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama pateikti papildomų dokumentų arba atvykti apklausai. Užsieniečiai, kurie kreipiasi dėl leidimo išdavimo turi ne tik teises, bet ir Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas, tarp jų – teikti Migracijos departamentui laiku ir tikrovę atitinkančius duomenis. Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jam nebuvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus bei, kad jis neprivalėjo Migracijos departamentui pranešti apie pasikeitusias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. gruodžio 15 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjas, ketindamas užsiimti teisėta veikia Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau — Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis yra UAB „Gabalas“ vadovas ir dirbs šioje bendrovėje. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi Vokietijoje, bendrovės „Gabalas“ įstatus, balansą, darbo sutartį ir dokumentus, patvirtinančius turimą tinkamą gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis yra Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios uždarosios akcinės bendrovės „Gabalas“ (kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų) direktorius ir jo pagrindinis tikslas yra darbas minėtoje bendrovėje (b. l. 101-107).

Pareiškėjo prašymas su visa medžiaga persiųstas į Migracijos departamentą, kurio Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs minėto užsieniečio pateiktą prašymą ir dokumentus ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2016 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o Migracijos valdyba 2016 m. gruodžio 15 d. išdavė leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m, gruodžio 15 d. (b. l. 80-81)

Migracijos departamentui kilus pagrįstų įtarimų dėl bendrovės „Gabalas“ veiklos Lietuvos Respublikoje, manydamas, kad pareiškėjas yra atvykęs kitu negu deklaruota tikslu, patikrino bendrovės „Gabalas“ duomenis VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad bendrovė iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau du iš jų 2016 m. gruodžio 30 d. buvo atleisti, o trečias bendrovėje nedirba nuo 2017 m. kovo 6 d., t. y. bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 30 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio1 dalies 1 punkto (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, kad joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Bylos įrodymai patvirtina, kad nurodytų trūkumų pareiškėjas, priešingai negu pats teigia skunde teismui ir atsakovui, nepašalino net po skundo padavimo, nes 2017 m. gegužės 16 d. duomenimis bendrovėje nėra įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiais. VSDFV informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas, už darbą bendrovėje „Gabalas“ nuo įdarbinimo dienos nėra gavęs didesnio 60 eurų mėnesinio atlyginimą, nors teikiant prašymą išduoti leidimą šis pateikė darbo sutartį, pagal kurią jis nuo leidimo išdavimo dienos yra įdarbinamas bendrovėje visai darbo dienai už darbą gaunat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą. Todėl galima teigti, kad pareiškėjas įmonėje nedirbo darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, nors jo pirminis deklaruotas atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką buvo darbas bendrovėje „Gabalas“. VSDFV informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas yra įdarbintas dar dvejose bendrovėse Lietuvos Respublikoje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jo pirminis atvykimo tikslas nebuvo darbas bendrovėje „Gabalas“ direktoriaus pareigose. Taip pat Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. kovo 22 d. bendrovės vadovas yra kitas asmuo, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytų sąlygų leidimui turėti (b. l. 67-77).

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, įvertinęs surinktą medžiagą, pateiktus dokumentus, surinkęs kitus įrodymus, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m. gruodžio 15 d. (b. l. 94-96).

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais pranešama apie duomenų pasikeitimą vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 12 punktas - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė,14 punktas - jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas paaiškėjus, kad užsienietis nedirba bendrovėje „Gabalas“, negauna darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio.

Pareiškėjas skunde teigia, kad bendrovė Lietuvoje vykdo teisėtą ekonominę veiklą, moka visus privalomus mokesčius, bendrovėje dirba tik kvalifikuoti darbuotojai, ji nėra „fiktyvi“, atsakovas jam nepagrįstai taikė atsakomybę (leidimo laikinai gyventi panaikinimą) už nedarbą bendrovėje „Gabalas“, vadovavosi formaliais reikalavimais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įtaręs, kad bendrovė buvo įsteigta ar įsigyta nesiekiant vykdyti veiklos, turi pradėti patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad ji yra fiktyvi.

Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų, jog pareiškėjui būtų panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis nedirba bendrovėje „Gabalas“, negauna darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio, VSDFV informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas yra įdarbintas dar dvejose bendrovėse Lietuvos Respublikoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažymėjo, jog išnagrinėjus ir įvertinus Migracijos skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo faktus, kurie surašyti byloje pateiktuose dokumentuose, įvertinus pareiškėjo paaiškinimus dėl bendrovės „Gabalas“ veiklos, nustatyta, kad nuo 2017 m. kovo 22 d. bendrovės vadovas yra kitas asmuo, be to pareiškėjas privalėjo apie tai pranešti Departamentui ir kreiptis dėl leidimo išdavimo kitu pagrindu, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi turėti. Pareiškėjui leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais ne dėl to, kad bendrovė „Gabalas“ yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiškėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes bendrovė „Gabalas“ nuo 2016 m. gruodžio 30 d. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai), o pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (būti įdarbintam bendrovėje „Gabalas“). Todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 50 straipsnio l dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad bendrovė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Todėl bendrovėje nedirbo (nebuvo įdarbinti) trys darbuotojai beveik 4 mėnesius, todėl pareiškėjas neatitinka šių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) pažymėjo, kad nustačius, jog bendrovės darbuotojams kelis mėnesius negaunant atlyginimo arba gaunant atlyginimą, daug mažesnį už minimalų dydį, Departamentas pagrįstai suabejojo, ar tokie darbuotojai bendrovėje dirba visą darbo laiką, t. y. bendrovė neatitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017). Kitoje byloje teismas pažymėjo, kad iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017).

Pareiškėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvoje dirbant bendrovėje „Gabalas“, nes byloje surinkta įrodymų visuma (bendrovės „Gabalas“ veiklos patikrinimo rezultatai; pareiškėjui nemokamas darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis; bendrovėje nedirbo (nebuvo įdarbinti) trys darbuotojai beveik 4 mėnesius; nuo 2017 m. kovo 22 d. bendrovės vadovas yra kitas asmuo) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsakovas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jo pirminis atvykimo tikslas nebuvo darbas bendrovėje „Gabalas“ direktoriaus pareigose. Todėl visos abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

Pastebėtina, kad nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimą priėmimo procedūra. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, paaiškėja, jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju aktualus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 12, 14 punktai, numatantis, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma (Įstatymo 50 str. 1 d. kontekste, leidimas panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, 5 punktas - neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, 12 punktas - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė,14 punktas - jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Būtent šiuo pagrindu rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą pradėti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklą, ar norėjo ją vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Pareiškėjo pateikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad paneigtų atsakovo sprendimo išvadą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, skundas atmetamas, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. (15/5-1)11U-420(00473) paliekamas nepakeistas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zabarovska