Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB „PCS 85“ atstovui advokatui Valdui Rakauskui, atsakovo VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atstovei direktorei L. V., atsakovo MB „Meno industrija“ atstovams direktoriui N. B. ir advokatui Mindaugui Balevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „PCS 85“ ieškinį atsakovams VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, MB „Meno industrija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atlikdama pinigų pervedimą pažeidė imperatyviąją CK 6.930¹ straipsnio normą, nes UAB „PCS85“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo atsiskaitymus atlikti pagal vykdomuosius dokumentus. Toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis CK 1.80 straipsnio pagrindu. Turto arešto akto registro duomenimis UAB „PCS85“ buvo taikyti areštai nuo 2012 m. lapkričio mėnesio ir ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl BUAB „PCS85“ neturėjo teisės disponuoti savo turtinėmis teisėmis bei atlikti skolų įskaitymą. Įskaitymas, atliktas nepaisant tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis. 2013 m. birželio 29 d. antstolis Valdas Čeglikas, 2013 m. liepos 8 d. antstolė Asta Stanišauskaitė, 2013 m. liepos 24 d. antstolis Dalius Traigys patvarkymais areštavo UAB „PCS85“ turtines teises ir nurodė VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ pervesti antstoliams UAB „PCS 85“ mokėtinas sumas. Nepaisant šių antstolių patvarkymų, buvo atliktas įskaitymas ir tokiu būdu buvo pažeisti privalomi antstolių patvarkymai, buvo pažeista viešoji tvarka. Ginčijami sandoriai taip pat pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, nes ieškinys pareikštas bankrutuojančios bendrovės administratoriaus siekiant apginti kreditorių interesus. Nemaža kreditorių reikalavimų dalis atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Ieškiniui pareikšti nesuėjo vienerių metų senaties terminas, nes apie ginčijamą sandorį bankroto administratorius sužinojo 2015 m. rugsėjo 1 d. Ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių reikalavimai, nes suteikė pirmenybę vienam kreditoriui prieš kitus. UAB „PCS85“ ne tik neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, bet ir neturėjo teisės, nes jos turtas buvo areštuotas ir joks teisės aktas ar teismo sprendimas neįpareigojo sudaryti šį sandorį. Sudarydamos ginčijamą sandorį buvo nesąžiningos visos šalys.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog ginčijamais sandoriais nebuvo atliekamas įskaitymas, nebuvo perleistos prievolės, o buvo pakeista mokėjimo tvarka numatyta rangos ir pirkimo – pardavimo sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymų nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 19 d. tarp VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir UAB „PCS85“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. VJSS21/01 pagal kurią UAB „PCS85“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti ir perduoti darbus bei ištaisyti defektus, o VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutarties kainą. Iš šios sutarties tarp VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir UAB „PCS85“ susiklostė statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis, CK 6.681 straipsnis).

2013 m. spalio 29 d. tarp UAB „PCS85“ ir MB „Meno industrija“ buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PCS/MEN/20131029 pagal kurią MB „Meno industrija“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti ir perduoti fasado šiltinimo ir gerbūvio darbus, kurių užsakovas yra VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, o UAB „PCS85“ įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už kokybiškai atliktus darbus. Iš šios sutarties, nepaisant jos pavadinimo, tarp UAB „PCS85“ ir MB „Meno industrija“ susiklostė statybos subrangos sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.650 straipsnis).

2013 m. spalio 29 d. tarp VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS85“ ir MB „Meno industrija“ buvo sudarytas Susitarimas dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, kuriame šalys numatė, jog atsižvelgdamos, jog VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ turi mokėjimo prievolę UAB „PCS85“, o UAB „PCS85“ turi mokėjimo prievolę MB „Meno industrija“ šalys sudarė susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, jog visas UAB „PCS 85“ mokėjimo prievoles MB „Meno industrija“ pagal 2013-10-29 pirkimo – pardavimo sutartį, atliktų darbų aktus ir sąskaitas – faktūras sumoka VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ tiesiogiai į MB „Meno industrija“ atsiskaitomąją sąskaitą trijų dienų bėgyje po pinigų įplaukimo į VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ sąskaitą.

2013 m. lapkričio 19 d. tarp VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS85“ ir MB „Meno industrija“ buvo sudarytas Priedas Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, kuriame šalys atsižvelgdamos, jog yra aiškios mokėtinos ir įskaitytinos tarp šalių sumos, susitaria, jog UAB „PCS85“ mokėtina suma MB „Meno industrija“ yra 79 499,46 Lt, VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ įsipareigoja susitarimo pagrindu ir jame nustatyta tvarka sumokėti MB „Meno industrija“ 79 499,46 Lt.

2013 m. gruodžio 12 d. VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ pervedė MB „Meno industrija“ 79 499,46 Lt.

2014 m. sausio 31 d. tarp VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS85“ ir MB „Meno industrija“ buvo sudarytas Priedas Nr. 2 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, kuriame šalys atsižvelgdamos jog yra aiškios mokėtinos ir įskaitytinos tarp šalių sumos, susitaria, jog UAB „PCS85“ mokėtina suma MB „Meno industrija“ yra 8 556,79 Lt, VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ įsipareigoja susitarimo pagrindu ir jame nustatyta tvarka sumokėti MB „Meno industrija“ 8 556,79 Lt.

2014 m. kovo 5 d. VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ pervedė MB „Meno industrija“ 8 556,79 Lt.

2014 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „PCS85“ buvo iškelta bankroto byla. 2014 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis palikta nepakeista.

Vertinant ieškinyje ginčijamų šalių sudarytų trišalių susitarimų pavadinimus ir tekstą matyti, jog panaudoti šių susitarimų pavadinimai „Dėl mokėjimo prievolių įskaitymo“ neatitinka jose išvardinto turinio. 2013 m. spalio 29 d. susitarime nurodytose sąlygose nėra nurodoma ir faktiškai jokia šalis jo sudarymo momentu neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kuriam galima būtų taikyti įskaitymą. Kadangi šis susitarimas buvo sudarytas tą pačią dieną kaip pirkimo - pardavimo sutartis, tai MB „Meno industrija“ nebuvo atlikusi jokių darbų ir UAB „PCS 85“ nebuvo kilusi jokia turtinė prievolė jai apmokėti už darbus. Įskaitymas galėtų turi taikomas, šalims susitarus dėl reikalavimo perleidimo, bet kaip matyti susitarimuose, šalys tokios sąlygos neaptarė. Teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovų atstovai iš esmės vieningai pripažino, jog šioje byloje ieškovo ginčijami sandoriai nelaikytini įskaitymu, o jais buvo pakeisti anksčiau sudarytų Statybos rangos sutarties ir pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, dalyje dėl atsiskaitymo tvarkos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šioje byloje ginčijami susitarimai turi būti aiškinami pagal šalių tikruosius ketinimus, o ne pagal pažodinį susitarimų teksto vertinimą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), todėl sudarydamos šioje byloje ginčijamus susitarimus šalys susitarė pakeisti 2012 m. lapkričio 19 d. tarp VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir UAB „PCS85“ sudarytos statybos rangos sutarties Nr. VJSS21/01 ir 2013 m. spalio 29 d. tarp UAB „PCS85“ ir MB „Meno industrija“ sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PCS/MEN/20131029 sąlygas numatant, jog už subrangovo MB „Meno industrija“ atliktus darbus, tiesiogiai sumokės užsakovas VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, t.y. sudarytais šioje byloje ginčijamais susitarimais šalys susitarė dėl anksčiau sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimo (CK 6.233 straipsnio 1 dalis), o ne dėl įskaitymo (CK 6.130 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog CK 6.650 straipsnio 4 dalis leidžia šalims susitarti dėl užsakovo ir subrangovo galimybės reikšti vienas kitam piniginius reikalavimus.

CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja tik atsisakymo grynais ir negrynais pinigais eiliškumą, t.y. įpareigoją skolininką, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus su kreditoriais atlikti nurodyta eilės tvarka. Šios imperatyvios teisės normos galėtų būti pažeistos, jeigu skolininkas atliktų atsiskaitymą grynais ar negrynais pinigais su kreditoriumi nesilaikęs nustatytos tvarkos. Nagrinėjamos bylos kontekste pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia reikalavimus, skolininku CK 6.930¹ straipsnio prasme turėtų būti laikomas ieškovas. Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas sudarydamas ieškiniu ginčijamus sandorius neatliko jokių atsiskaitymų, o šalys susitarė tik dėl anksčiau sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimo, todėl ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio reikalavimai, laikytinos nepagrįstomis.

Teismui pateikti turto arešto registro išrašai patvirtina, jog ieškovui nuo 2012 m. lapkričio 29 d. buvo įregistruoti 19 turto arešto aktai su jų pakeitimais, kuriais buvo areštuotas įvairaus pobūdžio ir kiekio ieškovo turtas. Ginčijamų sandorių sudarymo metu turto arešto aktuose buvo išvardintas konkretus areštuotas ieškovui priklausiantis turtas. 2013 m. liepos 8 d. antstolės Astos Stanišauskaitės, 2013 m. birželio 29 d. antstolio Valdo Čegliko, 2013 m. liepos 24 d. antstolio Daliaus Traigio, 2013 m. spalio 23 d. antstolio Valdo Čegliko patvarkymais atsakovas VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ buvo informuotas apie ieškovui taikomą turto areštą ir įpareigotas visas ieškovui mokėtinas sumas sumokėti tiesiogiai antstoliams. Teismui nustačius, jog ginčijamais sandoriais buvo pakeistos šalių sudarytų sutarčių sąlygos dalyje dėl atsiskaitymo, o ne buvo atliktas prievolių įskaitymas, darytina išvada, jog ieškovui taikyti turto areštai bei priimti antstolių patvarkymai nedraudė sudaryti ginčijamud sandorius, todėl ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog sandoriais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos (CK 1.80 straipsnis) bei viešoji tvarka (CK 1.81 straipsnis), laikytinos nepagrįstomis ir ieškinys atmetamas šiuo pagrindu.

Dėl actio Pauliana ieškinio pagrįstumo.

CK 6.650 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis reglamentuodamos teisinius santykius tarp užsakovo, rangovo ir subrangovo įtvirtina bendrą taisyklę, jog rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą bei užsakovas ir subrangovas negali reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų. Šios normos nėra imperatyvios ir leidžia šalims susitarti kitaip. Nagrinėjamojoje byloje atsakovų nurodyti motyvai, jog ginčijamus sandorius sudarė, nes projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir buvo siekiama užtikrinti atsiskaitymo operatyvumą, nepagrindžia, jog šalys privalėjo sudaryti šioje byloje ginčijamus sandorius ir taip nukrypti nuo CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nurodytos bendros taisyklės. Vien tik objekto finansavimo pobūdis ir šalių ketinimai neįpareigojo šalių sudaryti ginčijamų sandorių, todėl teismas laiko įrodyta, jog šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.

Byloje pateikti turto arešto aktai patvirtina, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovui buvo taikyti turto areštai, kuriuos patikslinant buvo areštuojamas konkretus ieškovui priklausantis turtas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas ieškovo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas patvirtina, jog bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 421 092,40 eurų, todėl šioje byloje ginčijami 25 502,86 eurų vertės sandoriai sudarė mažą šių reikalavimų dalį ir negalėjo sąlygoti, jog dėl jų sudarymo kreditorius tapo nemokus. Ieškovo nemokumas buvo nustatytas praėjus daugiau kaip pusei metų po ginčijamų sandorių sudarymo 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus ir taip suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams.

Anksčiau nustatytos teismo aplinkybės pagrindžia, jog ginčijamais sandoriais šalys pakeitė sudarytos rangos ir pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas dalyje dėl atsiskaitymo tvarkos, leidžiant užsakovui tiesiogiai atsiskaityti su subrangovu. Toks susitarimas nesumažino ieškovo turto, nesukūrė jam turtinių įsipareigojimų, todėl nelaikytinas, jog pažeidė kreditorių teises. Ieškovui ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo iškelta bankroto byla, kreditorių teismuose pareikštiems reikalavimams užtikrinti buvo taikytas ieškovo turto areštas, todėl net nesudaręs ginčijamų sandorių, ieškovas gavęs pinigines lėšas iš VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, šiomis lėšomis galėtų atsiskaityti su atsakovu MB „Meno industrija“. Šios aplinkybės pagrindžia, jog ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių teisių CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.

Kadangi teismas nustatė, jog sudaryti sandoriai nepažeidžia kreditorių teisių, todėl teismas nenustatinėja kitos būtinos actio Pauliana ieškinio tenkinimui sąlygos apie skolininko žinojimą ar turėjimą žinoti, jog sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, nes nesant kreditoriaus teisių pažeidimo, asmuo nežino ir negali žinoti apie neegzistuojantį pažeidimą.

Visos šios teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados pagrindžia, jog ieškovo reikalavimas pripažinti ieškinyje nurodytus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Dėl ieškinio senaties termino pareikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu.

CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Ieškovas teismui ieškinį pateikė 2016 m. vasario 4 d. ir nurodė, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., kai gavo iš VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ prašomus pateikti dokumentus.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2014 m. spalio 24 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ieškovo vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų pateikti bankroto administratoriui visus dokumentus, bet šis įpareigojimas per 15 dienų terminą buvo neįvykdytas ir ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašyto išdavimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, jog ieškinio senaties termino pradžiai skaičiuoti negali būti taikoma data 2014 m. lapkričio 8 d., nes laikytina, jog tą dieną ieškovas (bankroto administratorius) negavęs dokumentų iš įmonės vadovo, nežinojo ir negalėjo žinoti apie ginčijamų sandorių sudarymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-28166-871/2014 pagal ieškovo UAB „PCS 85“ ieškinį atsakovui VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir atsakovo priešieškinį ieškovui, kurioje ieškovą atstovavo bankroto administratorius, paskyrė teismo posėdį 2014 m. gruodžio 30 d. Byloje buvo pateikti sąskaitos išrašai su nurodytais šioje byloje ginčijamais sandoriais. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui ir teismo posėdžiui, turėjo susipažinti su anksčiau paminėtos bylos medžiaga ir tokiu būdu iki paskirtos teismo posėdžio pradžios būtų susižinojęs apie šioje byloje ginčijamus sandorius. Visos šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados leidžia teigti, jog ieškovas apie ieškiniu skundžiamus sandorius turėjo sužinoti 2014 m. gruodžio 30 d., todėl kadangi ieškinį pateikė tik 2016 m. vasario 4 d., t.y. suėjus 1 metų ieškinio senaties terminui ir neprašė atnaujinti senaties termino, o atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, tai laikytina, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir ieškinys dalyje dėl CK 6.66 straipsnio taikymo, pritaikius ieškinio senatį atmetamas ir šiuo pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas MB „Meno industrija“ teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pagal teismui pateiktus įrodymus 578,26 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovo MB „Meno industrija“ 578,26 eurų išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ teismo neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškovo ieškinys buvo atmestas, tai teismas atsakovo MB „Meno industrija“ patirtas 578,26 eurų bylinėjimosi išlaidas priteisia iš ieškovo atsakovo MB „Meno industrija“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo administravimo išlaidų, nes tokio pobūdžio išlaidos yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu.

Byloje susidarė 1,54 eurų pašto išlaidos. Kadangi šios išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismui atmetus ieškinį, panaikinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „PCS 85“, j.a.k. 302502129, Meistrų g. 8B, Vilnius, 578,26 eurų bylinėjimosi išlaidas atsakovo MB „Meno industrija“, j.a.k. 303081878, Bendorių kelias 20-2, Žemųjų Rusokų vs., Vilniaus r.sav., naudai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovui MB „Meno industrija“, juridinio asmens kodas 303081875, buveinės adresas Bendorių kelias 20-2, Žemųjų Rusokų vs., Vilniaus r.sav., nuosavybės teise priklausančio turto 25 502,86 Eur sumai areštą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.