Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. D., suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, A. S., K. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 4 dalimi, antstolio pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie jo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė. Ji nurodo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota daryti išskaitas iš skolininko A. S. darbo užmokesčio. Iš juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) yra K. D. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 straipsnio 3 dalį Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie galią. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų nustatyta, jog skolininkas A. S. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2020 m. gruodžio 8 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo 2020 m. gruodžio 12 d. įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje duomenų apie tai, kad išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio yra negalimos, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018 24 punktą). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl antstolio nustatytų įpareigojimų teisėtumo nėra, vadinasi, antstolio reikalavimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini (CPK 585 straipsnis). Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-808-823/2012).

Nagrinėjamu atveju teismui pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolės nustatytų įpareigojimų neįvykdymo faktą kaip pagrindą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. D. procesinei atsakomybei kilti. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog vadovas privalėjo jį vykdyti arba pateikti antstolei informaciją, kuri sudarytų pagrindą spręsti, kad patvarkymo įvykdyti negali ar negali įvykdyti laiku dėl objektyvių priežasčių, tačiau minėtų pareigų neįvykdė, su antstole nebendradarbiavo. Teismas atkreipia dėmesį, kad antstolės patvarkyme buvo išaiškina, jog už antstolės reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama piniginė bauda.

Pažymėtina, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: viena vertus, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už jau įvykdytus proceso pažeidimus, kita vertus, tai yra skatinančio pobūdžio procesinė teisinė priemonė, skiriama siekiant paraginti asmenį įvykdyti antstolio reikalavimus.

Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų kreipusis į antstolę, prašydama pratęsti terminą įpareigojimams vykdyti ar pateikdama priežastis, dėl kurių antstolės reikalavimai nėra vykdomi. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti įmonės vadovą nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. D. be pateisinamų priežasčių nevykdė antstolės Virginijos Meškauskienės reikalavimų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. D. 100 Eur dydžio vienkartinę baudą už antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. gruodžio 8 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pakartotinį pažeidimo pobūdį, t. y. nevykdomi teisėti antstolės reikalavimai, įvertinęs tai, kad antstolė į teismą dėl baudos įmonės vadovui skyrimo kreipiasi antrą kartą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad antstolės pareiškimas tenkintinas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. D. skirtina vienkartinė 200 Eur dydžio bauda už antstolės 2020 m. gruodžio 8 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą (CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalis). Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda šiuo atveju bus pakankama paskatinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą tinkamai vykdyti jam pateiktą antstolės patvarkymą (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 585 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

nutaria:

antstolės Virginijos Meškauskienės prašymą dėl baudos skyrimo patenkinti visiškai.

Skirti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovui K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vienkartinę 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą už antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. gruodžio 8 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.