Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 10 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. B. priteista: Valstybinei ligonių kasai 3 378 Lt G. Z. gydymo išlaidoms atlyginti; D. Z. 3 617,46 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 3 val. 15 min. iki 5 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, G. Z. bute (duomenys neskelbtini), ėmė stumdytis ir grumtis su šiame bute buvusiu S. G.. Buto šeimininkei G. Z. juos pradėjus skirti, jis kumščiu sudavė smūgį G. Z. į veidą, dėl to ji pargriuvo nugara ant grindų. Parkritusią buto šeimininkę D. B. pradėjo mušti kumščiais į galvą bei kitas kūno vietas, po to keletą kartų spyrė batu apautomis kojomis į įvairias kūno vietas. Į galvą G. Z. suduoti ne mažiau kaip keturi traumuojantys smūgiai, kuriais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o į kitas kūno vietas – rankas, kojas, šonus bei sėdmenis – ne mažiau kaip 14 traumuojančių smūgių, kuriais padarytos daugybinės kraujosruvos, sulaužyti dešinės pusės IV, V, VI, VII šonkauliai, tuo padarant nežymius bei nesunkų sveikatos sutrikdymus. Dėl sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusios galvos traumos buvo sumuštos G. Z. galvos smegenys, išsiliejo kraujas galvos smegenyse, išsiliejęs židinys prasiveržė į galvos smegenų skilvelių sistemą, tai lėmė galvos smegenų komą, kuri 2007 m. sausio 6 d. ligoninėje baigėsi mirtimi.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis skundžia tik bausmę, todėl remdamasi BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą nurodęs, kad D. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį.

Teismas įvertino kaltininko asmenybę: atsižvelgė, jog apeliantas niekur nedirbo, anksčiau teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 64). Tai apibūdina jo asmenybę kaip nelinkusią ilgesnį laiką laikytis visuotinai priimtų elgesio normų.

Tiesa, nuteistasis D. B. savo apeliaciniame skunde teigia, kad įsigaliojus naujajam BK jo teistumas pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 23 d. nuosprendį išnykęs.

Teistumas iš tiesų išnykęs, tačiau ne tuo pagrindu, kurį skunde nurodo apeliantas.

Iš Apeliaciniame teisme gauto Šilutės rajono apylinkės teismo rašto Nr. 11B-1109-351 matyti, jog nuo naujojo BK įsigaliojimo iki 2007 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio nuteistojo D. B. skundo dėl minėto nuosprendžio peržiūrėjimo teismas negavo. Tai reiškia, kad nėra jokio Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo dėl naujojo BK normų taikymo.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis paskutiniu 2001 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nuteistas kaip nepilnametis, todėl pagal BK 97 str. 4 d. nuostatas jam teistumo terminai po bausmės atlikimo mažinami per pusę. D. B. nuteistas už sunkų nusikaltimą (1961 m. BK 271 str. 3 d. įrašyta į BK 8¹ str.), kuris pagal 2000 m. BK atitinka apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d. numatytai veikai taikomos BK 11 str. 4 d. nuostatos), todėl pagal BK 97 str. 3 d. 3 p. „a“ pp. jam teistumas išnyko 2005-08-23.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši teismo klaida neturi įtakos bausmės dydžiui, nes ją apsprendžia BK 54 str. nurodytų faktorių visuma. Nors apelianto teistumas išnykęs, tai, kad jis vien būdamas nepilnametis teistas 5 kartus, o vėliau vėl nusikalto, padarydamas labai sunkų nusikaltimą, blogai apibūdina jo asmenybę, kuri reikšminga skiriant bausmę.

Teismas pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė, įvertinus nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turėjo didelės reikšmės, už labai sunkų nusikaltimą paskiriant bausmės vidurkio neviršijančią bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nukentėjusiosios atsiprašė.

Priešingai, nuteistojo atsiprašymą teismas įvertino kaip gailėjimąsi, todėl dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis nusikalto būdamas girtas, todėl teismas jo apsvaigimą nuo alkoholio teisingai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pirmosios instancijos teismas, visa tai įvertinęs, už nužudymą be kvalifikuojamųjų požymių esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 5 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 10 metų, D. B. paskyrė vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas privalėjo jam skirti mažesnę, negu 10 metų laisvės atėmimo bausmę, nes nuosprendyje nurodyta, jog ,,skirtina bausmė, artima sankcijos numatytam terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui“.

Nuteistasis šį teismo motyvą traktuoja kaip reikalavimą skirti bausmę, mažesnę, negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Toks apelianto traktavimas nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Šis teismo motyvas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį, nes kiek didesnė už sankcijos vidurkį bausmė taip pat ,,artima“ bausmės vidurkiui. Šis teismo motyvas tik parodo, į kokią bausmę ir bausmės dydį teismas orientuojasi, atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir BK 61 str. nuostatas.

Dėl to nepagrįstas apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas paskirti bausmę, trumpesnę už bausmės vidurkį.

Apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantas siūlė nukentėjusiajai iškviesti GMP, nėra pagrindas švelninti bausmę, nes to nepatvirtina bylos duomenys.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas keletą kartų (t. 2, b. l. 4-5, 7-9, 10, 13-14, 15-17), tačiau nė vienoje apklausoje jis nenurodė, jog siūlė iškviesti GMP. Šios aplinkybės jis nenurodė ir duodamas parodymus teisme. Tokia versija atsirado tik apeliaciniame skunde.

Iš liudytojos E. V. N. parodymų matyti, kad tai ji iškvietė GMP.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė, kad nukentėjusioji po sumušimo vartojo alkoholį, ir tai nors nežymiai, tačiau galėjo turėti įtakos jos mirčiai.

Byloje esančios specialisto išvados Nr. M 33/07 (03) duomenys (t. 1, b. l. 28-30) įrodo, jog nukentėjusiosios G. Z. mirties priežastis yra galvos traumos komplikacijos, kurios atsirado dėl ne mažiau kaip keturių traumuojančių smūginių kontaktų į galvos smegeninės dalies sritis, dėl ko į smegenis išsiliejo kraujas, tai lėmė galvos smegenų komą, pasibaigusią mirtimi.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėta specialisto išvada, nes byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiosios mirčiai galėjo turėti įtakos alkoholio vartojimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, D. B. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.