Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-355-365/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-06
Bylos Nr.
1S-355-365/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11757-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Gintaras Dzedulionis
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Vladimiras Buslovičius
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-355-365/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11757-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, kaltinamojo A. V. (A. V.) gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. V. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-11-09,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad:

1.1. Jis 2022-04-06 apie 19:30 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2022-04-06 23.50 val. nustatytas 1,85 prom. girtumas) asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės E. V. atžvilgiu, t. y. tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau 2 smūgių į nugaros sritį ir ne mažiau vieno smūgio į kaklo sritį, dėl ko nukentėjusioji E. V. patyrė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeekso (toliau –ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Jis 2022-05-02 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš sugyventinės E. V. kambario sienos ištraukė 320,40 eurų vertės jai priklausantį televizorių „LG 43 UHD 4K Smart TV (43UN70003LA)“, kurį išnešė į lauką ir pastatė prie sienos, po ko televizorius nebeveikia ir tuo sunaikinęs svetimą turtą nukentėjusiajai E. V. padarė 320,40 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Jis 2022-06-20 apie 00:15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

1.4. Jis 2022-07-28 apie 14:45 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo motinos I. V. atžvilgiu, t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į nukentėjusiosios I. V. galvos ir veido sritį, dėl ko nukentėjusioji I. V. patyrė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje;

1.5. Jis 2022-08-07 apie 08:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2022-08-07 19.27 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sugyventinės V. V. atžvilgiu: tyčia kankindamas nukentėjusiąją rankų kumščiais sudavė ne mažiau 7 smūgių į nukentėjusiosios rankas tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Po to rankomis suėmė už nukentėjusiosios dešinės rankos žasto ir tuo jai sukėlė stiprų fizinį skausmą;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022-08-07 apie 15:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2022-08-07 19.27 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su sugyventine V. V. metu artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą sugyventinės V. V. atžvilgiu: nukentėjusiajai gulint lovoje tyčia kankindamas nukentėjusiąją V. V. jai rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai sukėlė stiprų fizinį skausmą;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022-08-07 apie 16:30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (2022-08-07 19.27 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tęsdamas asmeninį konfliktą su sugyventine V. V., artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą sugyventinės V. V. atžvilgiu: tyčia kankindamas nukentėjusiąją V. V. suėmė už nukentėjusiosios V. V. plaukų bei išrovė jos plaukų kuokštą, tuo jai sukėlė stiprų fizinį skausmą;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kankindamas nukentėjusiąją ją pastūmė į gėlių vazonus, kur nukentėjusioji susitrenkė galvą ir tuo jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusiajai V. V. nukritus ant žemės A. V., kankindamas nukentėjusiąją, suėmė ją už abiejų kojų ir vilko asfaltu tuo jai sukėlė stiprų fizinį skausmą,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje

2. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. 2022-04-07 buvo laikinai sulaikytas, 2022-04-07 – paleistas į laisvę. 2022-04-07 A. V. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. V.. Po kardomosios priemonės paskyrimo A. V. buvo pareikštas įtarimas apie tai, kad jis 2022-05-02 (duomenys neskelbtini) iš sugyventinės E. V. kambario sienos ištraukė pastarajai priklausantį televizorių, jį išnešė į lauką, po ko televizorius neveikia, t. y. sugadino svetimą turtą. Tuo A. V., pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, lankėsi adresu (duomenys neskelbtini). A. V. šaukiamas 2022-06-22 ir 2022-07-12 be pateisinančių priežasčių neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, todėl buvo nutrata jį atvesdinti. 2022-07-14 A. V. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, 2022-07-14 paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, A. V. įpareigotas kiekvienos savaitės pirmadienį nuo 8.00 iki 15.00 val. registruotis Vilniaus apskrities VPK (Ševčenkos g. 26, Vilnius). A. V. 2022-07-28 įtariamas smurtavęs savo motinos I. V. atžvilgiu. A. V. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, t. y. 2022-08-01 neatvyko registruotis. 2022-08-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš V. V.. Įtarus, kad A. V. padarė dar vieną nusikalstam veiką, jis buvo laikinai sulaikytas 2022-08-07, teismo 2022-08-09 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams.

3. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi kaltinamajam A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-11-09. Žemesnysis teismas įvertinęs tai, kad A. V. yra įtariamas padaręs penkis tyčinius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų, anksčiau net 8 kartus teistas, nusikalstamas veikas jis galimai padarė per 4 mėnesių laikotarpį, o paskirus švelnesnes kardomąsias priemones, jis nesilaikė jų sąlygų, galimai darė naujas nusikalstamas veikas darė išvadą, kad A. V. linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir būdamas laisvėje, esant galimybei, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, apylinkės teismas nustatęs, kad A. V. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas savo šeimos narių atžvilgių – motinos I. V. ir sugyventinės E. V., kad nukentėjusiosios gyvena vienoje vietovėje su kaltinamuoju, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis gali paveikti nukentėjusiuosius ir tokiu būdu trukdyti procesui. Esant tokioms aplinkybėms teismas pratęsė A. V. suėmimo terminą.

4. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams. Baudžiamoji byla pradėta nagrinėti iš esmės, joje paskelbta pertrauka.

Šalies argumentai

5. Kaltinamojo gynėjas pateiktu skundu apygardos teismui prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuria baudžiamojoje byloje Nr. 1-1465-617/2022 kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skai­čiuojant nuo 2022-11-09 ir paskirti jam vieną ar kelias švelnesnes, nei suėmimas, kardomąsias priemones. Gynėjas mano, jog žemesniojo teismo nutartis teisiškai ydinga, nepagrįsta, nutarties turinys iš anksto rodo, jog esant dar neišnagrinėtai bylai su A. V. pareikštais kaltinimais dirb­tinai apsunkinančiais kaltinamojo teisinę padėtį, jis bet kuriuo atveju bus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už jam inkriminuotus nesunkius nusikaltimus.

5.1. Skunde gynėjas nurodo, kad kaltinamasis A. V. iš esmės pripažįsta savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o atsižvelgdamas į kaltinamojo šeimos narių - sugyventinės E. V. ir motinos I. V. – byloje išreikštas pozici­jas kaltinamojo A. V. atžvilgiu, mano, jog yra pagrindas pripažinti, kad suėmimo pagrindai, nurodyti Vilniaus re­giono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-08-09 nutartyje, išnyko ir griežčiausios kardomosios prie­monės termino pratęsimas trijų mėnesių laikotarpiui akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui.

5.2. Pažymi, kad nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad nors už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2, 3 dalyse, 187 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis), tačiau už šių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, o ne tik vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki 2 (dviejų) metų.

5.3. Pasisakydamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimo, gynėjas nurodo, kad A. V. praeityje buvo teistas už nusikaltimų nuosavybei padary­mą, 2018-07-24 iš pataisos įstaigos jis buvo paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 1 mėn. 28 d. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o 2019-10-01 buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus. Jis turi sugyventinę, su kuria augina du mažamečius vaikus, savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto, iki sulaikymo su išlaikytiniais gyveno nuomojamame bute, šiuo metu nedirba. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų kurie leistų teigti, jog kaltinamasis A. V. turėtų ryšių užsienyje, būtų anksčiau pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

5.4. Gynėjas nurodo, kad hipotetinės tikimybės, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atmesti negalima, ypač įvertinus tai, kad šiuo metu jo teisinė padėtis yra pasun­kėjusi. Tačiau mano, kad kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese būtų galima efek­tyviai užtikrinti jam taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Šioje proceso stadijoje nėra objektyviai pagrindžiama prielaida, kad asmuo ketina bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo per­sekiojimo ar kad jis vengs dalyvauti šiame baudžiamajame procese.

5.5. Gynėjo vertinimu svarbu atsižvelgti ir į šeimos narių – nukentėjusiųjų E. V. (sugyventinės) ir I. V. (moti­nos) ikiteisminio tyrimo metu išreikštas pozicijas dėl kaltinamojo A. V. jų atžvilgiu atliktų veiksmų bei į tai, kad I. V. prašo iki bylos išnagrinėjimo teisme paleisti sūnų į laisvę, o E. V. savo iniciatyva, kartu su mažamečiais vaikais, buvo atvy­kusi į kontaktinį susitikimą su kaltinamuoju Pataisos namuose. Todėl ir šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad kitomis švelnesnė­mis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiūra, namų areštu) bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai: kad kaltinamasis A. V., būdamas neizoliuotas, nepabėgs į užsienio valstybę, nepa­sislėps ir nepaveiks nukentėjusiuosius ir tokiu būdu neapsunkins vykdomą baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu.

5.6. Gynėjo manymu, žemesniojo teismo įžvelgiamas pagrindas, kad A. V. gali daryti naujus nusikaltimus yra deklaratyvus ir lakoniškas bei negali pagrįsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimą, kadangi turi būti realių, o ne preziumuojamų duomenų ar objektyviai pagrindžiamų prielaidų, kad asmuo gali daryti naujus nusi­kaltimus. Be to, gynėjas cituodamas BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažymi, kad šioje byloje A. V. kaltinamas penkių nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos nesunkių nusikal­timų kategorijai. Šie nusikaltimai nėra nurodyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamasis praeityje nebuvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (nuo 2018-07-24) yra praėjęs ilgas laiko tarpas (daugiau 4 metų).

5.7. Gynėjo vertinimu, žemesniojo teismo sprendimo dėl suėmimo pratęsimo termino argumentacija yra pernelyg glausta, formali, deklaratyvi. Teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pra­tęsimo formaliai vertino tik BPK 122 straipsnio 2 dalies įtvirtintą pagrindą bei šio straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sąlygą, tačiau iš esmės neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad BPK 122 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sąlygos aptariamuoju atveju neegzistuoja.

5.8. Apibendrindamas skundo argumentus gynėjas mano, kad kaltinamojo A. V. atžvilgiu paskirta kar­domoji priemonė – suėmimas turi būti panaikinta. Tvirtinama, jog dalyvavimą baudžiamajame procese galima efektyviai užtik­rinti kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Gynejo vertinimu, švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių (intensyvios priežiūros, namų arešto) taikymas kaltinamojo A. V. atžvilgiu ne tik užtikrins kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bet ir užkirs A. V. kelią nau­joms nusikalstamoms veikoms daryti.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo A. V. gynėjo advokato V. Buslovičiaus skundas netenkinamas

7. Vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti (pratęsti) asmeniui kardomąją priemonę suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Be to, griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų V. V., E. V., I. V., liudytojų parodymuose, iš dalies paties kaltinamojo parodymuose, objektų apžiūros protokoluose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą šie duomenys nėra analizuojami įrodymų vertinimo prasme. Tiek skiriant ar pratęsiant suėmimą, tiek ir nagrinėjant skundus dėl suėmimo pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, o surinkti duomenys patikrinami tik tiek, ar jie pagrindžia kaltinimus ir griežčiausios kardomosios priemonės skyrimą.

9. Nors skundžiama nutartimi žemesnysis teismas glaustai išdėstė motyvus, dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ir nedetalizavo suėmimo pratęsimo pagrindų, skundžiamos nutarties turinys rodo, jog apylinkės teismas pratęsė kardomąją priemonę esant neišnykusiems pagrindams, kuriais vadovaujantis A. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, t.y. egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkte numatytiems suėmimo pagrindams. Todėl vertintina, kad žemesnysis teismas spręsdamas klausimą dėl suėmimo pratęsimo iš esmės tinkamai vertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiamos nutarties vertinti kaip ydingos, neteisėtos ir nepagrįstos, kaip mano gynėjas, nėra pagrindo.

10. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad taikyti suėmimą kaltinamajam A. V. nėra išnykęs pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog asmuo darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti taikomas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba šiame straipsnyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių nusikaltimų ar nurodytų apysunkių nusikaltimų. Nors gynėjas skunde akcentuoja, jog A. V. kaltinamas penkių nusikalstamų veikų padarymu, kurie nėra nurodyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, vis tik nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje A. V. pareikšti kaltinimai padarius penkis tyčinius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato be kitų alternatyvių bausmių ir laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Jis anksčiau net 8 kartus teistas, daugeliu atveju už nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį). Nusikalstamas veikas, dėl kurių kaltinamajam A. V. pareikšti įtarimai šioje baudžiamojoje byloje, jis galimai padarė nusikalstamas veikas prieš šeimos narius per 4 mėnesių laikotarpį, esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui. Teismas įvertina šias aplinkybes – inkriminuojamas fizinis smurtas prieš artimus asmenis, kurie kviečiami į teismo posėdžius; kitos gyvenamosios vietos teisiamasis neturi. Todėl tikėtina, kad skyrus švelnesnę kardomąją priemonę, teisiamasis grįžtų pas nukentėjusiuosius. Tokie duomenys leidžia manyti, kad ne tik griežtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, bet ir jo atžvilgiu ankščiau taikytas lygtinis paleidimas (neatlikus 1 metų 1 mėnesio 28 dienų) neturėjo teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui. Be to, kaip minėta šios nutarties 2 punkte, A. V. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jis nesilaikė jų sąlygų, galimai darė naujas nusikalstamas veikas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, jam buvo paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis A. V. iki sulaikymo nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyveno vietoje, kurioje gyvena nukentėjusiosios, tikėtina yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Aptartos aplinkybės, aukštesniojo teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad A. V. turi akivaizdų polinkį nusikalsti ir būdamas laisvėje bei siekdamas patenkinti savo poreikius, taip pat ir nulemtus jo priklausomybe alkoholio vartojimui, gali daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

11. Pagrįsti kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai informacijos, leidžiančios manyti, jog A. V. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Nors įtariamasis A. V., kaip minėta, yra kaltinamas penkių tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato be kitų alternatyvių bausmių ir laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų, jis anksčiau 8 kartus teistas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau tam, kad asmuo galėtų slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, reikalingos lėšos arba tvirti ryšiai ir (ar) gyvenamoji vieta užsienyje, kurioje tas asmuo galėtų gyventi pasislėpęs. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų nėra, o aptarti duomenys negali būti pakankamu pagrindu išvadai daryti, kad kaltinamasis A. V. gali bėgti (slėptis) ir turi realią galimybę tai padaryti. Todėl šis suėmimo skyrimo pagrindas nustatytas nepagrįstai ir iš skundžiamos nutarties šalintinas.

13. Taip pat apylinkės teismas kaltinamajam A. V. pratęsė suėmimą ir remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu t.y. kaltinamasis trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje tiksliai apibrėžta, kad manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Žemesnysis teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusiosios gyvena vienoje vietovėje su kaltinamuoju, o prokurorė šio pagrindo egzistavimą, nagrinėjant skundą apygardos teisme, grindė aplinkybėmis, jog baudžiamojoje byloje nėra apklausti visi liudytojai, pažymėdama, jog viena iš nukentėjusiųjų kardinaliai pakeitė savo parodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis A. V. savo veiksmais būtų bandęs trukdyti procesui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiosios apie galimų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jie (šio skundo nagrinėjimo metu) yra apklausti ir teisiamajame posėdyje. Manymas, jog nukentėjusiosios parodymų (ne) patikimumui įtakos turėjo kaltinamojo bandymas paveikti nukentėjusiąją yra formalus, pagrįstas tik prielaidomis. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į po skundžiamos nutarties priėmimo pasikeitusias aplinkybes, sprendžia, jog ir šis suėmimo pratęsimo pagrindas laikytinas nepagrįstu, todėl šalintinas.

14. Tačiau išvados pateiktos šios nutarties 12 ir 13 punktuose nėra pagrindas spręsti, kad suėmimas kaltinamajam A. V. buvo pratęstas nepagrįstai, nes BPK 122 straipsnio 1 dalyje įvardyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs. Suėmimo skyrimui pakanka nors vieno iš jų konstatavimo, o šiuo atveju pagrįstai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes vertintina, kad apylinkės teismas pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Taikoma kardomąją priemone kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Pripažinus, kad kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, kaltinamajam A. V. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje jau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad švelnesnės kardomosios priemonės, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. V. (A. V.) gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys