Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį areštu 35 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para.

V. V. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams;

- Š. J. vardu registruoto automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. buvo nuteistas už tai, kad žinodamas, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. rugpjūčio 4 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, kai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, t. y. 2025 m. kovo 27 d. apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (22.13 val. jam buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o 22.29 val. – 1,61 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo jam paskirti švelnesnę bausmę ir pateikia su tuo susijusius argumentus, akcentuodamas savo teigiamas asmenines savybes, sveikatos būklę, siekį išsaugoti turimus socialinius ryšius, pažadą daugiau nebedaryti naujų teisės pažeidimų, gydytis priklausomybę alkoholiui. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą būtent klausimu, ar pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. V. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas jam bausmę.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pagal BK 243 straipsnį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. V. už šias nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – atitinkamai laisvės atėmimą ir areštą, kurių dydžius nustatė artimus maksimaliems. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistojo vertinimu, jam teismo paskirtos sankcijose numatytos griežčiausios bausmės yra per griežtos, kad jam galėjo būti skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Tačiau teisėjų kolegija tokiam nuteistojo argumentui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir savo sprendimą dėl bausmių rūšies ir dydžio pakankamai motyvavo. Šie motyvai pakankamai aiškūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino V. V. nusikalstamų veikų pavojingumą, ankstesnes jo nusikalstamas veikas, jo asmenybę, taip pat ir apeliaciniame skunde nuteistojo dėstomus argumentus, susijusius su jo socialiniais ryšiais, sveikatos būkle, pažadu gydytis priklausomybę alkoholiui. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka.

8. Pirmosios instancijos teismas, be nuteistojo V. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, įvertino ir kitas veikų padarymo aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančius bylos duomenis. Kad V. V. prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir gailisi, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dar kartą šią aplinkybę įvertinti švelninant jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Be nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nustatė ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamiems jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie V. V. asmenybę ir jos pavojingumą, tinkamai įvertino jį charakterizuojančius bylos duomenis – kad jis nusikalstamas veikas daro jau daugiau nei 10 metų, nusikalstamai elgtis pradėjo dar būdamas nepilnamečiu. Iš jo teistumo istorijos matyti, kad jis, dar būdamas labai jaunas, padarė smurtines nusikalstamas veikas (plėšimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą), ne kartą disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, taip pat jis anksčiau buvo du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, t. y. už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Šių jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties kaip asmenybės pavojingumą dar labiau didina tai, kad jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Visa tai rodo apie nuteistojo polinkį daryti teisės pažeidimus ir kad jis iš praeities klaidų nepasimokė. Už anksčiau jo padarytus nusikaltimus jam buvo taikyta švelnesnė atsakomybė – skirtas areštas, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas apeliantui nesilaikant jam nustatytų įpareigojimų, darant naujus pažeidimus, ir jis buvo pasiųstas atlikti paskirtos bausmės realiai. Matyti, kad nuteistajam už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo skiriamos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų veikų. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia V. V. neigiamą požiūrį į bendrai visiems priimtinas moralės normas, charakterizuoja jį kaip linkusį pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedarantį išvadų dėl savo netinkamo elgesio.

9. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kartojama, kad nuteistasis V. V. turi sveiktos problemų, jis žada pradėti gydytis priklausomybę alkoholiui ir nenori prarasti savo turimų socialinių ryšių. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes aptarė bei pagrįstai nurodė, jog jos nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės bei siekiai buvo ne kartą jo deklaruojami įvairių baudžiamųjų procesų metu, tačiau vėliau jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Jis niekur nedirba, pozityvaus užimtumo nesiekia, iki šiol jokių realių pastangų gydytis priklausomybę alkoholiui, kurią, anot nuteistojo, jis pripažįsta turintis, jis nesiėmė. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, kad dėl jo izoliavimo nuo visuomenės atliekant laisvės atėmimą nukentės jo turimi socialiniai ryšiai, visgi byloje esantys duomenys rodo, kad jis pats šių ryšių nevertina. Įvertinus visa tai, pritartina skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad V. V. nebuvo tinkamai paveiktas ankstesnių jam paskirtų bausmių – arešto, laisvės atėmimų, vykdymu, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Dėl to šiuo atveju jam pagrįstai nebuvo skirtos švelnesnės bausmių rūšys, kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesnių už laisvės atėmimo ar arešto bausmių atlikimu.

10. Bendrindamas nuteistajam V. V. paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu. Tai yra teismas bausmes subendrino jas apimdamas, nes jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, bei paskyrė nuteistajam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams, kurį pagal BK 64¹ straipsnį sumažino vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Kadangi V. V. naujas nusikalstamas veikas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį padarė neatlikęs ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 3 mėnesiams 10 dienų, pirmosios instancijos teismas šias jam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, t. y. prie griežtesnės laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmės pridėjo dalį – 1 mėnesį, jo neatliktos bausmės pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendį (pagal šį nuosprendį jis paskirtą 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2025 m. balandžio 1 d. – 2 t., b. l. 38), bei paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad į šios jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką turėjo būti įskaitytas jo atliktas bausmės laikas – 2 mėnesiai 9 dienos. Su tuo kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tik tais atvejais, kai bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles. Tuo tarpu BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o šio straipsnio 3 dalį – kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi, bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas, nustatoma, kokia nuteistojo bausmės dalis liko neatlikta bausmių bendrinimo metu, ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatlikta bausmė ar jos dalis. Taigi, pagal BK 64 straipsnio nuostatas atliktos bausmės laikas į naują bausmę neįskaitomas. Šių nuostatų pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, laikėsi ir jų nepažeidė.

11. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant nuteistajam V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro tiek vertindama prieš tai jau aptartus nuteistąjį neigiamai apibūdinančius bylos duomenis, tiek tai, kad jam anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teigiamo savo elgesio ilgesnį laiką neišlaikė. Šįkart tikėtis, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, daugiau nenusikals, ir kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo arba atlikus tik jos dalį, pakankamo pagrindo nėra.

12. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam V. V. bausmės rūšį ir dydį, subendrindamas jam paskirtas bausmes pagal BK 63 ir 64 straipsnius, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino jo nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo švelninti nuteistojo V. V. teisinę padėtį.

13. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 17 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad V. V. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 91,67 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese buvo būtinas. Bylos duomenimis, nuteistasis nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo sukauptas pajamas ar turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. V. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš nuteistojo išieškoti 91,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.